Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henriko Sadausko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Jūratei Galdikienei, atsakovo atstovams Audriui Bulniui, Nijoliai Raguckai, Viktorui Adamaičiui (Viktor Adamaitis) ir Marinai Symonovič, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos atstovėms D. P. ir V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybos skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijai ir Vilniaus rajono Veriškių pradinei mokyklai dėl sprendimų dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. T3-88 „Dėl 2010-02-19 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-46 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2006-2012 metų plano dalinio pakeitimo“ pakeitimo ir patikslinimo bei 2010-02-19 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-45 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų pertvarkymo ir reorganizavimo“ panaikinimo“ (toliau ? sprendimas Nr. T3-88), kuriuo pakeitė bei patikslino 2010-02-19 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-46 patvirtinto Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo plano pavadinimą bei patikslino šio plano atskirus punktus (sprendimo Nr. T3-88 1 punktas); pavedė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojamų prijungimo ar išdalijimo būdu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams atlikti su įstaigų reorganizavimo procedūromis susijusius veiksmus (sprendimo Nr. T3-88 2 punktas); įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją teikti metodinę pagalbą bei koordinuoti reorganizavimo procedūras (sprendimo Nr. T3-88 3 punktas); panaikino 2010-02-19 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-45 (sprendimo Nr. T3-88 4 punktas) (I t., b. l. 27?28, 38-57).

Pareiškėja nesutikdama su šiuo sprendimu skundu (I t., b. l. 1?10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

1) iš dalies panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-04-09 sprendimo Nr. T3-88 2 punktą – ta apimtimi, kiek tai liečia įtvirtintus įpareigojimus Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklai ir jos vadovui;

2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų plano (pakeisto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-02-19 sprendimu T3-46 ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010-04-09 sprendimo Nr. T3-88 1 punktu) 26 punktą visa apimtimi, 22 punktą ir 23 punktą iš dalies – kiek tai susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu išdalijimo būdu iki 2010-09-01.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė. Nesutikdama su šia nutartimi pareiškėja padavė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau ? LVAT). LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikino ir pareiškėjos Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88 „Dėl 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-46 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2006 – 2012 metų plano dalinio pakeitimo“ pakeitimo ir patikslinimo bei 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-45 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų pertvarkymo ir reorganizavimo“ panaikinimo“ 2 punkto galiojimą Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos ir jos vadovo atžvilgiu.

Skunde paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba, nepaisydama Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės nepritarimo, iš esmės pradėjo vykdyti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras be jokio atskiro sprendimo.

Atlikus skundžiamo Sprendimo Nr. T3-88 2 punkte pateiktų nurodymų įstaigų vadovams analizę, susidaro įspūdis, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba vienu metu vykdo dvi mokyklų tinklo pertvarkos stadijas ? tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių“ (toliau ? Taisyklės) 36 punkte numatytą inicijavimo stadiją, kadangi yra keičiamas ir tvirtinamas pertvarkos Planas, bei Taisyklių 37 punkte numatytą įgyvendinimo stadiją, kadangi yra pateiktas nurodymas parengti reorganizavimo sąlygas, jas viešai paskelbti, informuoti kreditorius, mokyklos teisinis statusas juridinių asmenų registrų centre nurodytas kaip „reorganizuojamas“. Taigi akivaizdu, kad skundžiama Sprendimo T3-88 dalimi, ignoruojant Veriškių bendruomenės interesus, yra pradėta mokyklos reorganizavimo įgyvendinimo stadija.

Veriškių pradinė mokykla yra biudžetinė įstaiga, todėl šiuo konkrečiu atveju yra taikomos Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio nuostatos, kurio 4 dalyje nurodyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Tik tuomet, kai savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą (Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Faktinės aplinkybės rodo, kad Veriškių pradinės mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos, reorganizavimo procedūros buvo pradėtos, pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras.

Reorganizavimo procedūros, ypatingai tuo atveju, kuomet reorganizuojama mokykla išdalijimo būdu, po kurio mokyklos veikla pasibaigia, turi būti vykdomos griežtai laikantis nustatytų procedūrų. Šiuo aptariamu atveju susidaro įspūdis, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija desperatiškai bando užbaigti mokyklų reorganizaciją iki 2010 m. rugsėjo 1 d., nepaisydama nei reorganizuojamos mokyklos mokinių, nei jų tėvų, nei mokytojų, nei aptarnaujančio personalo interesų. Pažymėtina, kad netgi skubos tvarka parengtame Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų projekte (kuris buvo faktiškai parengtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojų) yra neišspręsta eilė klausimų, susijusių su reorganizuojamos mokyklos turto perdavimu (kaip, kokiu principu jis bus išdalintas Nemenčinės Konstanto Parčevskio ir Nemenčinės Gedimino gimnazijoms (reorganizavimo sąlygų 18 punktas), kaip ir kokiu santykiu bus paskirstyti mokyklos įsiskolinimai kreditoriams, nėra aišku, kur bus perkeltas aptarnaujantis personalas, kaip vyks Veriškių gimnazijos mokytojų paskirstymas ir tolimesnis įdarbinimas veiklą po reorganizacijos tęsiančiose gimnazijose.

Reorganizuojamos mokyklos darbuotojams nėra užtikrinamas perkėlimas į gimnazijas, veiksiančias po reorganizavimo, kadangi nurodoma ? „esant galimybei“. Galų gale, visiškai neaišku, kaip bus paskirstytos mokyklos patalpos tarp veiksiančių po reorganizacijos gimnazijų skyrių. Šie ir daugelis kitų klausimų yra neišspręsti, tokiu būdu iš anksto yra užprogramuojami ginčai, tame tarpe ir teisminiai.

Veriškių pradinė mokykla pasižymi ugdymo proceso organizavimo ypatumais, kadangi vykdo išskirtinai pažangų, inovatyvų ugdymo procesą, kurio metu yra užtikrinama aukšta ugdymo paslaugų kokybė. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik Vilniaus rajono ar Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautiniu mastu, įgyvendinant kokybišką novatorišką ugdymo procesą, jo išsaugojimui bei plėtrai eilę metų buvo gaunama įvairių programų, projektų, Europos Sąjungos Švietimo fondo, kitų respublikinių bei tarptautinių institucijų parama (Švietimo mokslo ministerijos, Microsoft, Lietuvos mokytojų Švietimo fondo ir kt.), organizuojami mokytojų apmokymai, rūpinamasi mokyklos materialiniu aprūpinimu (vien per pastaruosius metus įvairios paramos pavidalu gauta kompiuterinės bei programinės įrangos už 23 000 Lt.). Tokiu būdu teigti, kad mokykloje yra vykdomas netinkamas ugdymas, netinkamas administravimas ar techninės bazės aprūpinimas, nėra jokio pagrindo.

Steigėjas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą bei sudarinėdamas ir tikslindamas Planą, neatliko jokios studijos ar analizės, kaip toks mokyklų reorganizavimas įtakos mokinio krepšelio lėšų pasiskirstymą ir atitinkamai ? reorganizuotų mokyklų finansavimą. Atsakovas skundžiamo sprendimo reikiamai nemotyvavo ir neįrodė Vyriausybės patvirtintų kriterijų pareiškėjų mokyklos reorganizavimui buvimo, o ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis vien tik savarankiškai nusistatytais kriterijais, ekonominiu tikslingumu, tuo pažeidė Švietimo įstatymą, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, 2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus kriterijus (toliau ? Kriterijai). Be to, reorganizavimo procedūros pradėtos, pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė advokatė Jūratė Galdikienė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 177?182) paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, valstybinės mokyklos steigėjas mokyklą reorganizuoja gavęs mokyklos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus, o savivaldybės taryba bendrojo lavinimo mokyklą reorganizuoja pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Tuos kriterijus Vyriausybė patvirtino 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“. Kriterijų 8.1 punkte yra nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Taigi nei Švietimo įstatymas, nei Kriterijai neįpareigoja bendrojo lavinimo mokyklos steigėjo, t. y. Tarybos, gauti mokyklos tarybos raštišką sutikimą.

Pareiškėja sąmoningai nutyli, kad Vyriausybės atstovas nepateikė jokių pastabų dėl Sprendimo Nr. T3-88 teisėtumo, o tai suponuoja, kad ginčo sprendimas buvo priimtas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ginčas dėl Sprendimo Nr. T3-45 teisėtumo dar nesibaigė, todėl tvirtinti, kad jis buvo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dar per anksti.

Vyriausybės atstovo teikime buvo nurodyta, kad Sprendimas Nr. T3-45 nebuvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir dėl to yra keistinas arba naikintinas. Taryba su Vyriausybės atstovo nuomone nesutiko, motyvuodama tuo, jog, remiantis teismų praktika, faktinės aplinkybės turi būti nurodomos, kai bus tvirtinamos reorganizavimo sąlygos, t. y. kitame mokyklų reorganizavimo etape. Būtent dėl minėtų aplinkybių Vyriausybės atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Taryba, matydama, kad ginčas su Vyriausybės atstovu dėl minėto Sprendimo Nr. T3-45 panaikinimo užsitęs ir dėl to nespės laiku, t. y. iki naujųjų mokslo metų pradžios, pabaigti mokyklų reorganizavimą, nutarė pradėti reorganizavimo procedūrą iš naujo ir naują Sprendimo projektą parengė, suderinusi su Vyriausybės atstovu. Tokiu būdu Taryba priėmė naują, ne tik teisės aktų, bet ir Vyriausybės atstovo reikalavimus atitinkantį Sprendimą Nr. T3-88.

Pareiškėja bando aiškinti atsakovei, neva pastaroji pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, tačiau iš skundo priedų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai bei Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas dalyvavo Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės 2010-01-25 bei 2010-02-24 susirinkimuose bei išklausė jos nuomonę. Taigi Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Taryba, svarstydama Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo klausimus, vadovavosi teisės aktais, t. y. Kriterijų 8.1 punktu bei laikėsi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto viršenybės principo, o ne mokyklos bendruomenės norais.

Kauno apygardos administracinis teismas 2005-12-09 sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-15 nutartimi analogiškoje byloje (Adm. byla A10-1041/2006) yra pasisakę, jog administracinis teisės aktas, kuriuo pavesta parengti mokyklos reorganizavimo sąlygas (mūsų atveju ginčijamas 2010-04-09 Sprendimas Nr. T3-88), dar nėra administracinis aktas dėl juridinio asmens reorganizavimo, nes juridinio asmens reorganizavimas prasideda sprendimu patvirtinti reorganizavimo sąlygas, kuris taip pat reiškia, jog priimtas sprendimas reorganizuoti juridinį asmenį. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo Nr. T3-88 2 punktu Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovams pavesti darbai yra paruošiamojo pobūdžio, kuriuos atlikti iki mokyklos reorganizavimo pradžios įpareigoja teisės aktai.

Remiantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 2 punktu, „Mokyklų tinklo kūrimas ? šalies teritorijos ir regionų plėtros planavimo dalis. Šis procesas atnaujinamas atsižvelgiant į nuolat kintančius visuomenės ir darbo rinkos poreikius.“ Taigi remiantis paminėta nuostata, Taryba turi teisę keisti (atnaujinti/patikslinti) Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą. Tai Taryba padarė sprendimu Nr. T3-88, tačiau akcentuotina, kad šie Plano pakeitimai nėra susiję su pareiškėjos mokykla. Ginčijamu sprendimu Nr. T3-88 Taryba patikslino Plano pavadinimą bei pakeitė Plano 41, 48, 49, 50 punktus, o pareiškėja prašo panaikinti Plano 26 punktą visa apimtimi, 22 punktą ir 23 punktą iš dalies ? kiek tai susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu išdalijimo būdu iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pareiškėjos prašymas panaikinti Plano 26 punktą bei 22 ir 23 punktus iš dalies neturi būti tenkinamas.

Ginčijamu 2010-04-09 sprendimu Nr. T3-88 Taryba, kaip ateityje reorganizuojamų mokyklų steigėja, įgyvendinimo stadijoje įvykdė tik pirmąjį etapą ? patvirtino mokyklų reorganizavimo projektą, t. y. ne reorganizavo ar pradėjo reorganizuoti šias mokymo įstaigas, kaip tai bando įrodyti pareiškėja, o tik viso labo pateikė savo, kaip mokyklų steigėjo, ir savivaldybės mokyklų tinklo formuotojo viziją, kaip ateityje bus formuojamas Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklas ir kaip bus pasielgta su kai kuriomis jos įsteigtomis švietimo įstaigomis, bei pavedė jai pavaldiems subjektams atlikti parengiamuosius šios vizijos įgyvendinimo darbus.

Taryba, sprendimu Nr. T3-88 pavesdama mokyklų vadovams parengti reorganizavimo sąlygas bei atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, išreiškė savo sutikimą reorganizuoti sprendime Nr. T3-88 nurodytas mokyklas. Be to, minėto sprendimo aiškinamojo rašto pirmoje pastraipoje yra nurodyti reorganizavimo tikslai ? „Steigėjas, siekdamas optimizuoti savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas ir patalpas, užtikrinant ugdymo kokybę, kuo optimalesnį ugdomojo proceso organizavimą bei jo priežiūrą, gali iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti ( )“.

Taip pat yra nurodytas visų mokyklų reorganizavimo būdas ir tai, kad reorganizuojamos mokyklos taps pagrindinio/pradinio ugdymo skyriais. Funkcijos išplaukia iš to, kad reorganizuojamos mokyklos taps pagrindinio/pradinio ugdymo skyriais, o jų funkcijos yra kiekvienam aiškios, be to jos yra apibrėžtos Švietimo įstatyme. Po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija taip pat yra aiški, kadangi reorganizavime dalyvauja tik vieno steigėjo ? Vilniaus rajono savivaldybės ? mokyklos ir tai yra nurodyta sprendimo Nr. T3-88 aiškinamajame rašte. Taip pat mokyklų reorganizavimo sąlygų projektas buvo paruoštas bei apie jo paruošimą buvo viešai paskelbta laiku, laikantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. reikalavimų.

Pareiškėjos pateikti argumentai, kurie susiję su reorganizavimo sąlygomis, taip pat atmestini. Pirma, reorganizavimo sąlygos nėra šio ginčo objektas ? šioje byloje yra sprendžiamas Plano bei sprendimo Nr. T3-88 teisėtumas. Antra, pagal LR CK 2.99 str. 1 d. reorganizavimo sąlygas parengia juridinio asmens valdymo organai, mūsų atveju ? Veriškių pradinės mokyklos direktorė, tai ji padarė patvirtindama savo parašu. Todėl visus priekaištus dėl reorganizavimo sąlygų turinio pareiškėja turėtų reikšti Veriškių mokyklos vadovei, o ne atsakovei.

Skunde taip pat pažymima, kad sprendimo Nr. T3-45 aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad visos minėtos mokyklos yra mažakomplektės, jų vadovams sudėtinga kokybiškai administruoti įstaigas, tvarkyti privalomas įstaigų duomenų bazes, operatyviai pateikti statistines ataskaitas ir vadovėlių bei vaizdinių priemonių užsakymus. Tokiu būdu pareiškėja bando prikišti Tarybai, neva ši, reorganizuodama mokyklas, vadovavosi nurodytais kriterijais, kaip savarankiškais reorganizavimo kriterijais. Paaiškino, kad mokyklų reorganizavimo pagrindu yra ne pareiškėjos nurodyti kriterijai, o tai, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Toks pagrindas ir buvo nurodytas aiškinamajame rašte bei reorganizavimo sąlygų projekte. Kriterijų 8.1 punktas aiškiai nurodo, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Taigi, jau vien šiuo pagrindu, Taryba turi teisę reorganizuoti bendrojo lavinimo mokyklą.

Pareiškėjos pateikti argumentai, kad mokyklos padalijimas nulems tautinių grupių susiskaldymą bei priešpriešą taip pat neturi jokio pagrindo, o yra pagrįsti tik pareiškėjos samprotavimais. Akcentuotina, kad Veriškių pradinės mokyklos pagrindu (tame pačiame pastate) bus įsteigti Vilniaus r. Konstanto Parčevskio bei Gedimino gimnazijų pradinių ugdymo skyriai. Be to, reorganizuojamos bei reorganizavime dalyvaujančių mokyklų savininkas yra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl iš esmės Veriškių pradinėje mokykloje niekas nepasikeis (pasikeis tik teisinis statusas) ? tame pačiame pastate vaikai ir toliau galės mokytis, išliks tokia pati arba net pagerės materialinė bazė, mokyklos bendruomenė ir toliau galės puoselėti savo tradicijas.

Tai, kad Veriškių pradinėje mokykloje klasės yra sukomplektuojamos visiškai, mokyklos reorganizavimui šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi reorganizavimas yra grindžiamas Kriterijų 8.1 punktu, o ne klasių visišku sukomplektavimu. Be to, Veriškių pradinėje mokykloje šiuo metu mokosi 26 mokiniai, o tai reiškia, kad Kriterijų 6.17.1 punkto antras sakinys mokyklai netaikomas, todėl klasės komplekte gali būti ne mažiau kaip 8 mokiniai (Kriterijų 6.17.18. punktas), vadinasi, mokykla, jei dar nesusidūrė, tai neišvengiamai susidurs su klasių komplektavimo problemomis.

Per teismo posėdį atsakovės atstovai Audrius Bulnius, Nijolė Ragucka, Viktoras Adamaitis ir Marina Symonovič prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Veriškių rajono pradinė mokykla su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (II t., b. l. 11?15) paaiškino, kad priimtas sprendimas nebuvo suderintas su mokyklos bendruomene. Įstatymų formuluotė „konsultuotis“ ? reiškia ne numatomo sprendimo pristatymas, o nuomonių išklausymas ir bendro sprendimo priėmimas. Todėl visos reorganizavimo procedūros prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 str. 1 daliai, pagal kurį viešojo administravimo subjektai dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais, turi konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, o įstatymų numatytais atvejais ? ir su gyventojais ar jų grupėmis ir to paties straipsnio 3 daliai, pagal kurį informacija apie konsultavimosi būdą, jo dalyvius ir rezultatus turi būti skelbiama administracinio sprendimo projektą parengusio viešojo administravimo subjekto tinklalapyje. Tinklapyje tokia informacija nebuvo pateikta. Trijuose bendruomenės susirinkimuose priimtos nutartys, apie nepritarimą mokyklos reorganizavimui bei surinkta 160 Veriškių bendruomenės parašų, nesutinkančių su mokyklos, kaip atskiro juridinio subjekto, išdalijimui.

Atkreipė dėmesį, kad savivaldybės parengtos reorganizavimo sąlygos taip pat neatitinka mokyklos darbuotojų, mokinių poreikių, nepaaiškina daugybės reorganizavimo momentų: darbuotojų įdarbinamas garantuojamas tik „esant galimybei“, nekalbama, kaip viename pastate bei tose pačiose patalpose realiai gali veikti dvi, visiškai skirtingos ugdymo įstaigos, su skirtinga vadovybe, kuri, iš esmės, taip pat nėra suinteresuota „prižiūrėti“ už 7 km įsikūrusių mokyklų. Galima teigti ? mokykla lieka tarsi be šeimininko arba su dviem šeimininkais, kurių vadovavimas taip pat neįsivaizduojamas. Sąlygose mokyklos reorganizavimas išdalijimo būdu apibrėžtas tik kaip atskirų klasių padalijimas dviem skirtingoms ugdymo įstaigoms. Tačiau niekur nėra nurodomos ūkinės, materialaus turto, ugdymo proceso priemonių, tęstinių respublikinių projektų veiklos „išdalijimo“ aplinkybės ir sąlygos, 18 metų kurtos vieningos ugdymo įstaigos „draskymo“ pagrįstumas ir, ar krepšelio trūkumas gali būti esminis motyvas, nulemiantis pažangios, sėkmingai veikiančios mokyklos „išdalijimą“. Reorganizacija „išdalijimo“ būdu prieštarauja kaimo ir mokyklos bendruomenės interesams, kadangi mokykla kaime yra vienintelė, vieningo ugdymo proceso bei kultūrinės veiklos įstaiga.

Savivaldybės tarybos teiginys, jog mokykla negali užtikrinti ugdymo kokybės, visuomenės poreikius atitinkančių mokymo ir ugdymo paslaugų, taip pat neatitinka tiesos. Yra žinomi Veriškių pradinės mokyklos ugdymo proceso organizavimo ypatumai, respublikos mastu pripažintas išskirtinai pažangus, inovatyvus ugdymo proceso organizavimas, kuriame ne tik užtikrinama ugdymo paslaugų kokybė, bet ugdymo proceso organizavimas teikiamas pavyzdžiu ne tik rajono, bet ir Lietuvos ar net europiniu mastu. Taigi, Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos darbuotojai mano, kad Vilniaus rajono tarybos sprendimai priimami skubotai, neskaidriai, vienašališkai.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos atstovės D. P. ir V. N. prašė skundą patenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus rajono Tarybos 2010-04-09 sprendimo Nr. T3-88 su pakeitimais 2 punkto (I t., b. l. 27?28) ir 2010-02-19 sprendimu Nr. T3-46 patvirtinto plano 22, 23, 26 punktų, teisėtumo ir pagrįstumo (I t., b. l. 38?57).

Nustatyta, kad Vilniaus rajone vyksta bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka, kurios tikslai ir priežastys yra: Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatuose nusakytų švietimo plėtotės tikslų (savivaldybės atsakomybės už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybės teritorijoje stiprinimas, efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkančio mokyklų tinklo kūrimas) įgyvendinimas, nuolatiniai Švietimo ir mokslo ministerijos raginimai ir rekomendacijos optimizuoti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą Vilniaus rajono savivaldybėje, mažėjantis mokinių skaičius bei finansinių išteklių nepakankamumas ir siekis kuo racionaliau panaudoti mokymui valstybės skiriamas Mokinio krepšelio lėšas. Bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka Vilniaus rajono savivaldybėje vykdoma įgyvendinant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą (II t., b. l. 179?183).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. T3-46, kuriuo nusprendė iš dalies pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo planą iki 2012 metų, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. T3-24 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo 2006-2012 metais bendrojo plano patvirtinimo“ ir jį išdėstyti priede 1 (I t., b. l. 38?57). Sprendimai Nr. T3-45 ir T3-46 buvo priimti, neatsižvelgiant į Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės atstovų nesutikimą, išreikštą 2010 m. sausio 25 d. įvykusiame Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės atstovų susirinkime, kuriame dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovai, taip pat gimnazijų, prie kurių planuojama jungti išdalintos Veriškių mokyklos skyriai, atstovai (I t., b. l. 66). Bendruomenė, sužinojusi apie steigėjo sprendimą reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą išdalijimo būdu, apie nesutikimą su tokiu steigėjo sprendimu informavo Vilniaus rajono merę, Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kitas institucija ir organizacijas.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88 2 punktu pavedė Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams: raštu pranešti kiekvienam mokiniui apie mokyklos reorganizaciją bei informuoti mokyklos bendruomenę (2.1.1 p.); parengti švietimo įstaigos organizavimo sąlygas ir po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų nuostatus (2.1.2 p.); pranešti raštu apie reorganizavimo sąlygų sudarymą visiems įstaigos kreditoriams (2.1.3 p., I t., b. l. 27?28).

2010-06-23 Vilniaus rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T3-207 2 punktu nusprendė iki 2010-09-01 reorganizuoti išdalijimo būdu Vilniaus r. Veriškių pradinę mokyklą (II t., b. l. 188?191). Dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra užvesta administracinė byla Nr. I-2928-562/2010.

Pareiškėja teigia, kad Vilniaus rajono mokyklų, tame tarpe ir Veriškių pradinės mokyklos reorganizacija pradėta 2010-02-19 sprendimu Nr. T3-46 patvirtinus reorganizavimo planą ir 2010-04-09 sprendimu Nr. T3-88 įpareigojus vadovus raštu apie tai pranešti mokiniams bei informuoti bendruomenę ir kreditorius.

Atsakovė su tokiais teiginiais nesutinka, mano, kad pareiškėjos ginčijami sprendimai susiję su Vilniaus rajone esančių mokyklų reorganizacijos parengiamaisiais darbais, t. y. pareiškėja ginčija sprendimus, kuriais patvirtinti: 1) reorganizacijos planas; 2) reorganizacijos sąlygų projektas. Pati reorganizacija įteisinta Tarybos 2010-06-23 sprendimu Nr. T3-207, kuriuo patvirtintos reorganizacijos sąlygos, t. y. reorganizacijos pradžia ir pabaiga.

Vadinasi, teismui svarbu nustatyti, ar ginčo sprendimais atsakovė turėjo teisinį pagrindą pradėti švietimo įstaigų pertvarką, ar sprendimais patvirtinti Vilniaus rajono švietimo įstaigų planas ir reorganizavimo sąlygų projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar apie mokyklos reorganizacija žinojo mokiniai, mokyklų bendruomenė, kreditoriai.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ? CK), Švietimo įstatymas, Biudžetinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės (toliau ? Taisyklės), 2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatyti kriterijai (toliau ? Kriterijai), Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (toliau ? Metodika).

Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimus (2010-02-19 Nr. T3-45; 2010-04-09 Nr. T3-88; 2010-06-23 Nr. T3-207; 2010-07-30 Nr. T3-229), pagal kuriuos buvo numatyta reorganizuoti 14 švietimo įstaigų (8 lenkų mokomąja kalba, 4 lenkų/lietuvių (taip pat ir Veriškių pradinę mokyklą), 1 lenkų/rusų ir 1 lietuvių mokomąja kalba), kurioms nuolat trūko Mokinio krepšelio lėšų bei kilo klasių komplektavimo problemų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad steigėjas, siekdamas optimizuoti savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas ir patalpas, užtikrinant ugdymo kokybę, kuo optimalesnį ugdomojo proceso organizavimą bei jo priežiūrą, gali iki 2010-09-01 reorganizuoti švietimo įstaigų tinklą. Steigėjui, Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, ne tik Veriškių pradinė mokykla, bet visos švietimo įstaigos yra išskirtinės, todėl siekiant neatimti galimybių mokiniams mokytis arčiausiai jų gyvenamosios vietos, sprendimuose nenumatytas nė vienos reorganizuojamos mokyklos likvidavimas, o jų prijungimas prie didesnių mokyklų, kad nuo 2010-09-01 tose pačiose patalpose galėtų tęsti veiklą kaip didesnių mokyklų struktūriniai padaliniai. Veriškių pradinė mokykla numatyta reorganizuoti išdalijimo būdu, prijungiant klases lenkų mokomąja kalba prie Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos, o klases lietuvių mokomąja kalba prie Nemenčinės Gedimino gimnazijos (I t., b. l. 29?32).

Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, jog Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. vasario 19 d. priėmė sprendimus Nr. T3-45 ir Nr. T3-46 neatsižvelgdama į Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės atstovų nesutikimą dėl mokyklos reorganizavimo. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybinės mokyklos steigėjas mokyklą reorganizuoja gavęs mokyklos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus, o savivaldybės taryba bendrojo lavinimo mokyklą reorganizuoja pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Kriterijų 8.1 punkte yra nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Taigi nei Švietimo įstatymas, nei Kriterijai neįpareigoja bendrojo lavinimo mokyklos steigėjo, t. y. Tarybos, gauti mokyklos tarybos raštišką sutikimą. Teisės aktai numato, jog steigėjas turi informuoti mokinius, mokyklos bendruomenę, kreditorius.

Pareiškėja aiškina, kad atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas, tačiau iš skundo priedų matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai bei Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas dalyvavo Vilniaus r.Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės 2010-01-25 bei 2010-02-24 susirinkimuose bei išklausė jų nuomonę (I t., b. l. 66, 67). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Teismas pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje naudojamos sąvokos „tartis“ ir „konsultuotis“ nereiškia, jog Taryba yra įpareigota veikti pagal Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės ar bet kokio kito subjekto norus. Taigi Taryba, svarstydama Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo klausimus, vadovavosi teisės aktais, t. y. Kriterijų 8.1 punktu bei laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo, o ne mokyklos bendruomenės norais.

Pareiškėja savo skunde teigia, kad atsakovė iš esmės pradėjo vykdyti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras be jokio atskiro sprendimo, taip pat ji vienu metu vykdo dvi mokyklų tinklo pertvarkos stadijas. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. LVAT administracinėje byloje (adm. byla A10-1041/2006) yra konstatavęs, kad administracinis teisės aktas, kuriuo pavesta parengti mokyklos reorganizavimo sąlygas (nagrinėjamu atveju ginčijamas 2010-04-09 sprendimas Nr. T3-88), dar nėra administracinis aktas dėl juridinio asmens reorganizavimo, nes juridinio asmens reorganizavimas prasideda sprendimu patvirtinti reorganizavimo sąlygas, kuris taip pat reiškia, jog priimtas sprendimas reorganizuoti juridinį asmenį.

Skundžiamo sprendimo Nr. T3-88 2 punktu Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovams pavesti darbai yra paruošiamojo pobūdžio, kuriuos atlikti iki mokyklos reorganizavimo pradžios įpareigoja teisės aktai. Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja mokyklos steigėją apie mokyklos reorganizavimą raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo pradžios. CK 2.96 str. 3 d. numato, kad sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Tuo tarpu CK 2.99 str. 2 d. nurodo, jog reorganizavimo sąlygos turi būti paskelbtos pagal šio kodekso 2.101 str. 1 d. ir pateiktos juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną, o remiantis CK 2.101 str. 1 d., apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Taigi, pareiškėjos pateiktas argumentas, kad atsakovė iš esmės pradėjo vykdyti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras be jokio atskiro sprendimo teisiškai yra nepagrįstas.

Remiantis Taisyklių 2 punktu, mokyklų tinklo kūrimas ? šalies teritorijos ir regionų plėtros planavimo dalis. Šis procesas atnaujinamas atsižvelgiant į nuolat kintančius visuomenės ir darbo rinkos poreikius. Remiantis šia teisės akto nuostata, taryba turi teisę keisti (atnaujinti/patikslinti) Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą. Tai atsakovė padarė sprendimu Nr. T3-88, tačiau akcentuotina, kad šie Plano pakeitimai nėra susiję su pareiškėjos mokykla. Ginčo sprendimu Nr. T3-88 Taryba patikslino Plano pavadinimą bei pakeitė Plano 41, 48, 49, 50 punktus, o pareiškėja prašo panaikinti Plano 26 punktą visa apimtimi, 22 punktą ir 23 punktą iš dalies ? kiek tai susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu išdalijimo būdu iki 2010 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pareiškėjos prašymas panaikinti Plano 26 punktą bei 22 ir 23 punktus iš dalies neturi būti tenkinamas.

Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos procesas yra 3 stadijų ? inicijavimas, įgyvendinimas ir įtvirtinimas. Taisyklių 36 punkte nurodyta, kad inicijavimo stadijoje rengiami mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai, kurie grindžiami švietimo tikrosios būklės analize ir raidos prognozėmis, juose nurodomi esamos mokyklų tinklo būklės privalumai ir trūkumai, strateginis mokyklų tinklo pertvarkos tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, nustatomas mokyklų tinklo pertvarkos poreikis. Įgyvendinimo stadijoje rengiami mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos projektai, priimami ir įgyvendinami sprendimai dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos (Taisyklių 37 punktas). Įtvirtinimo stadijoje reorganizuotoms ir pertvarkytoms mokykloms teikiama pagalba ir pan. (Taisyklių 38 p.).

Įvertinęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, įgyvendinimo stadija yra 2 etapų: 1) projekto dėl mokyklų reorganizavimo rengimo; 2) sprendimo dėl konkrečių mokyklų reorganizavimo priėmimo ir įgyvendinimo. Ginčo 2010-04-09 sprendimu Nr. T3-88 atsakovė, kaip ateityje reorganizuojamų mokyklų steigėja, įgyvendinimo stadijoje įvykdė tik pirmąjį etapą ? patvirtino mokyklų reorganizavimo projektą, t. y. ne reorganizavo ar pradėjo reorganizuoti šias mokymo įstaigas, kaip tai bando įrodyti pareiškėja, o tik viso labo pateikė savo, kaip mokyklų steigėjo, ir savivaldybės mokyklų tinklo formuotojo viziją, kaip ateityje bus formuojamas Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklas ir kaip bus pasielgta su kai kuriomis jos įsteigtomis švietimo įstaigomis, bei pavedė jai pavaldiems subjektams atlikti parengiamuosius šios vizijos įgyvendinimo darbus. Prie šio sprendimo pridėtajame aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta; „steigėjas, siekdamas optimizuoti savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, efektyviau <...> priežiūrą, gali iki 2010-09-01 reorganizuoti:“ (I t., b. l. 29), t. y. parengė mokyklų reorganizavimo projektą ir planą šiems darbams atlikti.

Galutinį sprendimą reorganizuoti Vilniaus r. savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, taryba priėmė 2010-06-23 sprendimu Nr. T3-207, kuriuo nutarė reorganizuoti Vilniaus rajono savivaldybės mokyklas (II t., b. l. 188?191). Dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra užvesta administracinė byla Nr. I-2928-562/2010.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Veriškių pradinė mokykla yra biudžetinė įstaiga ir jos reorganizavimo atveju jai yra taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (toliau -Biudžetinių įstaigų įstatymas). Teismas pabrėžia, jog atsakovė sprendimu Nr. T3-88 pavesdama mokyklų vadovams parengti reorganizavimo sąlygas bei atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, išreiškė savo sutikimą reorganizuoti sprendime Nr. T3-88 nurodytas mokyklas. Be to, minėto sprendimo aiškinamojo rašto pirmoje pastraipoje yra nurodyti reorganizavimo tikslai ? „Steigėjas, siekdamas optimizuoti savivaldybės švietimo įstaigų tinklą, efektyviau naudojant švietimui skiriamas lėšas ir patalpas, užtikrinant ugdymo kokybę, kuo optimalesnį ugdomojo proceso organizavimą bei jo priežiūrą, gali iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti“. Taip pat yra nurodytas visų mokyklų reorganizavimo būdas ir tai, kad reorganizuojamos mokyklos taps pagrindinio/pradinio ugdymo skyriais. Taigi funkcijos išplaukia iš to, kad reorganizuojamos mokyklos taps pagrindinio/pradinio ugdymo skyriais, o jų funkcijos yra kiekvienam aiškios, be to jos yra apibrėžtos Švietimo įstatyme. Po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija taip pat yra aiški, kadangi reorganizavime dalyvauja tik vieno steigėjo ? Vilniaus rajono savivaldybės ? mokyklos. Taip pat mokyklų reorganizavimo sąlygų projektas buvo paruoštas bei apie jo paruošimą buvo viešai paskelbta laiku, laikantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio reikalavimų.

Tai, kad pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą ? dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos statusą dar nereiškia, kad jau buvo pradėto faktinės reorganizavimo procedūros, kaip tai bando įrodyti pareiškėja. Priešingai, tai tik parodo, kad biudžetinės įstaigos ruošiasi reorganizavimui, o tai reikalinga tam, kad kreditoriai bei kiti suinteresuoti asmenys galėtų laiku sužinoti apie planuojamą reorganizavimą ir ginti savo interesus. Be to, kaip jau buvo minėta, juridinio asmens reorganizavimas, remiantis teismų praktika bei LR CK 2.96 straipsnio 3 dalies nuostatomis, prasideda sprendimu patvirtinti reorganizavimo sąlygas, kuris taip pat reiškia, jog priimtas sprendimas reorganizuoti juridinį asmenį (Tarybos 2010-06-23 sprendimas Nr. T3-207, II t., b. l. 188?191).

Pagal nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad Vilniaus rajono mokyklų reorganizavimo pagrindu yra tai, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Toks pagrindas ir buvo nurodytas aiškinamajame rašte bei reorganizavimo sąlygų projekte. Kriterijų 8.1 punktas aiškiai nurodo, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Taigi, jau vien šiuo pagrindu, Taryba turi teisę reorganizuoti bendrojo lavinimo mokyklą.

Kriterijų 8.1 punktą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2007-01-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-5-37-07. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų, pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką (toliau ? MK lėšos), nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas, yra pagrindas mokyklai reorganizuoti. Reorganizavimo sąlygų projekte yra nurodyta, kad jau ne vienerius metus mokyklai trūksta lėšų. Pridedamoje Švietimo skyriaus vedėjos pažymoje matosi, kad Veriškių pradinei mokyklai 2007 m. trūko 58,5 tūkst. Lt; 2008 ? 64,3 tūkst. Lt; 2009 ? 29,3 tūkst. Lt; 2010 ? 60,0 tūkst. Lt. MK lėšų (II t., b. l. 168). Taigi yra akivaizdu, kad MK lėšų trūkumas Veriškių pradinei mokyklai yra nuolatinis bei sisteminis, jai išlaikyti ne vienerius metus nepakanka Mokinio krepšelio lėšų.

2009-2010 m. Veriškių pradinėje mokykloje mokėsi 26 mokiniai. Pagal mokinių registro duomenis, 2010-2011 m. mokykloje liko 17 (o faktiškai lankančių mokyklą-13) mokinių. Mokykloje veikia 2 pradinių klasių komplektai: 1 lietuvių ir 1 lenkų mokomąja kalba, kuriuose mokosi 12 mokinių, ir priešmokyklinė ugdymo grupė, joje užregistruoti 5 mokiniai. Tam, kad būtų galima sukomplektuoti klases, 1 mokinys paliktas kartoti kursą, o 2 pakartotinai priimti mokytis į tą pačią klasę arba priešmokyklinio ugdymo grupę, dėl to mokykloje visai nesukomplektuotos antrosios klasės (II t., b. l. 179?183).

Sprendimo, rengti Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo sąlygas, priėmimą sąlygojo Tarybos 2010-02-19 sprendimu Nr. T3-46 patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų planas. Administracinis teisės aktas, kuriuo pavesta parengti mokyklos reorganizavimo sąlygas, dar nėra administracinis aktas dėl juridinio asmens reorganizavimo. Kaip nustatyta byloje, sprendimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų reorganizavimo, tame tarpe ir Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo, atsakovas priėmė 2010-06-23.

Teismas daro išvadą, kad teisinės prielaidos Vilniaus rajono švietimo įstaigoms, tame tarpe Veriškių pradinę mokyklą, reorganizuoti buvo, sprendimus dėl reorganizavimo sąlygų rengimo, plano tvirtinimo priėmė kompetentinga institucija, faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų, todėl ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybos skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.