Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, tarnybinės nuobaudos pakeitimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. V. (toliau– ir pareiškėjas) teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVPK) viršininko 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 50-TE-119 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. V.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 50-TE-119) dalį, kuria K. V. skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą; panaikinti Panevėžio AVPK 2023 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 50-TE-122 „Dėl K. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 50-TE-122) ir grąžinti K. V. į tarnybą (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas paaiškino, kad Įsakymu Nr. 50-TE-119 jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, o Įsakymu Nr. 50-TE-122 jis atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Įsakymas Nr. 50-TE-119 grindžiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau– ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 1 punktu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. kovo 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-42 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. V. veiksmų“ (toliau– ir Išvada). Tvirtino, kad Įsakymas Nr. 50-TE-119 nepagrįstai grindžiamas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kadangi jis nepažeidė Statuto 24 straipsnyje įtvirtintų pareigūnams taikomų apribojimų.

Paaiškino, kad iš esmės neginčija tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 11 d. negalėdamas atvykti į tarnybą, likus valandai iki darbo pradžios neinformavo tiesioginio vadovo ir nurodytomis dienomis į tarnybą neatvyko, tačiau mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepakankamai išsamiai ir objektyviai, neįvertinus visų būtinų aplinkybių teisingam sprendimui priimti, kas ir lėmė per griežtos tarnybinės nuobaudos paskyrimą. Paaiškino, kad jo neatvykimą į tarnybą lėmė sveikatos problemos bei sunki psichologinė būklė po tėvo mirties bei įtampa, nesutariant su seserimi dėl ligos motinos priežiūros. Teigė, kad tarnybinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus švelnesnę tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pareiškėjas tikino, kad priimant Išvadą nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, jo ilgalaikę veiklą vidaus tarnyboje, galimybę taikyti švelnesnę nuobaudą, nepagrįstai konstatuota, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, formaliai įvertintos jo paaiškinime išdėstytos aplinkybės. Nurodė, kad tarnybinės atsakomybės nevengė, pripažino, kad pasielgė nederamai, nuoširdžiai gailėjosi už sukeltus nepatogumus, atskleidė neatvykimo į tarnybą priežastis ir prašė atsižvelgti į susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau– ir LVAT) praktika, kurioje nurodoma, kad atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EA-5486-556/2019). Mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežtą, todėl turėtų būti pakeista švelnesne.

Atsakovas Panevėžio AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad iš tiesų buvo padaryta techninė klaida Įsakyme Nr. 50-TE-119, nurodžius Statuto 39 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau iš Išvados matyti, jog pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos paskirta pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punktą už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) viršininko G. M. (toliau – ir G. M.) 2023 m. kovo 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-1736 (toliau– ir tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-1736) ir 2023 m. kovo 8 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-1795 (toliau– ir tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-1795) K. V. atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau– ir Aprašas). Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas pagal patvirtintą Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo mėnesio darbo grafiką 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. kovo 11 d. laikotarpiu keturias dienas, negalėdamas atvykti į tarnybą, likus valandai iki darbo pradžios neinformavo tiesioginio vadovo ir į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties, tuo nesilaikydamas Panevėžio AVPK nustatyto darbo režimo, tokiais veiksmais pažeidė Panevėžio AVPK darbo reglamento, patvirtinto Panevėžio AVPK viršininko 2021 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 50-V-96 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 50-V-258 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau– ir Panevėžio AVPK darbo reglamentas) 129 ir 140 punktų reikalavimus, nesilaikė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau– ir Etikos kodeksas) 5, 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas Nr. 50-TE-122 priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada.

Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo tvirtinimu, kad tarnybinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą – griežtą papeikimą, kadangi pareiškėjo neatvykimas į tarnybą ir nebuvimas tarnybos vietoje keturias dienas be pateisinamos priežasties, vertintini pareiškėjo kaltais tyčiniais veiksmais, kurie vertinami kaip netiesioginė tyčia, nes pagal savo darbo patirtį ir kompetenciją pareigūnas turėjo suvokti ir suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai ir nors tų padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti. Pažymėjo, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis, todėl vertina, kad tarnybinė nuobauda už konstatuotą tarnybinį nusižengimą, pareiškėjui parinkta kaip adekvati priemonė, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį. Taip pat, nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jo paaiškinimas įvertintas formaliai, kadangi paaiškinimas buvo analizuotas tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno išsamiai ir detaliai, įvertintas ir aprašytas Išvadoje, o aplinkybė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas kitaip vertino paaiškinime išdėstytas aplinkybes, nei jis tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nevisapusiškai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne pirmą kartą daro tokio pobūdžio tarnybinės drausmės pažeidimus. Vadovaujantis Imuniteto padalinių vykdomų prevencinių pokalbių tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 5-V-934, K. V. 2023 m. sausio 16 d. buvo pravestas prevencinis pokalbis dėl kylančių rizikų. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad nenustatė pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, o K. V. pasiaiškinimą teikė bandydamas palengvinti savo padėtį susidariusioje situacijoje.

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas K. V. nuo 1992 m. rugsėjo 21 d. tarnavo vidaus tarnyboje, o nuo 2016 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose.

Panevėžio AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkas G. M. 2023 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-1736 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. V. neatvykimo į darbą“ nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. 7 val. 34 min. jam atvykus į (duomenys neskelbtini) budėtojas (duomenys neskelbtini) L. M. (toliau– ir L. M.) informavo, kad (duomenys neskelbtini) K. V. 7 val. 00 min. į tarnybą neatvyko, neatvykimo priežasčių nepanešė; pavykus prisiskambinti 7 val. 45 min. K. V. paaiškino, kad tik dabar atsikėlė ir nespėjo pranešti, kad neatvyks į darbą, kadangi serga ((duomenys neskelbtini)); nuvykus į namus 9 val. 10 min. į butą neįsileido ir į telefono skambučius neatsakė; pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) darbo grafiką 2023 m. kovo mėnesiui (toliau– ir darbo grafikas) K. V. 2023 m. kovo 7 d. tarnybos laikas nuo 7 val. 00 min iki 19 val. 00 min.

(duomenys neskelbtini) viršininkas G. M. 2023 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-1795 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. V. neatvykimo į darbą“ nurodė, kad 2023 m. kovo 8 d. 7 val. 13 min. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino (duomenys neskelbtini) K. V. ir paprašė suteikti dvi dienas išeiginių; paklausus, kodėl vakar informavo, jog jam iki 2023 m. kovo 13 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, pasakė, kad nedarbingumo pažymėjimo neturi; poilsio dienų jam nesuteikė; pagal darbo grafiką K. V. darbo laikas nuo 2023 m. kovo 8 d. 7 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; K. V. į darbą neatvyko.

Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) R. V. (toliau– ir R. V.) 2023 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-1584 (toliau– ir tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-1584) informavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoją, kad 2023 m. kovo 7 d. patikslino informaciją dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kurią pateikė (duomenys neskelbtini) G. M. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-1736 ir tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-1795 bei pasiūlė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto (duomenys neskelbtini) K. V. tarnybinio nusižengimo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2023 m. kovo 14 d. pavedimu, atsižvelgus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) (toliau– ir Departamento Imuniteto (duomenys neskelbtini)) R. V. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-1584 pateiktą informaciją, buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) K. V. tarnybinis patikrinimas. Atlikti tarnybinį patikrinimą buvo pavesta Departamento Imuniteto (duomenys neskelbtini) vyriausiajam tyrėjui R. V..

Be to, iš Tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo gautas (duomenys neskelbtini) viršininko G. M. 2023 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-1884 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. V. neatvykimo į darbą“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas Nr. 50-PR2-1884), kuriame nurodė, kad 2023 m. kovo 9 d. 9 val. 02 min. į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino K. V. ir paprašė suteikti išeiginę dieną, tačiau jis poilsio dienos K. V. nesuteikė; pagal darbo grafiką K. V. tarnybos laikas nuo 2023 m. kovo 9 d. 19 val. 00 min. iki 2023 m. kovo 10 d. 7 val. 00 min., ir nuo 2023 m. kovo 10 d. 19 val. 00 min. iki 2023 m. kovo 11 d. 7 val. 00 min.; K. V. į darbą neatvyko.

Vadovaujantis Aprašo 16 punktu Departamento Imuniteto (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas R. V. 2023 m. kovo 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-1636 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, gavęs tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-1884, pasiūlė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui dėl K. V. veiksmų, pradėti naują tyrimą ir sujungti su jau atliekamu tarnybiniu patikrinimu.

Departamento Imuniteto (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas R. V., atliekantis tarnybinį patikrinimą, 2023 m. kovo 16 d. pranešimu Nr. 50-PR1-54 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau– ir pranešimas Nr. 50-PR1-54) pareiškėjui pranešė, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas pagal tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-1584 dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, ir paprašė pateikti paaiškinimą bei informuoti, ar pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. K. V. su pranešimu Nr. 50-PR1-54 supažindintas 2023 m. kovo 16 d.

Pareiškėjas pateikė 2023 m. kovo 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-2134 „Dėl aplinkybių paaiškinimo“ (toliau – ir paaiškinimas Nr. 50-PR2-1584), kuriame paaiškino, kad 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. kovo 10 d. neatvyko į tarnybą nes tai lėmė daugelis veiksnių. Nurodė, kad dėl artimųjų sveikatos problemų nekreipė dėmesio į savo fizinę ir psichologinę būklę, ko pasekoje visiškai pablogėjo (duomenys neskelbtini) sveikata. Nesulaukęs pagalbos iš kitų, elgėsi negalvodamas apie pasekmes ir pripažino, kad kartais vartodavo alkoholį, negalvojo, kad reikalinga medikų pagalba. Dėl patiriamos įtampos jam skaudėdavo (duomenys neskelbtini), kartais dėl skausmo (duomenys neskelbtini). Būtent 2023 m. kovo 6 d. stipriai skaudėjo (duomenys neskelbtini), su gydytoja susisiekti nepavyko, todėl suleidus vaistų nuo skausmo nuėjo miegoti, ar pranešė savo viršininkui, kad neatvyks į tarnybą, neatsimena. Taip pat nepamena ar vartojo alkoholį, tačiau draugė sakė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Dėl galimo vaistų ir alkoholio poveikio mažai ką pamena, ką darė tomis dienomis. Šiuo metu pagalbos kreipėsi į specialistus, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, atsiprašo už sukeltus nepatogumus ir tikisi, kad tai nepasikartos. Yra (duomenys neskelbtini) policijos profesinės sąjungos narys, kad būtų informuota profesinė sąjunga nepageidauja.

K. V. 2023 m. kovo 27 d. pranešimu Nr. 5-PR1-80 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau– ir pranešimas Nr. 5-PR1-80) buvo informuotas, kad remiantis tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-1636 pradėtas naujas tyrimas ir sujungtas su jau atliekamu tarnybiniu patikrinimu ir pasiūlyta per penkias darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Su šiuo pranešimu supažindintas 2023 m. kovo 27 d. K. V. raštu nurodė, kad papildomo paaiškinimo neteiks.

Nustatyta, kad baigus tarnybinį patikrinimą, buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-42 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) K. V. veiksmų“, kurią 2023 m. kovo 29 d. patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) K. V. pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo mėnesio darbo grafiką turėjo dirbti: 2023 m. kovo 7 d. 7 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; 2023 m. kovo 8 d. turėjo dirbti nuo 7 val. 00 min. iki 19 val. 00 min.; 2023 m. kovo 9 d. 19 val. 00 min. iki 2023 m. kovo 10 d. 7 va. 00 min.; 2023 m. kovo 10 d. 19 val. 00 min. iki 2023 m. kovo 11 d. 7 val. 00 min., tačiau, nurodytomis dienomis negalėdamas atvykti į tarnybą, likus valandai iki darbo pradžios neinformavo tiesioginio vadovo ir nurodytomis dienomis į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties, tuo nesilaikydamas (duomenys neskelbtini) nustatyto darbo režimo. K. V. savo kaltais tyčiniais veiksniais, kurie vertintini, kaip netiesioginė tyčia, kadangi akivaizdu, kad pagal savo darbo patirtį ir kompetenciją pareigūnas turėjo suvokti ir suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai ir nors tų padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti, pažeidė: (duomenys neskelbtini) AVPK darbo reglamento 129, 140 punktų reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtinto atsakomybės principo bei šio kodekso 7 punkto, kuris numato, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 7.1 papunkčio „saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto“ ir 7.2 papunkčio „visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus“ reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 1 punktu (taip nurodyta Įsakyme Nr. 50-TE-119) bei Išvada, 2023 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-119 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. V.“, kuriuo nusprendė K. V. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, o vykdydamas 2023 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 50-TE-119 ir vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 50-TE-122 “Dėl K. V. atleidimo iš vidaus tarnybos”.

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos ir įsakymo atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos už padarytą tarnybinį nusižengimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas ir reglamentuojantis kitus vidaus tarnybos santykius, bei tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.

Pagal Statutą, pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (38 straipsnio 1 dalis); už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos (39 straipsnio 1 dalis). Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Aprašo 3 punktą, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėties elementai yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė; nenustačius bent vieno iš nurodytųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, ir kt.); įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir juo esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-646-492/2020 ir kt.).

Panevėžio AVPK darbo reglamento 129 punkte nustatyta, kad darbuotojai turi laikytis Panevėžio AVPK ar individualiai nustatyto darbo laiko režimo. Šio reglamento 140 punkte numatyta, kad darbuotojai, negalintys laiku atvykti į darbą arba visai į jį negalintys atvykti, likus valandai iki darbo pradžios, informuoja tiesioginį vadovą patys arba per kitus asmenis, jei dėl tam tikrų priežasčių to negali padaryti patys, ir paaiškina vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Neatvykstant į darbą dėl ligos, pirmąją nedarbingumo dieną apie tai būtina pranešti tiesioginiam vadovui ir darbo laiko apskaitą tvarkančiam darbuotojui. Ta pačia tvarka darbuotojas praneša apie nedarbingumo laiko pratęsimą.

Etikos kodekso 5 punktas numato, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiame punkte išvardintais veiklos ir elgesio principais, tarp kurių yra ir atsakomybės principas. Šio kodekso 7 punkte numatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 7.1. saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 7.2. visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų, kas reiškia, kad tarnybinė atsakomybė šiuo pagrindu gali būti taikoma tik nustačius, jog pareigūnas vieną ar daugiau darbo dienų tarnyboje nebuvo be pateisinamos priežasties.

Pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo mėnesio darbo grafiką K. V. turėjo dirbti 2023 m. kovo 7 d. nuo 7 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., 2023 m. kovo 8 d. nuo 7 val. 00 min. iki 19 val. 00 min., 2023 m. kovo 9 d. nuo 19 val. iki 2023 m. kovo 10 d. 7 val. 00 min., 2023 m. kovo 10 d. nuo 19 val. 00 min. iki 2023 m. kovo 11 d. 7 val. 00 min.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2023 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 50-TE-119 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. V.“ paskirta tarnybinė nuobaudą – atleidimas iš vidaus tarnybos. Remiantis šiuo įsakymu pareiškėjas Panevėžio AVPK 2023 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 50-TE-122 „Dėl K. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš vidaus tarnybos.

Įsakyme Nr. 50-TE-119, pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nurodoma, kad remiamasi Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 1 punktu ir Išvada. Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas Nr. 50-TE-119 nepagrįstai grindžiamas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kadangi jis nepažeidė Statuto 24 straipsnyje įtvirtintų pareigūnams taikomų apribojimų, už kurį būtų galima taikyti atleidimą iš vidaus tarnybos. Iš Išvados matyti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – nebuvo tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų, už kurį Statuto 39 straipsnio 3 dalyje 6 punkte numatyta galimybė taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Išvadoje aiškiai įvardinta, kokiu veikimu pareiškėjas pažeidė teisės aktus, ir kokias teisės aktų nuostatas jis pažeidė, pažymėta, jog K. V. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį numatyta galimybė taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kadangi Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad tarnybinė nuobauda-atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už nebuvimą darbe be pateisinančios priežasties vieną ar daugiau darbo dienų. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje pareiškėjui pateiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo bei pareiškėjo 2023-03-23 paaiškinimas rodo, kad tarnybinio nusižengimo esmė pareiškėjui buvo aiškiai įvardinta ir pareiškėjui visiškai suprantama. Remiantis Išvada ir atsakovo atsiliepime į skundą pateiktais paaiškinimais, akivaizdu, kad Įsakyme Nr. 50-TE-119 buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas, kai vietoj Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkto buvo nurodytas šio straipsnio 3 dalies 1 punktas, šis rašymo apsirikimas nedaro Įsakymo Nr. 50-TE-119 nepagrįstu.

Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad pagal darbo grafiką jis 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. kovo 11 d. laikotarpiu privalėjo dirbti, taip pat neginčija fakto, kad keturias dienas į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties ir neinformavo tiesioginio vadovo pats arba per kitus asmenis likus valandai iki darbo pradžios ir tokiu būdu pažeidė (duomenys neskelbtini) AVPK darbo reglamentu nustatytą darbo režimo tvarką, tačiau vis tik mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepakankamai išsamiai ir objektyviai, neįvertinant visų teisingam, sąžiningam ir protingam sprendimui priimti būtinų aplinkybių, kas lėmė per griežtos tarnybinės nuobaudos skyrimą.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant kilusį ginčą dėl Įsakymo Nr. 50-TE-119 skirti K. V. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos ir Įsakymo Nr. 50-TE-122, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo metu buvo visapusiškai ir išsamiai įvertintos visos aplinkybės turėjusios įtakos teisingos Išvados priėmimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra suformavęs sistemingą aiškinimą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas; tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje; ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Minėta, jog Išvadoje, kuri yra sudedamoji Įsakymo Nr. 50-TE-119 dalis, konstatuota, kad pareiškėjas, 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. kovo 10 d. laikotarpiu be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą ir neinformavo tiesioginio vadovo pats arba per kitus asmenis likus valandai iki darbo pradžios, kad 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. kovo 10 d. laikotarpiu neatvyks į tarnybą.

Teismas pažymi, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Pareiškėjas ginčydamas jam parinktą tarnybinę nuobaudą teigia, kad Išvada neatitinka Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, kadangi neatsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareiškėjo ilgalaikę veiklą vidaus tarnyboje, jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys – nesilaikė darbo režimo reikalavimų, be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybą ir apie neatvykimą į tarnybą, laiku neinformavo tiesioginio vadovo. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – pareiškėjo kalti tyčiniai veiksmai, kurie vertinti, kaip netiesioginė tyčia, kadangi pagal savo darbo patirtį ir kompetenciją pareigūnas turėjo suvokti ir suvokė, jog veikia neteisėtai ir dėl to gali kilti neigiami padariniai ir nors tų padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pasirinko konkretų elgesio variantą.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo teiginiu, jog Išvadoje nebuvo vertintos paaiškinime Nr. 50-PR32-2134 išdėstytos aplinkybės, jog tarnybinį nusižengimą lėmė pablogėjusi jo tėvų sveikatos būklė ir susiklosčiusios nepalankios gyvenimo aplinkybės bei jo paties sutrikusi sveikatos būklė. Išvadoje atsakovas aptarė ir teismas atkreipia dėmesį į tai, kad K. V. ne pirmą kartą daro tokio pobūdžio tarnybos drausmės pažeidimus: (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 50-TE-479 K. V. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad 2010 m. spalio 19 d. tarnybos metu buvo neblaivus; Panevėžio AVPK viršininko 2013 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 50-TE-353 K. V. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad 2013 m. gegužės 30 d. neatvyko į tarnybą be pateisinamos priežasties. K. V. 2022 m. lapkričio 15 d. 8 val. 40 min. tarnybos metu buvo nustatytas 0,25 promilės girtumas, o 9 val. 00 min. atlikus pakartotiną patikrinimą alkotesteriu, pritaikius 0,017 paklaidą, nustatytas 0,09 promilės girtumas, todėl 2023 m. sausio 16 d. su K. V. buvo pravestas prevencinis pokalbis dėl kylančių rizikų. Be to, iš Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančios K. V. charakteristikos matyti, kad jo tiesioginiam vadovui buvo žinoma, jog jis nedarbo metu dažnai vartodavo alkoholį, dėl ko dažnai prašydavo suteikti papildomų poilsio dienų arba būdavo nedarbingas. Iš paaiškinimo Nr. 50-PR2-2134 matyti, kad pareiškėjas pripažino alkoholio vartojimo faktą, tikėtina, jog alkoholis buvo vartotas ir ginčo laikotarpiu, nes, kaip nurodė pareiškėjas, draugė jam pasakė, jog nuo jo sklido alkoholio kvapas, nors jis pats šios aplinkybės nepamena. Tai, kas nurodyta, tik patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas ne kartą baustas už neatvykimą į tarnybą, buvimą tarnybos metu apsvaigus nuo alkoholio ir toliau elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai, nepadarė išvadų iš anksčiau paskirtų tarnybinių nuobaudų, kas parodo pareiškėjo elgesyje tendencingai besikartojančias situacijas.

Dėl paaiškinime Nr. 50-PR2-2134 nurodytos aplinkybės, kad pareigūnas į tarnybą neva neatvyko ir dėl pasireiškusio (duomenys neskelbtini) skausmo, pažymėtina, kad pareiškėjas nei tarnybinio patikrinimo metu nei teismui neteikė duomenų, kad dėl šio negalavimo būtų kreipęsis medicininės pagalbos į šeimos gydytoją ar į kitas sveikatos priežiūros institucijas. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad jis pats savo nuožiūra vartojo stiprius kitam asmeniui paskirtus medikamentus. Nors pareiškėjas savo 2023-03-23 paaiškinime nurodė dėl ištikusio skausmo 2023-03-06 negalėjęs susisiekti su gydytoja, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių jis nebūtų galėjęs gauti medicininės pagalbos bei gydymo dar 4 paras iš eilės. Be to, pareiškėjas ir pats patvirtino, kad jis 2023-03-07 - 2023-03-11 nesikreipė į medicinos priežiūros įstaigas ne tik dėl medicininės pagalbos, bet ir dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Todėl teismas pritaria Išvadoje atsakovo išsakytam šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės kritiškam vertinimui kaip galimam siekiui išvengti atsakomybės taikymo ar sušvelninti jo padaryto nusižengimo pasekmes. Be to, iš tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-1736 matyti, jog K. V. bandė klaidinti savo tiesioginį viršininką, pokalbio telefonu metu jam nurodydamas, kad jis turi nedarbingumą, nors iš 2023 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo Nr. 50-PR2-1795 matyti, kad vėliau prisipažino, jog nedarbingumo neturėjo.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad priimant Išvadą nebuvo atsižvelgta į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tinkamai atlieka tiesiogines funkcijas, išmano (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančius teisės aktus, moka teorines žinias pritaikyti praktikoje, yra įgijęs ilgametę patirtį, pažymėtina, kad Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančios pareiškėjo tiesioginio vadovo charakteristikos duomenimis, pareiškėjas apibūdinamas patenkinamai. Tiesioginis vadovas be minėtų pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių paminėjo, kad K. V. galėtų būti principingesnis (duomenys neskelbtini) asmenų atžvilgiu, taip pat galėtų darbe daugiau rodyti iniciatyvos, galėtų pagerinti fizinį pasiruošimą, nes paskutinį kartą fizinio pasirengimo įskaitą išsilaikė 2017 m. bei nurodė, kad ne kartą gauta informacijos, kad poilsio dienomis piktnaudžiauja alkoholiu, pasibaigus poilsio dienoms dažnai prašydavosi suteikti papildomų poilsio dienų ar susirgdavo, todėl dažnai būdavo nedarbingas. Pažymėtina, kad nors galiojančių tarnybinių nuobaudų K. V. neturėjo, tarnybos metu tarnybinėmis nuobaudomis baustas septynis kartus. Teismo vertinimu Išvadoje buvo įvertintos ne tik teigiamai charakterizuojančios bet ir kitos pareiškėją apibūdinančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad Išvadoje atsakovas neįvertino visų aplinkybių.

Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje liko neįvertintos aplinkybės, jog padarytas pažeidimas realių pasekmių nesukėlė. Be to nurodė, kad pareiškėjas savo elgesiu nepažemino ir nediskreditavo policijos pareigūno vardo ir nesumenkino pareigūno autoriteto visuomenėje, dėl ko pareiškėjui turėjo būti paskirta švelnesnė nuobauda. Teismas pažymi, kad tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Nagrinėjamu atveju ypač svarbu yra tai, kad pareiškėjas atsainiai žiūrėjo į darbo režimo reikalavimus, tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad K. V. į tarnybą neatvyko be pateisinamos priežasties ir neinformavo tiesioginio vadovo pats arba per kitus asmenis likus valandai iki darbo pradžios. Taigi, toks pareigūno poelgis turėjo įtakos normaliam įstaigos funkcionavimui, nes atsirado nesklandumų dėl pareiškėjui priskirtų funkcijų vykdymo, kas akivaizdžiai sukėlė neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos numatyta ne tik už pareigūno vardo pažeminimą, kai Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tačiau atleidimas iš vidaus tarnybos numatytas ir Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkte, kuri parenkama, atsižvelgiant į jau minėtas Statute įtvirtintas nuostatas.

Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo turinys, kurio pareiškėjas neginčija, akivaizdžiai leidžia spręsti, jog pareiškėjas tyčia 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. kovo 10 d. neatvyko į tarnybą, nors turėjo pareigą pagal 2023 m. kovo mėnesio darbo grafiką atvykti į tarnybą ir jam buvo žinoma, kad savo veiksmais pažeidžia jau minėtų teisės aktų reikalavimus ir daro tarnybinį nusižengimą. Tai, kad pareiškėjas paaiškinime Nr. 50-PR2-2134 išdėstė į tarnybą neatvykimo priežastis, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip tarnybinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi Statuto 39 straipsnio 9¹ dalis numato pareigūno teisę, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos sprendžiant dėl nuobaudos rūšies parinkimo.

Iš Išvados turinio matyti, kad siūlant skirti nuobaudą pareiškėjui, nebuvo pažeistos Statuto 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, į ką turi būti atsižvelgta skiriant nuobaudą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį. Pažymėtina, kad atsakovas Išvadoje įvertino pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinęs pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu Nr. 50-TE-119 paskirta tarnybinė nuobauda, yra ne per griežta, adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamu Įsakymu Nr. 50-TE-119 paskirtą tarnybinę nuobaudą nėra pagrindo keisti į švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Nesant pagrindo keisti Įsakymu Nr. 50-TE-119 paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra pagrindo naikinti Įsakymą Nr. 50-TE-122 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos bei spręsti klausimą dėl pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnyboje eitas pareigas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-318-556/2019, 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. V. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda ir įsakymo, kuriuo atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinimo bei grąžinimo į vidaus tarnybą, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.