Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-97-653/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pašarai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Lalila“ ir akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Marijampolės pašarai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 49 496,25 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-06-01 su atsakove sudarė krovinių vežimo geležinkeliu sutartį, kurios pagrindu atsakovė priėmė krovinį – 2 600 vnt. maišų su pašariniu metioninu, kurio bendras svoris 62 250 kg, bei įsipareigojo šį krovinį pristatyti gavėjui į galinę geležinkelių stotį – Chyrdalan (Azerbaidžanas). Teigia, kad pakrautas vagonas buvo užplombuotas 8 ,,UAB Marijampolės pašarai KŪB LG 24 Marijampolė“ plombomis. 2016-06-06 Rusijos geležinkelių stotyje Sebež pagal veterinarijos tarnybos reikalavimą vagonas buvo atidarytas, atlikus patikrinimą uždėtos 6 plombos. Vėliau, t. y. 2016-06-07, vežant krovinį per automatinę kontrolės sistemą nustatyta, kad pakitęs vagono bei krovinio svoris – sumažėjęs 14 020 kg. Krovinį atgabenus į paskirtą vietą buvo surašytas komercinis aktas, kuriame užfiksuotas 591 maišų (14 775 kg) trūkumas. Teigia, kad, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliai susitarimo (toliau – SMGS) 23 straipsnio 1 dalimi, atsakovė privalo atlyginti patirtą 49 496,25 Eur žalą, kuri lygi prarastos krovinio dalies vertei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl geležinkelio atsakomybės už vežamo krovinio praradimą

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės už dalies krovinio, gabento tarptautiniu geležinkeliu, praradimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie teisiniai santykiai reglamentuojami 1951-11-01 Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS). SMGS 22 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad geležinkelis, kuris priėmė vežti krovinį pagal SMGS važtaraštį, atsako už vežimo sutarties vykdymą nuo krovinio priėmimo vežti pradinėje stotyje iki jo išdavimo galinėje stotyje. Remiantis SMGS 23 straipsnio 1 paragrafu, geležinkelis atsako už krovinio pristatymo termino nesilaikymą ir nuostolį, atsiradusį dėl viso arba dalies krovinio praradimo, masės trūkumo, krovinio sugadinimo, gedimo arba jo kokybės pablogėjimo dėl kitokių priežasčių per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje. SMGS 23 straipsnio 3 ir 4 paragrafuose nustatyti atvejai, kuomet geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už viso ar dalies krovinio praradimą. SMGS 23 straipsnio 4 paragrafe nurodyta, kad geležinkeliai atleidžiami nuo atsakomybės už krovinio masės ar vienetų skaičiaus trūkumą, jeigu vagonas, kuriame buvo vežamas krovinys, pristatytas tvarkingomis siuntėjo plombomis arba be išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kurie galėjo būti krovinio trūkumo priežastimi. Apeliantė AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, iš esmės kvestionuoja CPK įtvirtintų normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 185 str.), pažeidimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, tokią apeliantės poziciją laiko stokojančia teisinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija, viena vertus, visiškai sutinka su apeliante, kad, vadovaujantis minėtomis šiam ginčui aktualiomis SMGS nuostatomis ji gali būti atleista nuo atsakomybės įrodžius, kad vagonas gavėjui buvo atiduotas: 1) su tvarkingomis (nepažeistomis) siuntėjo plombomis; 2) be išorinių priėjimo prie krovinio požymių, kurie galėtų būti krovinio trūkumo priežastimi. Apeliantė taip pat visiškai teisingai nurodo, kad 2016-06-17 komercinio akto, surašyto pristačius krovinį į paskirties stotį, 11 grafoje nurodyta, kad duomenų apie plombų nuėmimo ir pažeidimo požymius nėra. 15 grafoje nurodyta, kad ant vagono iš viso buvo šešios nepažeistos plombos – vienoje vagono pusėje trys plombos, t. y. ZPU OXRA-T RŽD KT 666179, TP 0511432, 02675, iš kitos pusės taip pat trys, kurių identifikaciniai Nr.: ZPU OXRA-T RŽD KT 666180, TP0511433, 02675. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad tai ne siuntėjo, o Rusijos Federalinės muitinės uždėtos naujos plombos, po to, kai 2016-06-16 vagonas buvo atidarytas ir atlikta krovinio veterinarinė–sanitarinė apžiūra. Ieškovė, reikšdama reikalavimą, šių plombų tvarkingumo fakto nekvestionavo ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad krovinio dalis buvo prarasta iki jas uždedant. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliantės teiginiai, kad minėtame komerciniame akte nurodytos aplinkybės, susijusios su plombų nepažeidimu, bei tai, kad surašant šį aktą krovinio gavėjui įtarimų dėl jų nekilo, nagrinėjamu atveju sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo pagrindą yra svarbu nustatyti tai, ar byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog patikrinimo metu Rusijos Federacijos pareigūnų nuimtos plombos buvo tvarkingos ar tai tos pačios plombos, kurias uždėjo siuntėjas. Tuo tarpu apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su naujai uždėtų plombų tvarkingumu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip teisingai nustatė teismas, byloje nėra ginčo, kad ieškovė pakrovusi vagoną uždėjo aštuonias plombas ir jų visų numeriai buvo identiški – UAB Marijampoles pasarai KUB LG 24 Marijampole (važtaraščio 19 grafa). Apeliantė, teigdama, kad Rusijos Federacijos pareigūnai patikrinimo metu nuėmė būtent važtaraštyje nurodytos plombos, remiasi vieninteliais byloje esančiais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – 2016-06-06 administracinio patikrinimo atidarymo aktu bei Teritorinės Tverės ir Pskovo apskričių valdybos veterinarinės–sanitarinės apžiūros aktu. Šiuose aktuose užfiksuota, kad prieš atidarant vagoną buvo nuimtos aštuonios siuntėjo plombos, nurodant jų tipą bei ženklus – švino plombos UAB. Priešingai nei teigia apeliantė ir kaip teisingai konstatuota skundžiamame teismo sprendime, vien teiginiai, kad minėtuose aktuose nurodyti sutrumpinti važtaraštyje nurodytų plombų numeriai, nesant tokius teiginius patvirtinančių jokių kitų objektyvių duomenų, neteikia pagrindo paneigti apeliantės griežtą atsakomybę už krovinio dalies praradimą. Apeliantei, savo srities profesionaliai, deklaruojančiai ilgametę krovinių gabenimo patirtį bei neabejotinai turinčiai profesionalių teisininkų, turėjo ir galėjo būti žinoma ne tik pareiga įrodymais pagrįsti savo argumentus, bet ir tai, kad neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad tais atvejais, kai byloje yra prieštaringų įrodymų, kurie sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi išnaudoti prieštaravimų pašalinimo galimybes per įrodinėjimo naštos patikslinimą, išaiškinimus, o po to įvertinti įrodymų visumą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju sunku nustatyti beveik prieš du metus įvykusio vežimo aplinkybes, juo labiau tikėtis išsamių patikrinimą atlikusių pareigūnų paaiškinimų. Kita vertus, Pagal SMGS Tarnybinės 23 straipsnio instrukcijos 23.2 punktą vagono (konteinerio ir t. t.) atidarymo aktas įforminamas dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius su pridėtomis nuimtomis vagono arba konteinerio paprastomis ar rakinamosiomis plombomis ir kt. paliekamas stotyje, kuri įformino aktą, kitas egzempliorius pridedamas prie važtaraščio ir kartu su kroviniu vyksta į galinę stotį, kur atiduodamas gavėjui. Taigi apeliantė galėjo pasinaudoti minėtoje normoje įtvirtinu reguliavimu ir, siekdama pagrįsti savo atsikirtimus, pareikalauti iš patikrinimą vykdžiusios stoties pateikti nuimtas plombas ar bent jų fotonuotraukas ar kitus reikšmingus duomenis. Tačiau apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra ir fakto teismu, nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusis į patikrinimą atlikusią stotį dėl atitinkamos informacijos sutekimo, ar, kad tokią informaciją dėl plombų neišsaugojimo ar kitų priežasčių jai būtų buvę atsisakyta pateikti. Apeliantės teiginiai, kad Rusijos Federacijos pareigūnai minėtuose aktuose nurodė sutrumpintus siuntėjo plombų numerius, taip pat kelia abejonių ir todėl, kad minėtuose aktuose, kuriais apeliantė grindžia savo poziciją, įrašyti pilni naujų Rusijos federacijos pareigūnų uždėtų plombų identifikaciniai numeriai, o ne jų trumpiniai (žr. 15 p.). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad praktikoje buvo rašomi ne pilni jų identifikaciniai numeriai, o jų trumpiniai. Juo labiau kad SMGS 9 straipsnyje numatyta griežtos vagonų plombavimo taisyklės, pagal kurias, jeigu vagoną plombuoja siuntėjas, tai turi būti tokie plombų ženklai: stoties pavadinimas (prireikus – sutrumpintas); plombavimo data arba kontroliniai ženklai; sutrumpintas siuntėjo pavadinimas. Jeigu vagoną plombuoja geležinkelis, turi būti tie patys plombų ženklai, tik vietoj sutrumpinto siuntėjo pavadinimo turi būti sutrumpintas geležinkelio pavadinimas ir, jeigu plombos neturi kontrolinių ženklų, plombinių numeris. Rakinamųjų plombų, nesvarbu, kas plombuoja, siuntėjas ar geležinkelis, turi būti tokie ženklai: sutrumpintas pradinio geležinkelio pavadinimas; kontrolinis ženklas. Rakinamųjų plombų ženkluose papildomai gali būti pradinės stoties ir krovinio siuntėjo pavadinimai, prireikus sutrumpinti. Spręstina, kad perrašant šių plombų numerius turi būti laikomasi analogiškų reikalavimų, nes tik tokiu būdu būtų įmanoma jas tiksliai identifikuoti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė uždėjo švinines plombas, todėl vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, tik tuo atveju, jeigu aktuose būtų nurodytas geležinkelio stoties ir siuntėjo sutrumpinti pavadinimai bei kontroliniai ženklai, būtų galima daryti išvadą, kad tai tos pačios plombos. Tačiau iš aktuose nurodyto trumpinio – UAB įmanoma identifikuoti nebent tik tai, kad krovinio siuntėjas yra uždaroji akcinė bendrovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra teisinio pagrindo ir tokiai išvadai, kad į vagoną buvo pakrauta mažiau krovinio nei nurodyta važtaraštyje. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė krovinio svėrimui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB ,,Arvi cukrus“. Aplinkybę, kad faktiškai buvo pakrauta 65 t. krovinio, t. y. 2 600 maišų po 25 kg, patvirtina ne tik svėrimo paslaugas teikusios įmonės 2016-07-01 pranešimas bei vagonų svėrimo registracijos žurnalo duomenys (žr. 14 eilutę), bet ir kartu su dubliku pateikta Muitinės deklaracija, kurioje užfiksuoti analogiški krovinio duomenys. Be to, po krovinio pristatymo į paskirties stotį surašyto komercinio akto 15 grafoje, be kita ko, nurodyta, jog pristatyti maišai be trūkumų, nepažeisti. Vadinasi, negalima spręsti, jog dalis krovinio galėjo būti prarasta dėl siuntėjo kaltės, netinkamai jį supakavus. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad net apeliantei įrodžius, jog patikrinimo metu nuimtos plombos buvo tvarkingos bei tos pačios, kurias uždėjo siuntėjas, tai visiškai neeliminuotų jos atsakomybės, nes apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad niekas, išskyrus partikrinimą atlikusius pareigūnus, prie krovinio nebuvo ir neturėjo galimybės prieiti. Muitinės priežiūros akte nurodyta, kad muitinės priežiūra buvo vykdoma nuo 2016-06-06 00 val. 45 min. iki 2016-06-06 01 val. 00 min, priežiūros vykdymo pagrindas – veterinarinės kontrolės tarnybos valstybinės inspektorės 2016-06-06 pareiškimas dėl vagone esančio prekės muitinės patikrinimo. Minėta apžiūrą atlikusios inspektorės 2016-06-06 surašytame Veterinarinės–sanitarinės apžiūros akte nurodyta, jog krovinys buvo apžiūrėtas 2016-06-06 1 val. 23 min. Ir nors teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad bylos medžiaga leidžia įsitikinti muitinės atstovo A. P. Š. dalyvavimu atliekant patikrinimą (šie rekvizitai įrašyti tiek atidarymo, tiek apžiūros aktuose), tačiau vien ši aplinkybė neįrodo fakto, kad laiko tarpe nuo 01 val. 01 min iki 01 val. 23 min. atidarytas vagonas ir jame esantis krovinys buvo prižiūrimas ir saugomas, kad prie jo negalėjo patekti ir nepateko pašaliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantei teko tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad tinkamą krovinio priežiūros faktą patvirtina komercinio akto 12, 15 paragrafuose konstatuotos aplinkybes, jog vagono krosnių liukai uždaryti, vienas jų iš vidaus užvirtinas, suvirinimo siūlė sena; kitas liukas iš vidaus užsandarintas tašais; šoniniai liukai uždaryti; vagono grindys ir karkasas nepažeisti. Pirmiau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, susijusios su vagono atidarymo, patikrinimo ir saugojimo aplinkybėmis, atliekant veterinarinį–sanitarinį krovinio patikrinimą. Todėl toks faktas, kad nėra įsilaužimo požymių, savaime teisinės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinio ar teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantė, nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Atmetus apeliantės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.). Ieškovė UAB ,,Marijampolės pašarai“ prašė priteisti 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-21 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1 062,88 Eur (817,60 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, spręstina, kad ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų už teisines paslaugas dydis mažintinas iki nurodytos maksimalaus dydžio sumos, t. y. iki 1 062,88 Eur (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Marijampolės pašarai“ (j. a. k. 151472139) iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ (j. a. k. 110053842) 1 062,88 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus ir 88 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.