Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1181-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-17
Bylos Nr.: e2S-1181-924/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Pareiškėjas: R. K.
Suinteresuotas asmuo: PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel

Kategorijos

3.4.2.10.3Paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos
3.4.2.10.6Jei fizinis asmuo nuslėpė nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti
3.4.2.10.8Fiziniam asmeniui nevykdant kitų FABĮ nustatytų reikalavimų
3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-1181-924/2024Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00632-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.10.3; 3.4.2.10.6; 3.4.2.10.8; 3.3.2.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys PlusPlus Capital AS, uždaroji akcinė bendrovė GelvoraSergel.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui R. K. (toliau – ir pareiškėjas) iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjo bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas patikslintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.

2. 2024 m. balandžio 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS (toliau – ir suinteresuotas asmuo) prašymas nutraukti pareiškėjo R. K. bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktų pagrindu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, jog bankrutuojančio asmens planuojamos pajamos iš individualios veiklos sudaro 506 Eur per mėnesį, iš kurių bankrutuojantis asmuo planavo skirti per mėnesį 340 Eur būtiniesiems poreikiams, 70 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir 96 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui. Plano vykdymo eigoje kreditoriams buvo pateiktas patikslinto plano projektas, kuriame nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo dirba (duomenys neskelbitni) bei per mėnesį vidutiniškai uždirba 900 Eur atskaičius mokesčius. Iš šių pajamų 670 Eur numatyta skirti būtiniesiems poreikiams, 70 Eur bankroto administravimo išlaidoms ir 160 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui. 2023 m. rugsėjo 4 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime pritarta patikslintam planui, kuris patvirtintas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. 2024 m. vasario 23 d. kreditoriams buvo pateikta susipažinti ataskaita apie plano vykdymo eigą Nr. 3. Susipažinus su pateiktais sąskaitų išrašais nustatyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos ženkliai viršija mokumo atkūrimo plane nurodytą 900 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo balsavo prieš pateiktą ataskaitą balsavimo biuletenyje nurodydamas nesutikimo motyvus. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas gavo 9 386,60 Eur pajamų. Per tuos 6 mėnesius į depozitinę sąskaitą pervesta 1 380 Eur, būtiniesiems poreikiams galėjo išleisti 4 020 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. pareiškėjas į depozitinę sąskaitą turėtų dar papildomai pervesti 3 986,60 Eur sumą. Akivaizdu, kad prie tokių bankrutuojančio asmens pajamų visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai galėtų būti visiškai patenkinti anksčiau nei plano įvykdymo laikotarpis. Bankrutuojantis asmuo gaudamas iš darbovietės žymiai didesnes pajamas nei nurodė patikslintame plane, vengia tenkinti kreditorių reikalavimus, toks jo elgesys yra nesąžiningas, kas prieštarauja fizinio asmens bankroto instituto tikslui. Bankrutuojantis asmuo neatskleidė kreditoriams visų savo pajamų ir didesnes pajamas, apie kurias kreditoriams nebuvo žinoma, naudojo savo nuožiūra. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą fizinį asmenį pripažinti nesąžiningu, kadangi jis bankroto proceso metu neatskleidė visos informacijos apie savo pajamas, netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, nededa pakankamai pastangų, kad būtų kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimai.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo R. K. bankroto administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ su suinteresuoto asmens prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pasikeitus fizinio asmens finansinei padėčiai ir padidėjus patiriamoms išlaidoms, planas patikslintas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Plano 2 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis sudaro 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, dienpinigius. Taigi, ši informacija, kad dienpinigiai ar kitos kompensacinės išmokos išskaičiuojamos iš bankrutuojančio asmens pajamų, kreditoriams buvo atskleista. Nors suinteresuoto asmens pateikiamuose banko sąskaitos išrašuose pareiškėjo darbdavys nurodo, kad jam pervedamas „darbo užmokestis ir jam prilyginami priedai“, visgi pagal darbdavio pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad darbdavio nurodomi priedai – tai kitos išmokos (dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.), t. y. tokios sumos, kurios nelaikytinos bankrutuojančio asmens pajamomis, kadangi šių lėšų paskirtis – kompensacinė ir jas gaudamas bankrutuojantis asmuo nepatiria finansinės naudos – priešingai, šios lėšos skirtos padengti bankrutuojančio asmens papildomai patirtas išlaidas, kurių, jei nedirbtų pagal darbo sutartį, jis nepatirtų. Būtinųjų išlaidų tenkinimui pareiškėjui buvo nustatyta 670 Eur suma. Plano 6 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas į depozitinę sąskaitą kas mėnesį turi pervesti 230 Eur sumą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti, iš jų: 160 Eur kreditorių reikalavimų tenkinimui, kai prieš patikslinant planą ši suma buvo tik 90 Eur, taigi bankrutuojantis asmuo, tikslindamas planą, kreditoriams įsipareigojo mokėti beveik dvigubai didesnę sumą, todėl kreditorių interesai nebuvo pažeisti ir stengiamasi su kreditoriais atsiskaityti kuo didesne apimtimi. Bankrutuojantis asmuo tinkamai vykdo plane numatytas priemones, laikosi kreditorinių reikalavimų mokėjimo grafiko, bankroto proceso metu dirba, gauna planuotas pajamas. Bankrutuojantis asmuo, priešingai nei nurodo suinteresuotas asmuo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. gavo 5 303,66 Eur pajamų. Šios sumos apskaičiuotos vadovaujantis darbdavio parengta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš apskaičiuotos išmokėtinos sumos atėmus kitų išmokų sumas. Per šiuos šešis mėnesius pareiškėjas gavo 5 303,66 Eur pajamų, būtiniesiems poreikiams galėjo panaudoti iki 4 020 Eur, į depozitinę sąskaitą kas mėnesį turėjo pervesti bent 230 Eur. Bankrutuojantis asmuo kas mėnesį pervesdavo į depozitinę sąskaitą po 230 Eur, iš viso – 1 380 Eur, taigi savo poreikiams panaudojo 3 923,66 Eur (96,34 Eur mažiau nei galėjo) ir tinkamai vykdė planą, įskaitant kreditorinių reikalavimų tenkinimą plane nustatyta tvarka. Teikiant ataskaitą apie plano vykdymo eigą ir suinteresuotam asmeniui kilus klausimų dėl bankrutuojančio asmens pajamų ar kitų išlaidų, suinteresuotam asmeniui buvo pateiktos pareiškėjo darbdavio parengtos pažymos, kuriose matyti detalūs apskaičiavimai, todėl suinteresuoto asmens teiginys, kad pareiškėjas į depozitinę sąskaitą turėtų dar papildomai pervesti 3 986,60 Eur sumą, yra klaidingi. Priešingu atveju, bankrutuojantis asmuo atsidurtų padėtyje, kai pats iš savo pajamų turėtų apmokėti dėl darbo funkcijų atlikimo atsirandančias papildomas išlaidas – tuomet būtų pažeidžiami bankrutuojančio asmens interesai. Plane, kuris buvo patvirtintas teismo, aiškiai nurodyta, kad į pareiškėjo per mėnesį gaunamas 900 Eur pajamas neįskaitomi mokesčiai ir kitos sumos, pavyzdžiui, dienpinigiai. Atskaičiavus kompensacines sumas, bankrutuojantis asmuo neviršijo būtiniesiems poreikiams numatytos sumos, į depozitinę sąskaitą pervesdavo tokias sumas, kokios numatytos plane, todėl planą vykdo tinkamai, o tariamų padidėjusių pajamų neskiria savo poreikiams tenkinti. Visgi tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą privalėtų pervesti papildomą sumą, bankrutuojantis asmuo tam neprieštarautų ir teismo nurodytą sumą pervestų, t. y. elgtųsi sąžiningai ir nepažeistų kreditorių interesų, todėl bankroto bylos nutraukimas būtų laikomas tik kraštutine priemone, kurios taikyti šiuo atveju nebūtų būtinybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo R. K. bankroto bylą nutraukė.

6. Teismas nurodė, kad iš patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad visos pareiškėjo gaunamos ir numatomos gauti per mėnesį pajamos sudaro apie 900 Eur atskaičius mokesčius. Tuo tarpu iš bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas gavo 8 961,60 Eur pajamų, t. y. papildomai darbovietė jam išmokėjo 3 561,60 Eur sumą, tačiau bankrutuojantis asmuo šių pinigų neskyrė kreditorių reikalavimų dengimui, tikėtina, kad panaudojo savo poreikių tenkinimui. Iš pateiktų bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašų matyti, jog visos darbovietės išmokėtos sumos įvardintos kaip „darbo užmokestis ir jam prilyginami priedai“ arba „atostoginiai“. Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad kitos išmokos – tai išeitinė išmoka, netekto darbingumo kompensacija, dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.

7. Teismas pažymėjo, kad įrodyti, jog gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo, tačiau nagrinėjamu atveju nei bankrutuojantis fizinis asmuo, nei bankroto administratorius neįrodinėjo dienpinigių tikslinio panaudojimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, tiek pareiškėjas, tiek bankroto administratorius elgėsi pasyviai – nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė įrodymų, nepaaiškino situacijos bei nesudarė galimybės nei teismui, nei suinteresuotam asmeniui užduoti norimus klausimas.

Atsiliepimas

8. Teismas sprendė, kad gauti dienpinigiai laikytini pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats bankroto administratorius atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą privalėtų pervesti papildomą sumą, bankrutuojantis asmuo tam neprieštarautų. Ši aplinkybė teismo vertinimu, laikytina kaip pripažinimas, kad gauti dienpinigiai buvo naudojami ne dėl darbo funkcijų atlikimo atsirandančioms papildomoms išlaidoms apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad FABĮ 16 straipsnio 6 punktas, numatantis fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu, numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato bankroto administratoriaus pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog būtų atliktas bent kuris vienas iš aukščiau minėtų veiksmų, byloje nepateikta.

10. Teismas konstatavo, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu, nustatyti bankrutuojančio asmens veiksmai nedera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais, prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), todėl yra teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 8, 10 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjo R. K. bankroto administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS prašymą nutraukti pareiškėjo R. K. bankroto bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pasikeitus fizinio asmens finansinei padėčiai, t. y. pakeitus darbovietę ir padidėjus darbo užmokesčiui, bet kartu atsiradus papildomų išlaidų (vykimas į darbovietę kitame mieste, taip pat komandiruotės) buvo tikslinamas mokumo atkūrimo planas, t. y. bankrutuojantis asmuo buvo aktyvus. Plane nurodytos padidėjusios pajamos, plane taip pat akcentuota, kad pajamos nurodomos jau atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, dienpinigius. Patikslintame plane kreditoriams mokamų įmokų suma padidėjo nuo 96 Eur iki 160 Eur, t. y. beveik dvigubai, kas rodo bankrutuojančio asmens sąžiningumą ir dedamas pastangas su kreditoriais atsiskaityti didesne apimtimi, pajamų padidėjimą paskirstant ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir kreditorių naudai.

11.2. Tiesioginė dienpinigių paskirtis yra komandiruotėje esančio asmens išlaidų apmokėjimas. Darbdavys nemoka pareiškėjui dienpinigių daugiau negu jų reikia darbuotojo poreikiams patenkinti tarnybinių komandiruočių metu, todėl iš komandiruotėms skirtų lėšų kreditorių finansiniai reikalavimai šiuo atveju negalėjo būti patenkinti, tą įrodo banko išrašai, teikti suinteresuotam asmeniui ir teismui. Bankrutuojantis asmuo įrodė tikslinį dienpinigių panaudojimą – pateikė banko išrašus ne tik teismo posėdžiui, bet ir suinteresuotam asmeniui nedelsiant šiam paprašius, iš kurių matyti, kaip yra išleidžiami dienpinigiai (degalinėse, maisto ar automobilių prekių parduotuvėse Lenkijoje ir pan.), todėl nei bankrutuojančiam asmeniui, nei bankroto administratorei nesuprantama, kokiu dar būdu bankrutuojantis asmuo galėtų įrodyti tikslinį dienpinigių panaudojimą. Visa ši informacija buvo pateikta ir suinteresuotam asmeniui, tačiau pastarasis tik skaičiavo įplaukas į banko sąskaitą, bet visiškai nevertino išlaidų, kurios akivaizdžiai susijusios su darbo funkcijų vykdymu.

Atsiliepimas

11.3. Atsiliepime nebuvo kalbama apie visą suinteresuoto asmens ginčijamą sumą – minima tik dalis sumos, kuri, jei visgi būtų perskaičiuota, kad tam tikra suma turi būti skirstoma kreditoriams, bankrutuojantis asmuo kitais plano vykdymo mėnesiais savo poreikiams stengtųsi išleisti dar mažiau nei nustatyta plane, kad kreditoriams nekiltų nepagrįstų abejonių dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo, kadangi bankrutuojančio asmens tikslas – atkurti savo mokumą derinant savo ir kreditorių interesus. Bankrutuojančio asmens įsitikinimu, jis teisingai apskaičiuodavo į depozitinę sąskaitą pervedamų lėšų sumą, nemanė, kad savo poreikiams išleido daugiau nei turėjo, su suinteresuoto asmens reikalavimu nesutiko, tačiau, jeigu teismas nuspręstų, atlikus detalius skaičiavimus, kad visgi tam tikra gautų lėšų dalis turėtų būti pervedama suinteresuotam asmeniui, bankrutuojantis asmuo teismo pozicijai neprieštarautų, jei ši suma būtų adekvati, o ne būtų laikoma kaip visa gauta dienpinigių suma, kurios panaudojimas pagrįstas banko išrašų duomenimis.

11.4. Visą plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo nevengė teikti informacijos apie savo pajamas, pakeitęs darbovietę ir apie padidėjusias pajamas bei išlaidas informavo bankroto administratorių, buvo organizuotas kreditorių susirinkimas dėl plano pakeitimo (suinteresuotas asmuo šiame susirinkime nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalsavo, pastabų neteikė, nors buvo informuotas apie vyksiantį susirinkimą). Patvirtinus plano pakeitimus bankrutuojantis asmuo sąžiningai ir laiku atliko įmokas į depozitinę sąskaitą, kas mėnesį teikė banko sąskaitos išrašus, tad nėra jokių abejonių bankrutuojančio asmens sąžiningumu ir plano vykdymo tinkamumu, dėl ko galėtų būti nutraukta bankroto byla. Be to, plano pakeitimus teismas patvirtino kaip tinkamus ir neprieštaraujančius įstatymui. Taigi, jei, teismo manymu, plano projekte buvo privaloma nurodyti dienpinigių dydį ir juos skaičiuoti kaip bankrutuojančio asmens pajamas, teismas turėjo nurodyti patikslinti planą, tačiau teismas planą patvirtino kaip tinkamą ir vykdytiną.

11.5. Pirmosios instancijos teismas nepaisė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, apskritai nenustatė plano neįgyvendinimo, neatsižvelgė į bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nesprendė, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, tačiau vadovavosi tik deklaratyviais suinteresuoto asmens teiginiais apie gautų pajamų sumą, kuri tariamai buvo nuslėpta ir panaudota savo poreikiams taip pažeidžiant kreditorių interesus.

11.6. Bankroto bylos nutraukimas, esant tinkamai vykdomiems plane numatytiems mokėjimams kreditoriams, pažeistų bankrutuojančio asmens teisėtus lūkesčius, nes toks asmuo ir toliau liktų nemokus, esant patenkintiems kreditorių turtiniams interesams, numatytiems plane. Tokia situacija neatitiktų fizinio asmens bankroto proceso tikslų.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankroto administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atskirąjį skundą nutraukti arba bankroto administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Bankroto administratorė nėra tinkamas subjektas, galintis reikšti skundą dėl bankroto bylos nutraukimo, kadangi skundžiama nutartis bankroto administratorei nesukelia jokių teisinių materialinių pasekmių. Fizinio asmens bankroto iškėlimas niekaip neriboja fizinio asmens veiksnumo ir teisnumo bei atitinkamai galimybės naudotis jam įstatymu suteikiamomis teisėmis, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis. Teismo paskirtas administratorius fizinio asmens bankroto byloje netampa nei bankrutuojančio asmens, nei jo kreditorių atstovu (nei pagal pavedimą, nei pagal įstatymą) bei gali veikti tik jam įstatyme numatytų funkcijų ribose, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą, turėtų būti nutrauktas, kadangi pradėtas skundo, kurį pateikė jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis asmuo, pagrindu.

12.2. Dienpinigiai savo prasme yra mokami kaip papildoma darbo užmokesčio dalis, skirta kompensuoti dėl išvykimo į komandiruotę galimai padidėjančias darbuotojo asmenines išlaidas. Patikslintame mokumo atkūrimo plane aiškiai nurodomas koks yra lėšų poreikis bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių tenkinimui jau susiradus naują darbovietę. Mokumo atkūrimo plane nenumatyta jokių išimčių dėl kurių šis išlaidų poreikis gali kisti, todėl kreditoriai balsuodami už plano pakeitimus pagrįstai tikėjosi, kad šios išlaidos bankrutuojančio asmens buvo apskaičiuotos ir pateiktos tvirtinti įvertinus ir tas aplinkybes, jog dėl naujų darbo funkcijų bankrutuojančiam asmeniui gali tekti išvykti į komandiruotes.

Šalies argumentai

12.3. Pareiga įrodyti dienpinigių panaudojimą būtinųjų poreikių tenkinimui tenka bankrutuojančiam asmeniui, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teismui, nei nėra teikiami su apeliaciniu skundu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas iš pateiktų bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašų matyti, kad visos darbovietės išmokėtos sumos įvardintos kaip „darbo užmokestis ir jam prilyginami priedai“ arba „atostoginiai“, taigi akivaizdu, jog faktiškai iš darbdavio į banko sąskaitą gautos lėšos nėra neva menamos darbdavio kompensacijos už jo naudai išleistas asmenines bankrutuojančio asmens lėšas. Pažymėtina ir tai, kad didelę dalį gaunamų lėšų bankrutuojantis asmuo išsigrynindavo, tačiau įrodymų kur ir kokiems poreikiams tenkinti šios lėšos buvo panaudotos byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui R. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjo bankroto administratore paskirta UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 26 d. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas patikslintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas.

16. 2024 m. balandžio 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens PlusPlus Capital AS prašymas nutraukti pareiškėjo R. K. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktų pagrindu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2024 m. vasario 23 d. kreditoriams buvo pateikta susipažinti ataskaita apie plano vykdymo eigą Nr. 3. Susipažinus su pateiktais sąskaitų išrašais nustatyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos ženkliai viršija mokumo atkūrimo plane nurodytą 900 Eur sumą. Bankrutuojantis asmuo neatskleidė kreditoriams visų savo pajamų ir didesnes pajamas, apie kurias kreditoriams nebuvo žinoma, naudojo savo nuožiūra. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą fizinį asmenį pripažinti nesąžiningu, kadangi jis bankroto proceso metu neatskleidė visos informacijos apie savo pajamas, netinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, nededa pakankamai pastangų, kad būtų kuo labiau patenkinti kreditorių reikalavimai.

17. Pareiškėjo R. K. bankroto administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ su suinteresuoto asmens prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pasikeitus fizinio asmens finansinei padėčiai ir padidėjus patiriamoms išlaidoms, planas patikslintas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Plano 2 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis sudaro 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, dienpinigius. Taigi, ši informacija, kad dienpinigiai ar kitos kompensacinės išmokos išskaičiuojamos iš bankrutuojančio asmens pajamų, kreditoriams buvo atskleista. Pagal pareiškėjo darbdavio pateiktą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad darbdavio nurodomi priedai – tai kitos išmokos (dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.), t. y. tokios sumos, kurios nelaikytinos bankrutuojančio asmens pajamomis, kadangi šių lėšų paskirtis – kompensacinė ir jas gaudamas bankrutuojantis asmuo nepatiria finansinės naudos – priešingai, šios lėšos skirtos padengti bankrutuojančio asmens papildomai patirtas išlaidas, kurių, jei nedirbtų pagal darbo sutartį, jis nepatirtų. Atskaičiavus kompensacines sumas, bankrutuojantis asmuo neviršijo būtiniesiems poreikiams numatytos sumos, į depozitinę sąskaitą pervesdavo tokias sumas, kokios numatytos plane, todėl planą vykdo tinkamai, o tariamų padidėjusių pajamų neskiria savo poreikiams tenkinti.

18. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi nutraukė pareiškėjo R. K. bankroto bylą. Nurodė, kad iš bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas gavo 8 961,60 Eur pajamų, t. y. papildomai darbovietė jam išmokėjo 3 561,60 Eur sumą, tačiau bankrutuojantis asmuo šių pinigų neskyrė kreditorių reikalavimų dengimui, tikėtina, kad panaudojo savo poreikių tenkinimui. Teismas pažymėjo, kad įrodyti, jog gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo, tačiau nagrinėjamu atveju nei bankrutuojantis fizinis asmuo, nei bankroto administratorius neįrodinėjo dienpinigių tikslinio panaudojimo (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad gauti dienpinigiai laikytini pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Teismas bankroto administratoriaus atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą privalėtų pervesti papildomą sumą, bankrutuojantis asmuo tam neprieštarautų, laikė pripažinimu, kad gauti dienpinigiai buvo naudojami ne dėl darbo funkcijų atlikimo atsirandančioms papildomoms išlaidoms apmokėti. Teismas konstatavo, kad bankrutuojantis asmuo netinkamai vykdė savo pareigas bankroto proceso metu, nustatyti bankrutuojančio asmens veiksmai nedera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais, prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), todėl yra teisinis pagrindas nutraukti bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 8, 10 punktai).

19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjo R. K. bankroto administratorė UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad tiesioginė dienpinigių paskirtis yra komandiruotėje esančio asmens išlaidų apmokėjimas. Darbdavys nemoka pareiškėjui dienpinigių daugiau negu jų reikia darbuotojo poreikiams patenkinti tarnybinių komandiruočių metu, todėl iš komandiruotėms skirtų lėšų kreditorių finansiniai reikalavimai šiuo atveju negalėjo būti patenkinti, tą įrodo banko išrašai, teikti suinteresuotam asmeniui ir teismui. Bankrutuojantis asmuo įrodė tikslinį dienpinigių panaudojimą – pateikė banko išrašus iš kurių matyti, kaip yra išleidžiami dienpinigiai (degalinėse, maisto ar automobilių prekių parduotuvėse Lenkijoje ir pan.), todėl nei bankrutuojančiam asmeniui, nei bankroto administratorei nesuprantama, kokiu dar būdu bankrutuojantis asmuo galėtų įrodyti tikslinį dienpinigių panaudojimą. Visą plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo nevengė teikti informacijos apie savo pajamas, pakeitęs darbovietę ir apie padidėjusias pajamas bei išlaidas informavo bankroto administratorę, buvo organizuotas kreditorių susirinkimas dėl plano pakeitimo (suinteresuotas asmuo šiame susirinkime nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalsavo, pastabų neteikė, nors buvo informuotas apie vyksiantį susirinkimą). Patvirtinus plano pakeitimus bankrutuojantis asmuo sąžiningai ir laiku atliko įmokas į depozitinę sąskaitą, kas mėnesį teikė banko sąskaitos išrašus, tad nėra jokių abejonių bankrutuojančio asmens sąžiningumu ir plano vykdymo tinkamumu, dėl ko galėtų būti nutraukta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nepaisė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, apskritai nenustatė plano neįgyvendinimo, neatsižvelgė į bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nesprendė, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, tačiau vadovavosi tik deklaratyviais suinteresuoto asmens teiginiais apie gautų pajamų sumą, kuri tariamai buvo nuslėpta ir panaudota savo poreikiams taip pažeidžiant kreditorių interesus.

Dėl bankroto administratorės teisės skųsti teismo nutartį

20. Suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankroto administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atskirąjį skundą, kadangi bankroto administratorė nėra tinkamas subjektas, galintis reikšti skundą dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais suinteresuoto asmens argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

21. FABĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką (1 punktas), atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams (2 punktas), tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą (3 punktas), šaukia kreditorių susirinkimus (4 punktas), be balsavimo teisės dalyvauja kreditorių susirinkimuose (5 punktas), ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikia teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodoma fizinio asmens per ataskaitinį laikotarpį gautų lėšų suma, informacija, kaip šios lėšos paskirstytos, ir išsami informacija apie tai, kaip vykdomos plane numatytos šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonės. Kreditorių prašymu bankroto administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikia šiame punkte nurodytoje ataskaitoje pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus (6 punktas), teikia duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas (7 punktas), imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų (8 punktas), gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (9 punktas), vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus (10 punktas), tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (11 punktas), tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (12 punktas), vertina fizinio asmens vykdomos individualios ir (ar) ūkininko veiklos tikslingumą ir, nustatęs, kad vykdoma veikla nuostolinga, nedelsdamas sušaukia kreditorių susirinkimą (13 punktas), kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (14 punktas), atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas (17 punktas).

22. FABĮ 12 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą (FABĮ 12 straipsnio 3 punktas), taip pat gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 9 punktas), o šiuo atveju ginčijamas bankrutuojančio asmens dalies gautų pajamų neįtraukimas į mokumo atkūrimo planą, todėl teismo vertinimu, bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą dėl bankrutuojančio fizinio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nutraukus bankroto bylą, neperžengė savo įgaliojimų ribų, kadangi teisė apskųsti teismo nutartį, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla, patenka į bankroto administratorės veiklos sritį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens prašymas nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankroto administratorės UAB „CENTRINIS BANKROTO BIURAS LT“ atskirąjį skundą, netenkinamas.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo

23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019). Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

24. Tai suponuoja, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais iš esmės bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos. Praktikoje gali susiklostyti aplinkybės, kuomet fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens bankroto bylos stadijos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, skolininko nesąžiningumo, procedūrinių taisyklių nesilaikymo, gali būti neįgyvendintos arba atsirasti sąlygos, kurioms esant iškelta bankroto byla turi būti nutraukiama.

25. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priimta nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

26. Nagrinėjamu atveju bylos nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą, kuriam teisė kreiptis su tokiu prašymu nustatyta FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

27. Kasacinis teismas dėl FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyto bankroto bylos nutraukimo pagrindo yra išaiškinęs, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 28 punktas, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-313/2021).

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano, patvirtinto Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, 2, 6 ir 12 dalių tikslinimo projekte, kuris buvo patvirtintas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, nurodyta, kad R. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir vidutiniškai uždirba 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, dienpinigius. Iš R. K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. R. K. gavo 8 986,60 Eur pajamų (2023 m. rugpjūčio mėn. – 1 850 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. 1 875 Eur, 2023 m. spalio mėn. – 1 500 Eur, 2023 m. lapkričio mėn. – 1 376,60 Eur, 2023 m. gruodžio mėn. – 1 450 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 935 Eur), t. y. papildomai (duomenys neskelbtini) jam išmokėjo 3 586,60 Eur sumą. Visos (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiam asmeniui išmokėtos sumos mokėjimo paskirtyje įvardintos kaip „darbo užmokestis ir jam prilyginami priedai“ arba „atostoginiai“. Iš (duomenys neskelbtini) pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad kitos išmokos – tai išeitinė išmoka, netekto darbingumo kompensacija, dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbdavio mokami dienpinigiai gali būti laikomi pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kas laikytina pajamomis, išvardyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje: pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Tai, kad dienpinigiai laikytini pajamomis, nereiškia, jog kiekvienu atveju jie turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).

30. Jeigu po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, tokiu atveju teismas nutraukia bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei bankrutuojantis fizinis asmuo, nei bankroto administratorius neįrodinėjo dienpinigių tikslinio panaudojimo. Teismo vertinimu, tiek R. K., tiek bankroto administratorė elgėsi pasyviai – nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė įrodymų, nepaaiškino situacijos bei nesudarė galimybės nei teismui, nei kreditoriui užduoti norimus klausimas, todėl gauti dienpinigiai laikytini pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorė atsiliepime nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą privalėtų pervesti papildomą sumą, bankrutuojantis asmuo tam neprieštarautų. Ši aplinkybė teismo vertinimu, laikytina kaip pripažinimas, kad gauti dienpinigiai buvo naudojami ne dėl darbo funkcijų atlikimo atsirandančioms papildomoms išlaidoms apmokėti.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtomis pirmosios instancijos išvadomis, kadangi byloje pateiktas bankrutuojančio asmens banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kaip laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo leidžiamos bankrutuojančio asmens iš (duomenys neskelbtini) gaunamos kitos išmokos – dienpinigiai, maistpinigiai ir kt. (degalinėse, maisto ar automobilių prekių parduotuvėse Lenkijoje ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nei minėtų duomenų apie kitų išmokų panaudojimą, nei to, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna, nevertino, neatsižvelgė į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus bankrutuojantis asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais.

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad fizinio asmens R. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas patvirtintas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pasikeitus fizinio asmens finansinei padėčiai ir padidėjus patiriamoms išlaidoms, patikslintas Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Plano 2 dalyje nurodyta, kad R. K. vidutinis darbo užmokestis sudaro 900 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius ir kitas išlaidas, pavyzdžiui, dienpinigius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad informacija, jog dienpinigiai ar kitos kompensacinės išmokos išskaičiuojamos iš bankrutuojančio asmens pajamų, kreditoriams buvo atskleista. Visą plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo nevengė teikti informacijos apie savo pajamas, pakeitęs darbovietę ir apie padidėjusias pajamas bei išlaidas informavo bankroto administratorę, buvo organizuotas kreditorių susirinkimas dėl plano pakeitimo (suinteresuotas asmuo šiame susirinkime nedalyvavo ir iš anksto raštu nebalsavo, pastabų neteikė, nors buvo informuotas apie vyksiantį susirinkimą). Patikslintame plane kreditoriams mokamų įmokų suma padidėjo nuo 96 Eur iki 160 Eur, t. y. beveik dvigubai, kas rodo bankrutuojančio asmens sąžiningumą ir dedamas pastangas su kreditoriais atsiskaityti didesne apimtimi, pajamų padidėjimą paskirstant ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir kreditorių naudai. Patvirtinus plano pakeitimus bankrutuojantis asmuo laiku atliko įmokas į depozitinę sąskaitą, kas mėnesį teikė banko sąskaitos išrašus, todėl nėra pagrindo abejoti bankrutuojančio asmens sąžiningumu ir plano vykdymo tinkamumu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė R. K. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 10 punktų pagrindu.

35. Pirmosios instancijos teismas nepaisė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nenustatė plano neįgyvendinimo, neatsižvelgė į bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu nesprendė, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė, nevertino į bylą pateiktų įrodymų, tačiau vadovavosi tik deklaratyviais kreditoriaus teiginiais apie gautų pajamų sumą, kuri tariamai buvo nuslėpta ir panaudota savo poreikiams taip pažeidžiant kreditorių interesus.

36. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Kadangi nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo, o ne bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas