Vilniaus apygardos teismo sprendimas, eA2-1564-340/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: eA2-1564-340/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00595-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: V. M.

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.4.5Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr. eA2-1564-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00595-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.11.4.5; 3.1.7.5; 3.2.3.2 (S)

VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui N. J., atsakovo atstovui advokatui E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dorineda“ patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3135-467/2020, patenkino ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Dorineda“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo V. M. 116 689,66 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Atsakovas V. M. 2021 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3135-467/2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovo V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3135-467/2020 patenkino.

Šalies argumentai

3. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Dorineda“ patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovui iš atsakovo V. M. 71 622,55 EUR žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Dorineda“ buvo iškelta bankroto byla ir nustatyta, jog nuo UAB „Dorineda“ įregistravimo, t. y. nuo 2015 m. birželio 5 d., iki bankroto bylos iškėlimo pasikeitė keli direktoriai, įmonės įsipareigojimai nemažėjo.

5. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. sausio 8 d. akcininkų sprendimu įmonės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas V. M.. Tuo metu kai įmonė realios veiklos nebevykdė ir turėjo inicijuoti bankroto procesą, naujai priimtiems darbuotojams buvo paskirtos ir mokamos nepagrįstai didelės algos, kurios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gegužės mėnesio sudarė 19 157,11 EUR sumą.

6. Taip pat pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. gegužės 24 d., ieškovės kreditoriniai reikalavimai padidėjo 74 227,76 EUR suma, dėl ko per minėtą laikotarpį bendrovė patyrė 74 227,76 EUR žalą, kurią įmonės valdymo organai privalo atlyginti.

7. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į jos finansinės atskaitomybės duomenis už 2017 ir 2018 metus, 2018 m. pradžioje ieškovė jau susidūrė su finansiniais sunkumais, nes per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo įmonės turimą turtą, įmonė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams. Per 2018 metus ieškovės finansinė situacija blogėjo toliau, o iki 2019 m. gegužės 24 d., kai Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, jos įsiskolinimai darbuotojams, valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams tik dar labiau išaugo. Ieškovės nuomone, ji buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme vėliausiai 2018 m. pabaigoje, įmonės finansinė situacija nuolat blogėjo, o jos vadovas nepagrįstai delsė teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. Ieškovė pažymėjo, jog 2019 m. vasario 18 d. vykusio įmonės akcininkų susirinkimo metu, akcininkai nusprendė inicijuoti įmonės bankroto bylą, todėl atsakovas vėliausiai iki 2019 m. vasario 25 d. turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau minėtas pareiškimas teismui buvo pateiktas tik 2019 m. kovo 12 d. Ieškovės vertinimu, atsakovo nurodyti motyvai dėl laiku nepateiktų dokumentų ir vėlesnio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo visiškai nepagrįsti.

9. Taip pat pažymi, jog atsakovas yra profesionalias buhalterines paslaugas teikiančio juridinio asmens vadovas (UAB „Apskaita AG“), turintis specialių apskaitos, mokesčių, finansų ir kt. žinių, ir kuriam keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai. Remiantis tuo, atsakovui nustatytas pakankamai ilgas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti turėjo būti pakankamas, tačiau jis ne tik, kad delsė pašalinti pareiškimo trūkumus iki pat 2019 m. gegužės 16 d., tačiau per visą šį laikotarpį nenutraukė nuostolingos įmonės veiklos, darbuotojams nemokėjo darbo užmokesčio, o tiekėjams nemokėjo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes ir taip didino įmonės kreditorinius įsipareigojimus, dėl ko šie padidėjo net 74 227,76 EUR suma.

10. Ieškovė taip pat nurodė, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimui, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas žalos atlyginimas, antstolis D. T. ieškovės naudai iš atsakovo išieškojo 2 605,21 EUR skolos, todėl šia suma mažinamas ieškinio reikalavimas ir patikslintu ieškiniu prašoma priteisti 71 622,55 EUR žalos sumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, jog bendrovė tapo nemokia dar iki jam tampant jos vadovu ir dėl šio aplinkybės byloje net nėra ginčo, todėl jis nėra tinkamas atsakovas. Nurodė, jog įmonė tapo nemokia dar 2017 metais, kai jau tuomet įmonės turimos skolos buvo ženkliai didesnės nei pusė į balansą įrašyto turto. Kadangi atsakovas įmonės vadovu tapo tik 2019 m. sausio 9 d., t. y. tuo metu, kai įmonė faktiškai buvo nemoki, aplinkybės dėl įmonės nemokumo jam dar nebuvo žinomos, kas reiškia, jog jei ir kilo žala dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai ji kilo ne dėl atsakovo, o dėl buvusių vadovų ir akcininkų veiksmų. Nurodė, jog ne jam kaip įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o prieš tai buvusiems vadovams bei akcininkams, nes būtent ankstesnių vadovų vadovavimo metu įmonė ir tapo nemoki, jie nevykdė savo pareigų ir įmonės skolos augo.

12. Atsakovas paaiškino, jog jis įmonės vadovu tapo tik 2019 m. sausio 9 d., o apie įmonės finansinę situaciją sužinojo ne tą pačią dieną, kai gavo vadovo įgaliojimus, tačiau tik įvertinęs bei išanalizavęs visus gautus ir turimus įmonės dokumentus jis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog 2019 m. vasario 18 d. sušaukė akcininkų susirinkimą, kuris patvirtino bankroto bylos inicijavimą, todėl 2019 m. kovo 12 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

13. Nesutikdamas su ieškovės teiginiu, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo jam atsirado pirmą jo darbo dieną, nurodė, jog tinkamai atliko pareigas numatytas ĮBĮ 8 straipsnyje, nes kai gavo visus dokumentus, nustatė realią bendrovės finansinę būseną bei gavo akcininkų pritarimą, parengė ir pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pabrėžė, jog atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tinkamą įvykdymą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3001-467/2019.

Atsiliepimas

14. Atsakovas paaiškino, kad pašalinus pareiškimo trūkumus, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3001-467/2019 priėmė jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl laikytina, kad pareiškimas buvo paduotas 2019 m. kovo 12 d. ir nuo tos dienos nutrūko jo neteisėti veiksmai (jei būtų laikoma, kad jis turėjo pareigą į teismą dėl bankroto proceso kreiptis anksčiau). Dėl šios priežasties ieškovė nepagrįstai žalos dydį skaičiuoja įtraukdama periodą po 2019 m. kovo 12 d., vienašališkai nusprendusi, jog žalos dydį reiktų skaičiuoti iki 2019 m. gegužės 24 d. Atsakovo nuomone, toks žalos dydžio skaičiavimas neatitinka nei teisės aktų, nei teismų praktikos, todėl net jei teismas ir nustatytų, jog atsakovas atliko veiksmus dėl, kurių galėjo kilti žala bendrovei, žalos dydis galėtų būti skaičiuojamas tik iki 2019 m. kovo 12 d.

15. Papildomai paaiškino, jog reikalaujant deliktinės atsakomybės pareiga įrodyti žalos dydį kyla ieškovei, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų yra neįmanoma nustatyti žalos, nes skaičiavimai nepagrįsti nei įrodymais, nei teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismo sprendimas keistinas, ieškinys atmestinas.

16. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3001-467/2019 (dabar – civilinė byla Nr. eB2-424-467/2021) UAB „Dorineda” iškelta bankroto byla, konstatavus, kad įmonė yra nemoki. Bankroto (nemokumo) administratoriumi paskirtas E. K.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d. 2019 m. lapkričio 20 d. priimta nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas BUAB „Dorineda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 316 050,55 EUR sumai, kuris patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 20 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis. Bendra patikslintų kreditorinių reikalavimų suma – 441 747,88 EUR.

18. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Dorineda“ įregistruota 2015 m. birželio 5 d. Nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. šios bendrovės direktoriumi buvo K. D., nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. sausio 9 d. - V. Š., nuo 2019 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo - atsakovas V. M..

19. Pagal į bylą pateiktus BUAB “Dorineda” finansinės atskaitomybės dokumentus (balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas) nustatyta, kad 2017 metais ieškovė turėjo turto už 303 313 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 253 011 EUR, įmonė per šiuos metus patyrė 33 410 EUR nuostolių. 2018 metais BUAB „Dorineda“ turėjo turto už 93 994 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 252 422 EUR, patirta 198 011 EUR dydžio nuostolių. Pagal 2019 m. gegužės 15 d. balansą įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. turėjo turto už 65 935 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 278 740 EUR, patirta 54 377 EUR nuostolių.

20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, kuria UAB „Dorineda“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė yra nemoki, neatsiskaito su turimais kreditoriais, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) šiuo metu galimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

21. Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios bendrovės administratorius kreipėsi dėl žalos atlyginimo iš buvusio bankrutavusios bendrovės vadovo V. M. priteisimo dėl žalos atlyginimo. Buvusio bendrovės vadovo neteisėti veiksmai (neveikimas) – pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas; ieškovės vertinimu, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kilo 2019 m. vasario 25 d.; 2019 m. kovo 12 d. bendrovės vadovas kreipėsi su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kreipėsi netinkamai, pareiškimas buvo priimtas tik 2019 m. gegužės 24 d., po trūkumų pašalinimo. Atsakovas visą šį laikotarpį nenutraukė nuostolingos įmonės veiklos, darbuotojams nemokėjo darbo užmokesčio, o tiekėjams nemokėjo už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes ir taip didino įmonės kreditorinius įsipareigojimus, dėl ko įmonės skolos kreditoriams padidėjo. Ieškovė, patikslinusi ieškinį po proceso atnaujinimo byloje, nurodė, kad skolų kreditoriams padidėjimas sudaro 74 227,76 EUR sumą.

22. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

23. BUAB „Dorineda“ bankroto byla iškelta galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), todėl sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės taikomos ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios atsakovo kaip įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei žalos atlyginimo šios pareigos nevykdymo atveju.

24. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

25. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

26. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Pažymėtina, jog juridinis asmuo, vykdantis ūkinę komercinę veiklą, gali susidurti su įvairiais finansiniais sunkumais, dėl kurių jam gali būti apsunkinta galimybė vykdyti savo prievoles ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra siejama ne su bet kokiais įmonės finansiniais sunkumais, bet su įmonės nemokumu, kuris yra suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

27. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Dorineda“ bankroto bylą, kurioje nurodė, jog pagal 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. balansus įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau negu keturis kartus jos turimą turtą, įmonės atžvilgiu yra užvesta šešiolika vykdomųjų bylų. Nustatyta, jog bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė buvo nemoki (CPK 177, 182 straipsniai).

28. Faktą, kad įmonė tapo nemokia dar 2018 m. pabaigoje pagrindžia ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, pagal kuriuos 2017 m. ieškovė turėjo turto už 303 313 EUR, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 253 011 EUR, įmonė patyrė 33 410 EUR nuostolių. 2018 metais ieškovė turėjo turto už 93 994 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 252 422 EUR, įmonė patyrė 198 011 EUR dydžio nuostolių. Pagal 2019 m. gegužės 15 d. balansą įmonė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. turėjo turto už 65 935 EUR, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 278 740 EUR, minėtu laikotarpiu įmonė patyrė 54 377 EUR nuostolių.

29. Atsakovas V. M. su patikslintu ieškiniu nesutiko; nurodė, kad bendrovė buvo nemokia dar iki jam tampant jos vadovu ir dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra, todėl jis nėra tinkamas atsakovas, buvę bendrovės vadovai taip pat turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; jeigu kilo žala dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai ji kilo ne dėl atsakovo, o dėl buvusių vadovų ir akcininkų veiksmų. Atsakovas įmonės vadovu tapo tik 2019 m. sausio 9 d., t. y. tuo metu, kai įmonė faktiškai buvo nemoki, tačiau aplinkybės dėl įmonės nemokumo jam dar nebuvo žinomos; jam reikėjo susipažinti su įmonės dokumentais ir juos įvertinti. 2019 m. vasario 18 d. sušaukė akcininkų susirinkimą, kuris priėmė nutarimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. kovo 12 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas mano, kad kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo per protingą terminą, todėl jis už kreditoriams padarytą žalą dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo neatsako.

30. Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvimo. Ieškovė kildina atsakovo atsakomybę iš jo paties neteisėto neveikimo; aplinkybė, kad prieš tai buvę bendrovės vadovai galimai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaneigia tokios atsakovo, kaip įmonės vadovo pareigos. Iš teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turinio matyti, kad įmonė jau kurį laiką iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai nevykdė veiklos. Atsakovas buvo paskirtas faktiškai neveikiančios įmonės vadovu 2019 m. sausio 9 d., o 2019 m. vasario 18 d. akcininkų susirinkimas nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. bendrovės nemokumo faktas buvo pripažintas akcininkų ir išviešintas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo nuo 2019 m. vasario 25 d., po 5 dienų nuo akcininkų susirinkimo nutarimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo.

31. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas įvykdė savo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu 2019 m. kovo 12 d., kai pareiškimas buvo pateiktas teismui, ar pareiga buvo įvykdyta pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme diena; pareiškimas buvo priimtas teisme 2019 m. gegužės 24 d. Ieškovės vertinimu, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateiktas su trūkumais dėl atsakovo kaltės: su pareiškimu nebuvo pateikti bendrovės debitorių ir kreditorių sąrašai, bendrovės finansiniai dokumentai kiti būtini priedai, todėl atsakovas atsako už skolos kreditoriams padidėjimą iki pareiškimo priėmimo teisme po trūkumų pašalinimo 2019 m. gegužės 24 d.

32. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovė plečiamai aiškina atsakovo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo; objektyvių duomenų, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas teismui su trūkumais dėl atsakovo didelio aplaidumo ar tyčinių veiksmų, nėra. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi priėmė jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo po trūkumų pašalinimo, todėl laikytina, kad pareiškimas buvo paduotas 2019 m. kovo 12 d. ir nuo tos dienos nutrūko atsakovo neteisėti veiksmai.

33. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, ir ieškovei padarytą žalą (nuostolius), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas, o atsakovui tenka pareiga paneigti šią prezumpciją (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 4 dalis).

Dėl žalos dydžio.

34. Sprendžiant dėl žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.)

35. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

36. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 25 d. iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos (2019 m. gegužės 24 d.) kreditoriniai reikalavimai padidėjo 74 227,76 EUR suma; padidėjo 12 kreditorių reikalavimai dėl palūkanų ar delspinigių padidėjimo už nurodytą laikotarpį, naujų PVM sąskaitų – faktūrų pateikimo, skolų išieškojimo išlaidų atsiradimo ir pan. Atsakovas patikslintame atsiliepime su ieškovės nurodytu skolos kreditoriams padidėjimu nesutiko, priežastinio ryšio su atsakovo neveikimu (pavėluotu kreipimosi į teismą su pareikšimu dėl bankroto bylos iškėlimo) nebuvimo.

37. Teismas, nustatęs, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) tęsėsi nuo 2019 m. vasario 26 d. iki pareiškimo padavimo, t. y. 2019 m. kovo 12 d., iš dalies sutinka su atsakovo argumentais ir sprendžia, kad atsakovas atsako už skolų kreditoriams padidėjimą nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d., t. y. už 15 dienų.

38. Ieškovė nurodė, kad skola kreditorei UAB “Ginestra” padidėjo 18 EUR (6 proc. dydžio metinės palūkanos už 1 244,83 EUR skolą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. gegužės 24 d.) Šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, nes 6 proc. metinių palūkanų suma už nurodytą skolos sumą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d. sudaro 3,07 EUR (1 244,83x6 proc./365x15).

39. Ieškovė prašo priteisti 546,95 EUR skolos padidėjimą, nurodė, kad skola kreditorei UAB “Angata” buvo priteista teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9263-861/2019; skolos padidėjimą sudaro 327 EUR bylinėjimosi išlaidos, 40 EUR išieškojimo išlaidos ir 179,95 EUR palūkanų už skolos sumą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Ši ieškovės reikalavimo dalis tenkinama iš dalies, nes 6 proc. palūkanų suma už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d. sudaro 26,46 EUR (10 732,50 x 6 proc./365x15). Teismas atmeta atsakovo prieštaravimus, kad skolos padidėjimas neturi priežastinio ryšio su jo neveikimu, nes pati skola atsirado iki atsakovas tapo vadovu, o sprendimas buvo priimtas 2019 m. kovo 12 d. Jeigu atsakovas tinkamai įvykdytų savo pareigą kreiptis į teismą, civilinė byla pagal kreditoriaus ieškinį būtų perduota prijungimui prie bankroto bylos ir kreditorė nepatirtų nei bylinėjimosi, nei skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 393,46 EUR skolos padidėjimą (327+40+26,46).

40. Ieškovė prašo priteisti 749,69 EUR skolos kreditorei UAB “Bitė Lietuva” padidėjimą. Skola padidėjo dėl neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų už 2019 m. kovo-gegužės mėn. Atsakovas nesutinka su šios skolos padidėjimu, nurodo, kad telefono ryšys buvo naudojamas įmonės veikloje, todėl atsakovas negali būti atsakingas dėl sąskaitų už telefono paslaugas neapmokėjimą. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais. Pažymėtina, kad telefono ryšių paslaugos priskiriamos prie einamųjų bendrovės išlaidų ir apmokamos iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų net po bankroto bylos iškėlimo, t. y. ryšio tarp delsimo iškelti bankroto bylą ir skolų už telefono paslaugas didėjimo nėra.

41. Ieškovė prašo priteisti 99,99 EUR skolos padidėjimą, nurodė, kad skola kreditorei UAB “Cramo“ buvo priteista pagal 2019 m. vasario 7 d. preliminarų teismo sprendimą dėl 6271,18 EUR skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Skola padidėjo dėl 99,99 EUR išlaidų antstoliams. Atsakovas nesutinka su ša reikalavimo dalimi, nurodo, kad sprendimas buvo priimtas iki jo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo, todėl skolos išieškojimo išlaidos buvo neišvengiamos. Teismas nesutinka su atsakovo prieštaravimu. Jeigu dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreiptasi laiku, rūpestingas kreditorius galėjo išvengti skolos išieškojimo išlaidų ir tiesiogiai kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.

42. Ieškovė prašo priteisti 26 EUR skolos kreditorei UAB “TOI TOI” padidėjimą. Skola padidėjo dėl neapmokėtos 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. TOI/19/01826; paslaugos buvo suteiktos vasario 1-6 d. už 2019 m. kovo-gegužės mėn. Atsakovas nurodė, kad paslaugos buvo suteiktos ir PVM sąskaita-faktūra išrašyta, kad jis dar neturėjo pareigos kreiptis į teismą. Teismas sutinka su atsakovo atsikirtimu ir reikalavimo dalies dėl 26 EUR priteisimo netenkina.

43. Ieškovė prašo priteisti 2 592,48 EUR skolos kreditorei UAB „Terra silvestris” padidėjimą. Skola padidėjo dėl skaičiuojamų delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. gegužės 24 d.; vienos dienos delspinigiai 29,46 EUR. Reikalavimas tenkinamas iš dalies. Delspinigių suma už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 12 d. sudaro 441,19 EUR (29,46x15).

44. Ieškovė nurodė, kad skola kreditorei UAB „Lindstrom“ padidėjo 445,80 EUR suma; skola buvo priteista 2019 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8037-734/2019. Ieškovė nurodė, kad skola padidėjo dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagal teismo sprendimą. Reikalavimo dalis tenkinama. Teismas atmeta atsakovo prieštaravimus, kad skolos padidėjimas neturi priežastinio ryšio su jo neveikimu, nes pati skola atsirado iki atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o sprendimas buvo priimtas 2019 m. kovo 14 d, todėl atsakovas negali būti atsakingas už šį skolos kreditorei padidėjimą. Jeigu atsakovas tinkamai įvykdytų savo pareigą kreiptis į teismą, civilinė byla pagal kreditoriaus ieškinį būtų perduota prijungimui prie bankroto bylos ir kreditorė nepatirtų bylinėjimosi išlaidų.

45. Ieškovė prašo priteisti 5 867,41 EUR skolos padidėjimą dėl padidėjusios delspinigių sumos. Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas L. I. kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro 476,03 EUR skola pagal sutartį, 2 967,11 EUR permoka ir 16 428,76 EUR delspinigių; nuo 2019 m. vasario 26 d. delspinigių suma padidėjo 5 867,41 EUR suma. Skolos padidėjimo skaičiavimo lentelėje ieškovės atstovas bankrutavusios bendrovės administratorius nurodė, kad skola kreditorei L. I. 2019 m. vasario 25 d. sudaro 14 004,49 EUR, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo į teismą dieną – 19 871,90 EUR, todėl teismas sprendžia, kad skola padidėjo 5 867,41 EUR dėl padidėjusių delspinigių. Tačiau teismo nutartimi patvirtina 16 428,76 EUR delspinigių suma; po bankroto delspinigiai neskaičiuojami, t. y. ieškovės atstovas nepagrindė ir neįrodė, kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį delspinigių suma padidėjo iki 19 871,90 EUR. Dėl išdėstytų aplinkybių, teismas reikalavimo dalies dėl 5 867,41 EUR delspinigių sumos padidėjimo priteisimo netenkina.

46. Ieškovės atstovas taip pat prašo priteisti skolos kreditorei VMI, VSDFV Vilniaus skyriui, įmonės darbuotojams skolų padidėjimą pagal VMI, VFDFV ir darbo užmokesčio žiniaraščių duomenis. Reikalavimų pagrindai ir skolų padidėjimo skaičiavimai nedetalizuoti. Sprendžiama, kad ieškovės atstovas neįrodė, kad šių skolų padidėjimas atsirado dėl atsakovo neveikimo (pavėluoto kreipimosi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo), todėl reikalavimai netenkinami.

47. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis sudaro 1 383,51 EUR (3,07+393,46+99,99+441,19+445,80). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimui, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas žalos atlyginimas, antstolis ieškovės naudai išieškojo 2 605,21 EUR skolos, todėl šia suma mažinamas ieškinio reikalavimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą pakeisti, pripažinus, kad ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą 1 383,51 EUR sumoje (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiama, kad žala atlyginta, vykdant 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, todėl ieškovės reikalavimas atmetamas.

48. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendžiama, kad nors ieškovės reikalavimas iš dalies patenkintas, konstatavus, kad skola ieškovei atlyginta iki sprendimo priėmimo, nėra pagrindo priteisti procesinių palūkanų už priteistinos skolos sumą (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

49. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pateikė prašymą dėl 363 EUR atstovavimo išlaidų priteisimo. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už suteiktas paslaugas, todėl prašymas dėl jų atlyginimo tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dorineda“ administravimui skirtų lėšų 363 EUR (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė