Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. M., jo atstovui advokatui K. J., atsakovui N. R., jo atstovei advokatei J. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui N. R. dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2017-12-12 paskolino atsakovui 70 000 Eur. Pinigai, atsakovo teigimu, jam buvo reikalingi automobilių pirkimo pardavimo verslui vystyti. Užtikrindamas paskolos grąžinimą atsakovas 2017-12-12 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2018-01-12 sumokėti ieškovui 70 000 Eur sumą. Paskolos suma atsakovui buvo perduota grynais pinigais. Dėl teisinių žinių spragų ieškovas nepasirūpino, kad atsakovo išduotas vekselis būtų patvirtintas notarine tvarka, nors 2015-01-01 įsigaliojusios Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) bei Civilinio kodekso (CK) pataisos imperatyviai numato, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3000 Eur, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis, CK 1.105 straipsnio 5 dalis). Atsakovo pasirašytas dokumentas neatitinka ir paskolos sandoriui taikytino įstatyminio reikalavimo dėl formos, nes nebuvo patvirtintas notaro (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Atsakovas prisiimto skolinio įsipareigojimo nei vekselyje nurodytu laiku, nei bet kada vėliau neįvykdė ir iš ieškovo pasiskolintos sumos ar jos dalies negrąžino, nors skolą pripažino ir žodžiu ieškovui žadėjo ją grąžinti. Sandoriui neatitinkant privalomos (notarinės) formos, atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti ĮPVĮ numatyta supaprastinta skolos pagal vekselį išieškojimo tvarka. Dokumentas, kurio pagrindu atsakovui perduota ginčo suma, yra niekinis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis reiškia ieškinį dėl vekseliu įforminto sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, priteisiant ieškovui iš atsakovo pagal niekinį sandorį perduotus 70 000 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo pagrindu esantis dokumentas patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius ir vertintinas kaip atsakovo pasirašytas paskolos raštelis. Atsakovas žodžiu neneigė pinigų gavimo fakto, tik sąmoningai vengė skolą grąžinti. Atsakovas neneigia, kad 2017-12-12 dieną pasirašytame vekselyje yra jo parašas, tačiau nepateikia jokių motyvų, paneigiančių tą dieną savo išreikštą valią pasiskolinti iš ieškovo būtent 70 000 Eur sumą, dėl to atmestinas jo teiginys, jog šalys nepasirašinėjo paskolos gavimo patvirtinimų. Atsakovas pripažįsta, kad jokie pinigų grąžinimo patvirtinimai nebuvo pasirašomi (tai akivaizdu, nes atsakovas nėra grąžinęs jokios paskolos dalies). Iš šalių susirašinėjimo Viber programėle teksto matyti, jog atsakovas pripažino įsiskolinimą, bet vis prašė palaukti paskolos grąžinimo.

Palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ieškovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad atsakovą pažįsta apie 10 metų pagal automobilių iš Vokietijos gabenimo verslo ryšius. Prieš tris ar keturis metus (skaičiuojant nuo 2019-06-03) pagal paskolos raštelius jam buvo paskolinęs 50 000 Eur ir 60 000 Eur be palūkanų labai trumpam laikui (savaitei ar dviem), už tai atsakovas jam nemokamai parvežė automobilį. Atsakovas sakė, jog pinigai jam reikalingi automobilių pirkimui, tas skolas atidavė iki vekselio pasirašymo, todėl paskolos raštelius atsakovas yra pasiėmęs. Pinigus, nesusijusius su paskolomis, vienas kitam yra davę ne vieną ir ne dešimt kartų, nes tarp jų buvo piniginiai santykiai automobilių versle, atsakovui nepasirašytinai mokėdavęs po 1000 Eur užstatus už mašinas, prie liudytojų jokie pinigų grąžinimai nevykdavo (jei kas ir matė, negalėjo suprasti, su kuo tai susiję). 2017 m. gruodžio mėn., dieną ar dvi prieš 2019-12-12, atsakovas atvyko pas jį į namus ir paprašė paskolinti pinigų, pasiūlė surašyti raštelį paprastą vekselį. Tuos pinigus ieškovas turėjo namuose, sutiko paskolinti. Juos atsakovas gavo grynais 2017-12-12, savo ranka parašė vekselį. Ieškovas buvo girdėjęs, kad turint vekselį nereikia paskolos raštelio ir teismo išlaidų, negaištamas laikas. Formą ir rekomendaciją rašyti vekselio davėjo ranka radę kompiuteryje. Pinigų perdavimą matė sutuoktinė. Nuo 2016 m. jis ir sutuoktinė nedirba, tačiau ieškovas turėjo 70 000 Eur asmeninių lėšų – 2006 m. už 20 000 Eur buvo pardavęs sodybą, 50 000 Eur sukaupė iš prekybos automobiliais, kurią vykdė per savo UAB (duomenys neskelbtini), teikdamas jai paskolas, veždamas automobilius. Pinigų namie tada turėjo ir daugiau. 2018-01-12 suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovas skolos negrąžino. Žinučių Viber programėlėje netrynė, jos išsitrina automatiškai, jis jų nekaupia. Su atsakovu susirašinėjo apie viską – pinigus, orą, apie bet ką.

Procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus grindžia tuo, kad 2017-12-12 ieškovas nepaskolino atsakovui 70 000 Eur. Neneigia, kad automobilių verslo vystymui iš ieškovo buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau paskola buvo suteikta anksčiau ir pilnai grąžinta, todėl ieškinio pateikimo metu atsakovas nebuvo ir šiuo metu ieškovui nėra skolingas. Nei paskolos sutartis, nei jos grąžinimas nebuvo įforminti raštu, nes tuo metu šalys viena kita visiškai pasitikėjo. Atsakovas pasiskolintą sumą ieškovui grąžino dalimis. Pinigų grąžinimo aplinkybę patvirtina atsakovo 2018 metų kalendorius – užrašų knygelė, kurioje yra sužymėtos skolos grąžinimo mėnesiai ir sumos, ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas Viber programėle. Iš jos išrašo matyti, kad ieškovas, tikėtina, prieš kreipdamasis į teismą, ištrynė savo įrašus šioje programėlėje, kuriuose jis patvirtina skolos atgavimą. Ieškovas elgiasi nesąžiningai ir nori dar kartą atgauti skolą naudodamasis tuo, kad skolos grąžinimas nebūdavo patvirtinamas konkrečiais rašytiniais dokumentais. 2017-12-12 vekselis nėra negrąžintos skolos įrodymas. Vekselio pasirašymo dieną atsakovas buvo skolingas ieškovui, tačiau ženkliai mažesnę sumą, nei buvo nurodyta vekselyje. Ieškovas, siekdamas užtikrinti, kad atsakovas grąžins anksčiau susidariusią skolą, pareikalavo į vekselį įrašyti didesnę sumą, kuri atliktų baudos funkciją, jeigu atsakovas būtų laiku negrąžinęs paskolos. Kadangi atsakovas visą skolą grąžino suėjus vekselyje nurodytam terminui, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų. Sutinka, kad notarinės sandorio formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu (niekiniu), tačiau ieškovo reikalavimas grąžinti 70 000 Eur nepagrįstas – pasirašius vekselį ieškovas jokių pinigų atsakovui neperdavė ir nepateikė perdavimą priėmimą patvirtinančių įrodymų, todėl restitucija negalima. Tam, kad vekselis galėtų būti laikomas kito sandorio (šiuo atveju – paskolos sutarties) įrodymu, ieškovas privalo įrodyti, kad jis faktiškai perdavė lėšas atsakovui, o atsakovas įsipareigojo šias lėšas grąžinti. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovas pats pripažįsta, kad vekselis negalioja ir kaip vertybinis popierius, ir kaip paskolos sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Šiame ginče negalima remtis suformuota teismų praktika, kuomet negaliojančiu pripažintas vekselis atlieka galiojančio paskolos raštelio funkciją, nes nesilaikyta privalomos notarinės formos. Negaliojantis dokumentas negali tuo pačiu metu ir galioti, ir negalioti. Pripažinus, kad vekselis negalioja, negalima remtis jokia jame nurodyta informacija. 2017-12-12 vekselis gali būti laikomas tik paprastu rašytiniu įrodymu, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą. Teigdamas, jog perdavė atsakovui 70 000 Eur, ieškovas turėtų pateikti notarinį tokio pinigų perdavimo patvirtinimą. Vekselio pasirašymas nebūtinai reiškia, jog šalis siejo prievoliniai santykiai. Ieškovui siekiant gauti prašomą priteisti sumą jis privalo įrodyti, kad jį ir atsakovą siejo kažkokie konkretūs prievoliniai santykiai (paskolos, paslaugų ir pan.), bei kad atsakovas šių prievolinių santykių pagrindu 2017-12-12 buvo skolingas ieškovui 70 000 Eur. Nei vienos iš šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Vekselyje naudojama formuluotė „įsipareigoja sumokėti“ nereiškia, kad ši suma buvo paskolinta. Nesant sandorio, negalėjo būti ir pinigų perdavimo. Ieškovas nenurodo kur, kokiomis aplinkybėmis jis tariamai perdavė 70 000 EUR atsakovui. Nurodyti negali, nes to nebuvo. Nesant įrodymų, kad ieškovas turėjo lėšų paskolai, pripažintina, jog jų negalėjo ir paskolinti.

2019 m. birželio 3 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad pinigų iš ieškovo buvo pasiskolinęs, tačiau daug anksčiau, nei išrašytas vekselis, metų tiksliai neprisimena (2013 ar 2014 m.). Paskolos sumą sudarė 60 000 Eur, paskolos raštelio nebuvo. Dėl skolos grąžinimo termino nebuvo susitarę. Už pasiskolintą pinigų sumą sąžiningai mokėjo procentus kas mėnesį po 1500 Eur. Kiek jų sumokėjo, neskaičiavo. 2017 m. lapkričio mėn. atsakovas buvo patekęs į ligoninę neturėdamas telefono. Grįžęs ieškovui paskambino pasisveikinti, paduoti procentus ir dalį skolos. Dėl „dingimo iš eterio“ išsigandęs ieškovas pasikvietė jį į namus paprašė surašyti tą lapelį (vekselį) bei grąžinti pinigus, nes daugiau skolinti nenori. Jame skolos sumą ieškovas paprašė nurodyti didesnę, su bauda, jei atsakovas nesuspėtų laiku skolą grąžinti. 2017 m. gruodžio 21 ar 22 dieną buvo susitikę, padavęs 20 000 Eur ir 1500 Eur procentų. Raštu to niekada nefiksavo. Nepagalvojo, kad taip gali atsitikti. Ieškovas jam davė 2018 metų kalendorių, kuriame savo ranka įrašydavo konkretų mėnesį atsakovo sugrąžintas netesybų sumas. 2017 m. gruodžio 21 ar 22 dieną 20 000 Eur ieškovui sugrąžino, atveždamas į degalinę Garliavoje. 2018-01-10 tokiu pat būdu sugrąžino 20 000 Eur. 2018-02-10 ieškovui atsakovo prašymu 10 000 Eur atvežė atsakovo draugas A. Č.. 2018 m. birželio mėn. atidavė 3000 Eur, kur – tiksliai neprisimena. 2018 m. rugpjūčio mėn. atidavė 3000 Eur arba savo darbovietėje Marijampolėje, arba degalinėje. 300 Eur sugrąžino parveždamas ieškovo klientui automobilį, pinigus už kurį iš to žmogaus pasiėmė ieškovas (tai matė Ž. P.). Skolos likutį (500, 700, 2500 Eur) atidavė 2018 m. rugsėjo mėn. savo darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini). Skolos lapelį, t. y. vekselį, iš ieškovo pasiimti pamiršo. Ieškovas Viber programėlėje ištrynė žinutes, patvirtinančias skolos sugrąžinimą, paliko tik tam tikras atsakovo žinutes.

2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog 2017-12-12 vekselį parašė dėl to, kad buvo 60 000 Eur skola ieškovui. Ieškinio pareiškimo metu 60 000 Eur skola ir palūkanos (po 1500 Eur už kiekvieną mėnesį) buvo sugrąžinta. Palūkanas 2018 m. mokėjo po 1500 Eur kas mėnesį. Sausio – kovo mėnesiais sugrąžino 4500 Eur palūkanų, balandį 1500 Eur palūkanų, gegužę, birželį ir kitais mėnesiais po 1500 Eur palūkanų (gal 1000 Eur vienu kartu, tiksliai nepamena). Kodėl kalendoriuje įrašytos sumos ir apskritimais pažymėti kai kurie mėnesiai, pasakyti negali. Atsakovo teigimu, tai gali paaiškinti įrašus daręs ieškovas.

2019 m. birželio 3 d. teismo posėdyje ieškovas neigė davęs atsakovui 2018 metų kalendorių ir daręs jame įrašus. Gavus rašysenos ekspertizės išvadą, patvirtinančią, kad įrašai kalendoriuje parašyti ieškovo, 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino jų autentiškumą neigęs dėl to, kad ši aplinkybė nebuvo likusi atmintyje kaip reikšminga. Neprisimena, ar davė kalendorių atsakovui. Įrašai reiškia sumas, kuria atsakovas žadėjo sumokėti, tačiau nesumokėjo. Jie atspindi daugelį šalių pašnekesių, skaičiavimų, kaip ir kada atsakovas žada grąžinti pinigus. Įrašai daryti ieškovui nuvykdavus pas atsakovą į darbovietę. Apskritimais apibrėžti mėnesiai reiškia, kad už tuos mėnesius nėra atsiskaityta, kiti įrašai – atsakovo siūlyti, tačiau neįvykdyti grąžinimo variantai. Nurodytas sumas sugalvodavo abu kartu kelis kartus per metus. 2018 m. viduryje matėsi, kad pinigai nebus grąžinti, o pabaigoje tuo įsitikino.

Liudytojas A. Č. parodė 2017 m. sužinojęs, jog atsakovas iš ieškovo buvo pasiskolinęs pinigų. 2017 m. gruodžio mėn. atsakovas paprašė važiuoti iki ieškovo, kuriam turintis nuvežti „procentus“. Atsakovas nuėjo į ieškovo namus, liudytojas likęs automobilyje. Tąkart atsakovas ieškovui atidavė 20 000 Eur Grįžęs atsakovas pasakė, jog ieškovas nepasitiki, kad atsakovas skolą grąžins, todėl parašęs vekselį. Liudytojas vekselio nematė, iš atsakovo žodžių žino, jog skola 60 000 Eur ir palūkanos. Po Naujųjų Metų keturis kartus važiavęs su atsakovu atiduoti skolą į degalinę prie Garliavos. Gruodžio, sausio mėnesį atidavė po 20 000 Eur. Vasarį ir birželį 10 000 Eur ieškovui toje kolonėlėje atsakovo prašymu perdavė liudytojas. Kai pinigus paduodavo, atsakovas būdavo lauke, o liudytojas viską matė iš mašinos. Važiavimo metu atsakovas pinigus perskaičiuodavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-12-12 atsakovas, atvykęs pas ieškovą, parašė ir pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 70 000 Eur. Nurodė, jog vekselis turi būti apmokėtas 2018-01-12 adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovo namuose).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, kaip vertybinis popierius, vekselis negalioja dėl neatitikimo Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) bei Civilinio kodekso (CK) 77 straipsnio 2 dalyje, CK 1.105 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams dėl tokio sandorio notarinės formos. Atsakovo pasirašytas dokumentas yra niekinis ir kaip paskolos sandoris, nes neatitinka 70 000 Eur paskolos sandoriui taikytino įstatyminio notarinės formos reikalavimo (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

Tuo remiantis bei įvertinus, jog atsakovas nepripažįsta vekselyje nurodytos pinigų sumos perdavimo–priėmimo vekselio pasirašymo metu, toks faktas vekselyje nėra užfiksuotas, netenkintinas ieškovo reikalavimas taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 70 000 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nurodo, kad teigdamas, jog 2017-12-12 perdavė atsakovui 70 000 Eur, ieškovas turėtų pateikti notarinį tokio pinigų perdavimo patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013), tačiau nesutiktina su atsakovu, kad, nesant notarine forma patvirtinto pinigų perdavimo, ieškovo reikalavimai turėtų būti netenkinami kaip nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo praktiką, pripažinimas, jog kaip paprastasis vekselis įvardijamas dokumentas neturi paprastojo vekselio galios, dar nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Iš sutampančių šalių paaiškinimų matyti, kad pinigų ieškovas atsakovui yra skolinęs ir anksčiau (2013 ar 2014 metais po 50 000 ir 60 000 Eur), juos siejo asmeniniai verslo santykiai atsakovui priklausančiu tralu gabenant automobilius iš Vokietijos, ieškovas pripažino mokėdavęs po 1000 Eur avansą už parvežamą automobilį, nepasirašant jokio dokumento. 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog 2017-12-12 vekselį parašė dėl to, kad tuo metu atsakovui buvo skolingas 60 000 Eur. 2019 m. birželio 3 d. teismo posėdyje pripažino, jog likusi 10 000 Eur suma yra bauda, jei skolos laiku negrąžintų.

Nors, vertinant lingvistiškai, vekselio turinys neleidžia daryti išvados apie 70 000 Eur sumos perdavimą atsakovui, tačiau atsakovas pripažino, kad jo vekselis parašytas vekselis patvirtina faktą, jog tuo metu ieškovui jis buvo skolingas 60 000 Eur.

Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Pagal CPK 187 straipsnį, šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

Remiantis atsakovo pripažinimu ir tvirtinimu, jog šis pripažinimas yra sąžiningas, teismas vekselį vertina kaip 2017-12-12 egzistavusios 60 000 Eur atsakovo skolos ieškovui įrodymą, todėl sandorio neatitikimas notarinės formos reikalavimui nėra reikšmingas, taip pat nereikšmingi pirminiai atsakovo atsikirtimai apie tai, kad ieškovas neturėjo lėšų paskolai.

Atsakovas nepripažįsta, kad šios sumos gavimo metu 2013 ar 2014 metais šalys buvo susitarę dėl jos grąžinimo termino, teigia, jog grąžinimo datą „2018-01-12“ vekselyje įrašė ieškovui baiminantis dėl skolos neatidavimo. Kadangi pagal įstatyme reglamentuotą paskirtį vekselis yra niekinis, o ieškovas nepateikė įrodymų, jog 60 000 Eur perdavimo metu buvo susitaręs su atsakovu dėl skolos sugrąžinimo termino, pastarasis įrašas vekselyje nelaikytinas skolos sugrąžinimo termino įrodymu, kuriam suėjus atsakovas privalo sumokėti 10 000 Eur baudą (CPK 178, 185 straipsniai).

Įrodyti, kad 60 000 Eur paskolą yra sugrąžinęs, yra atsakovo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71-421/2019). Atsiliepime į ieškinį jis remiasi teismų praktika, kurioje pripažįstama, jog paskolos sutarties atveju svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013). Atsakovas, skolos buvimo faktą patvirtinęs raštu, nepateikė rašytinių įrodymų apie 60 000 Eur skolos sugrąžinimą. Liudytojo A. Č. parodymai nėra leistinas skolos sugrąžinimo įrodymas, o ieškovo atlikti įrašai „už kovą per du kartus“, „1000 Liepos 25 d.“, „3000 už Sausį +vasarį“, „1000 už gegužę“, „1000 E už birželį“ 2018 metų kalendoriuje nepatvirtina, kad pažymėtu laiku atsakovas perdavė ieškovui kalendoriuje nurodytas sumas. Ieškovas iš pradžių neigė įrašų autentiškumą, po ekspertizės atlikimo nurodė jų neprisiminęs, teigė, kad šie įrašai reiškia tik atsakovo pažadus skolą sugrąžinti nurodytu laiku, nei viena šalis tų įrašų ar atitinkamų mėnesių išbraukymo reiškmės negalėjo konkrečiai įvardinti. Be to, atsakovas jais remiasi kaip palūkanų už naudojimąsi paskola įrodymu, o palūkanos nėra ieškinio dalykas – ieškovas nurodė suteikęs atsakovui beprocentinę paskolą. Dėl to aptariamu įrodymu negalima remtis kaip dalies skolos sugrąžinimo patvirtinimu. Skolos sugrąžinimo nepatvirtina ir šalių pokalbiai telefonu, naudojantis Viber programa, priešingai – iš jų matyti atsakovo 2017-11-14, 2018-09-26 pripažįstamas skolos faktas („R., biski veluoju, bet stengiuosi, skubinu sia savaite sutvarkyti viska”, „pas mane dar niekas negrizo, bus tik pradzioj savaites, tai viska sutvarkyciau ir atlekciau”, „dar neturiu ka perduoti, as iskart tau paskambinsiu”). Pažymėtina ir tai, jog, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovas yra dalyvavęs net tik ginčo paskoliniuose santykiuose, todėl kritiškai vertintinas jo teiginys apie nežinojimą ar nesitikėjimą, jog skolininkas privalo turėti skolos sugrąžinimą patvirtinančius įrodymus.

Vadovaujantis nurodytais argumentais ir paskolos sutarties sampratą reglamentuojančiomis CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį 5 procentų dydžio), ieškovui iš atsakovo priteistina 60 000 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteistina 1125 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsakovas 2019-04-05 pateikė prašymą priteisti 3815,99 Eur advokatės pagalbos išlaidas, pareigą sumokėti tokio dydžio išlaidas patvirtinančią PVM sąskaitą faktūrą 2019-05-24 Nr. 1691/19LT 1161,60 Eur sumai, suteiktų paslaugų detalizaciją (960,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2019-04-25, kelionę ir pasirengimą posėdžiui), PVM sąskaitą faktūrą 2019-04-11 Nr. 1482/19LT 338,56 Eur sumai, suteiktų paslaugų detalizaciją (256,00 Eur už išrašus ir Nekilnojamojo turto registro ir jų analizę, 23,80 Eur paieškos Nekilnojamojo turto registre išlaidos), PVM sąskaitą faktūrą 2019-03-18 Nr. 1002/19 LT 1116,43 Eur sumai, nurodant sumokėtą 688,18 Eur sumą ir mokėtiną 428,25 Eur sumą, suteiktų paslaugų už 922,67 Eur detalizaciją (dubliko analizė, skolos įrodinėjimo pagal vekselį kasacinio teismo praktikoje analizė, tripliko parengimas), PVM sąskaitą faktūrą 2019-01-14 Nr. 0037/19LT 1200,32 Eur sumai, suteiktų paslaugų detalizaciją (ieškinio ir priedų analizė, prašymo pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą parengimas, atsiliepimo parengimas 992,00 Eur), mokėjimo pavedimus, kuriais yra apmokėjęs 3212 Eur šių išlaidų. Įvertinus bylos sudėtingumą tuo aspektu, kad tikrieji šalių santykiai faktiškai buvo nustatyti tik iš jų paaiškinimų teismo posėdžiuose, šioje byloje advokatės patirtas darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų paslaugų detalizacijoje nurodytas išlaidas teismas pripažįsta pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje 2019-03-18 Nr. 1002/19 LT 1116,43 Eur sumai mokėtina suma nurodyta 428,25 Eur ir kad realiai atsakovas sumokėjo 3212 Eur advokato pagalbos išlaidų, pastaroji suma laikytina atsakovo patirtomis advokato pagalbos išlaidomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos nustatytą dydį (CPK 98 straipsnis). Be to, atsakovas sumokėjo 800 Eur už rašysenos ekspertizės atlikimą. Iš šios sumos eksperto darbui apmokėti pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-07-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0001539 panaudota 604,03 Eur. Įrašų, kuriuos atlikusio asmens nustatymui buvo paskirta ekspertizė, teismas nevertino kaip dalies skolos grąžinimo įrodymų, tačiau tai susiję su kitomis šiame sprendime nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus ekspertizę buvo paneigti ieškovo teiginiai apie įrašų neatlikimą, šios išlaidos įskaičiuotinos į atsakovui atlygintinas bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu atsakovas iš viso yra patyręs 3816,03 Eur bylinėjimosi išlaidų (3212+604,03). Ieškinį patenkinus 86 procentais, ieškovas turėtų atlyginti atsakovui 534,24 Eur jų dalį. Pritaikius tarpusavio reikalavimų užskaitymo institutą, šia suma sumažintinos ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo priteisiant 590,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (1125-534,24).

Atsakovui iš teismo specialiosios sąskaitos sugrąžintina sumokėto avanso dalis 195,97 Eur (800-604,03).

Byloje yra patirta 6,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Proporcingai patenkinai ieškinio daliai, 5,41 Eur šių išlaidų valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 60 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 590,76 (penkis šimtus devyniasdešimt eurų 76 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,41 (penkis eurus 41 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sugrąžinti atsakovui N. R. iš Kauno apygardos teismo specialiosios sąskaitos 195,97 (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 97 ct) Eur dydžio jo sumokėto avanso dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.