- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1440/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Felicija“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno , Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei uždarosios akcinės bendrovės „Felicija“ direktorei A. S. dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Felicija“ direktorei A. S. dėl grąžinimo į darbą ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas byloje pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė bei skyrė jam 500 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl 2011 m. sausio 28 d. nutarties, prašydamas panaikinti jam skirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovo L. M. pareiškimą dėl 2011 m. sausio 28 d. teismo nutarties, kuria ieškovui paskirta 500 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas, iš esmės pakartodamas ankstesniuose nušalinimo pareiškimuose išdėstytus kaltinimus teisėjams bei samprotavimus apie jų veiksmus, pareiškime dėl baudos panaikinimo nepateikė argumentų, pagrindžiančių jo tvirtinimą, jog jis nušalinimo teise nepiktnaudžiavo ir sąžiningai naudojasi šia procesine teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas L. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti jam skirtą baudą. Nurodė, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nutartis yra nemotyvuota, nebuvo išspręsti visi pareiškimo dėl baudos panaikinimo reikalavimai, kas sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą, bei pažeidžia materialinės teisės normas. CPK nenumato „procesinės nušalinimo teisės“. Bylos nagrinėjimas yra vilkinamas. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, yra šališkas, piktnaudžiauja pareigomis ir sąmoningai klastoja bylos duomenis, nesiunčia atskirųjų skundų apeliacinės instancijos teismui. Apeliantas yra neįgalus, gauna tik 279 Lt invalidumo pensiją, nedirba, bedarbio pašalpos negauna, todėl jam skirta 500 Lt dydžio bauda yra labai didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. S. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Įrodymų apie savo turtinę padėtį apeliantas nepateikė. Bylos nagrinėjimas yra vilkinamas būtent dėl apelianto veiksmų ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pareiškimą dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimą CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Kauno diena“, bylos Nr. 3K-3-404/2007). Tuo remdamasi teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu CPK 69 ir 95 straipsniai nepažeisti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis apeliantui buvo skirta dėl to, kad nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui jis grindė akivaizdžiai neteisingomis bei neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, dėl ko buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Taip pat teismas vertino apelianto procesinį elgesį kaip sąmoningą piktnaudžiavimą proceso teisėmis, kaip veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).
Byloje esantys teismų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga rodo, kad apeliantas nuolat teikė pareiškimus dėl teismo ir teisėjo nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai trikdė proceso eigą, iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.
Apeliantas nei pareiškime panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tuo, kad teismo paskirta bauda jam gali būti per didelė, tai yra nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, skirdamas apeliantui baudą, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl apeliantui paskirtos baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų (CPK 185 str.).
Apelianto argumentai, kad nutartis yra nemotyvuota, joje neišspręsti visi pareiškimo reikalavimai ir ji pažeidžia materialinės tesės normas, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), pareiškime dėl baudos panaikinimo apeliantas nurodė vieną reikalavimą – nušalinimus nelaikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir panaikinti jam skirtą baudą, būtent šis reikalavimas ir buvo išspręstas priimant skundžiamą nutartį. Apeliantas skunde nenurodė kokioms materialinės teisės normoms prieštarauja skundžiama nutartis.
Kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir jokiais įrodymais nepatvirtinti atmestini apelianto teiginiai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas ir piktnaudžiauja pareigomis, klastoja bylos dokumentus bei, kad skundžiamą nutartį priėmęs Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sulaužė priesaiką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme panaikinti paskirtą baudą nurodyti argumentai, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, teismo pripažinti nepagrįstais teisėtai. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.