- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- A-502-2413-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01359-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos, Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijai
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybos
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybos skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijai ir Vilniaus rajono Veriškių pradinei mokyklai dėl sprendimų dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos taryba skundu (t. I, b. l. 1-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) iš dalies panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88 (toliau – ir Sprendimas Nr. T3-88) 2 punktą – ta apimtimi, kiek tai liečia įtvirtintus įpareigojimus Vilniaus rajono Veriškių pradinei mokyklai ir jos vadovui;
2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų plano (pakeisto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimu T3-46) (toliau – ir Planas), ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88 1 punktu) 26 punktą visa apimtimi, 22 punktą ir 23 punktą iš dalies – kiek tai susiję su Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu išdalijimo būdu iki 2010 m. rugsėjo 1 d.
Nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba, ir atsakovas), nepaisydama Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės nepritarimo, pradėjo vykdyti Veriškių pradinės mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos, reorganizavimo procedūras be jokio atskiro sprendimo bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras. Pažymėjo, kad skubos tvarka parengtame Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų projekte yra neišspręsta eilė klausimų, susijusių su reorganizuojamos mokyklos turto perdavimu, kaip, kokiu principu jis bus išdalintas Nemenčinės Konstanto Parčevskio ir Nemenčinės Gedimino gimnazijoms, kaip ir kokiu santykiu bus paskirstyti mokyklos įsiskolinimai kreditoriams, nėra aišku, kur bus perkeltas aptarnaujantis personalas, kaip vyks Veriškių gimnazijos mokytojų paskirstymas ir tolimesnis įdarbinimas veiklą po reorganizacijos tęsiančiose gimnazijose. Nurodė, kad Veriškių pradinė mokykla pasižymi ugdymo proceso organizavimo ypatumais, kadangi vykdo išskirtinai pažangų, inovatyvų ugdymo procesą, kurio metu yra užtikrinama aukšta ugdymo paslaugų kokybė, todėl manė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog mokykloje yra vykdomas netinkamas ugdymas, netinkamas administravimas ar techninės bazės aprūpinimas. Nurodė, kad Taryba, prieš priimdama skundžiamą sprendimą bei sudarinėdama ir tikslindamas Planą, neatliko jokios studijos ar analizės, kaip toks mokyklų reorganizavimas įtakos mokinio krepšelio lėšų pasiskirstymą ir atitinkamai ? reorganizuotų mokyklų finansavimą. Paaiškino, kad atsakovas skundžiamo sprendimo reikiamai nemotyvavo ir neįrodė Vyriausybės patvirtintų kriterijų pareiškėjo mokyklos reorganizavimui buvimo, o ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis vien tik savarankiškai nusistatytais kriterijais, ekonominiu tikslingumu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą (toliau – ir Švietimo įstatymas), Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, 2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus kriterijus (toliau ? Kriterijai).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 177-182) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad nei Švietimo įstatymas, nei Kriterijai neįpareigoja bendrojo lavinimo mokyklos steigėjo, t. y. Tarybos, gauti mokyklos tarybos raštišką sutikimą. Pažymėjo, kad Taryba, svarstydama Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo klausimus, vadovavosi teisės aktais, t. y. Kriterijų 8.1 punktu bei laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto viršenybės principo, o ne mokyklos bendruomenės norais. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-1041/2006, kurioje teismas pasisakė, jog administracinis teisės aktas, kuriuo pavesta parengti mokyklos reorganizavimo sąlygas (Tarybos atveju ginčijamas Sprendimas Nr. T3-88), dar nėra administracinis aktas dėl juridinio asmens reorganizavimo, nes juridinio asmens reorganizavimas prasideda sprendimu patvirtinti reorganizavimo sąlygas, kuris taip pat reiškia, jog priimtas sprendimas reorganizuoti juridinį asmenį. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo Nr. T3-88 2 punktu Vilniaus rajono švietimo įstaigų vadovams pavesti darbai yra paruošiamojo pobūdžio, kuriuos atlikti iki mokyklos reorganizavimo pradžios įpareigoja teisės aktai. Nurodė, kad Sprendimu Nr. T3-88 Taryba, kaip ateityje reorganizuojamų mokyklų steigėja, įgyvendinimo stadijoje įvykdė tik pirmąjį etapą ? patvirtino mokyklų reorganizavimo projektą, t. y. ne reorganizavo ar pradėjo reorganizuoti mokymo įstaigas, o tik pateikė savo, kaip mokyklų steigėjo, ir savivaldybės mokyklų tinklo formuotojo viziją, kaip ateityje bus formuojamas Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklas ir kaip bus pasielgta su kai kuriomis jos įsteigtomis švietimo įstaigomis, bei pavedė jai pavaldiems subjektams atlikti parengiamuosius šios vizijos įgyvendinimo darbus. Pažymėjo, kad po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra aiški, kadangi reorganizavime dalyvauja tik vieno steigėjo ? Vilniaus rajono savivaldybės ? mokyklos ir tai yra nurodyta Sprendimo Nr. T3-88 aiškinamajame rašte. Nurodė, kad mokyklų reorganizavimo sąlygų projektas buvo paruoštas bei apie jo paruošimą buvo viešai paskelbta laiku, laikantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio reikalavimų. Paaiškino, kad iš esmės Veriškių pradinėje mokykloje niekas nepasikeis (pasikeis tik teisinis statusas) ? tame pačiame pastate vaikai ir toliau galės mokytis, išliks tokia pati arba net pagerės materialinė bazė, mokyklos bendruomenė ir toliau galės puoselėti savo tradicijas. Teigė, jog tai, kad Veriškių pradinėje mokykloje klasės yra sukomplektuojamos visiškai, mokyklos reorganizavimui šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi reorganizavimas yra grindžiamas Kriterijų 8.1 punktu, o ne klasių visišku sukomplektavimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 11-15) prašė jį tenkinti.
Nurodė, kad priimtas sprendimas nebuvo suderintas su mokyklos bendruomene, o visos reorganizavimo procedūros prieštarauja VAĮ 7 straipsnio 1 ir 3 dalims. Pažymėjo, kad trijuose bendruomenės susirinkimuose priimtos nutartys apie nepritarimą mokyklos reorganizavimui bei surinkta 160 Veriškių bendruomenės parašų, nesutinkančių su mokyklos, kaip atskiro juridinio subjekto, išdalijimu. Nurodė, kad savivaldybės parengtos reorganizavimo sąlygos neatitinka mokyklos darbuotojų, mokinių poreikių, nepaaiškina daugybės reorganizavimo momentų: darbuotojų įdarbinamas garantuojamas tik „esant galimybei“, nekalbama, kaip viename pastate bei tose pačiose patalpose realiai gali veikti dvi, visiškai skirtingos ugdymo įstaigos, su skirtinga vadovybe, kuri, iš esmės, taip pat nėra suinteresuota „prižiūrėti“ už 7 kilometrų įsikūrusių mokyklų. Pažymėjo, kad niekur nėra nurodomos ūkinės, materialaus turto, ugdymo proceso priemonių, tęstinių respublikinių projektų veiklos „išdalijimo“ aplinkybės ir sąlygos. Manė, kad Tarybos sprendimai priimami skubotai, neskaidriai, vienašališkai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu (t. III, b. l. 11–20) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų 8.1 punktu bei konstatavo, kad nei Švietimo įstatymas, nei Kriterijai neįpareigoja bendrojo lavinimo mokyklos steigėjo, t. y. Tarybos, gauti mokyklos tarybos raštišką sutikimą. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai bei Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas dalyvavo Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. vasario 24 d. susirinkimuose bei išklausė jų nuomonę, todėl konstatavo, jog VAĮ 7 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Pažymėjo, kad VAĮ 7 straipsnyje naudojamos sąvokos „tartis“ ir „konsultuotis“ nereiškia, jog Taryba yra įpareigota veikti pagal Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės ar bet kokio kito subjekto norus. Teismas rėmėsi LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-1041/2006, Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.96 straipsnio 3 dalimi, 2.99 straipsnio 2 dalimi ir 2.101 straipsnio 1 dalimi, bei konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas argumentas, jog atsakovas iš esmės pradėjo vykdyti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras be jokio atskiro sprendimo, teisiškai yra nepagrįstas. Nurodė, kad Sprendimu Nr. T3-88 Taryba patikslino Plano pavadinimą bei pakeitė Plano 41, 48, 49 ir 50 punktus, todėl konstatavo, kad pareiškėjo prašymas panaikinti Plano 26 punktą bei 22 ir 23 punktus iš dalies neturi būti tenkinamas. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių“ (toliau ? Taisyklės) 35, 36, 37 ir 38 punktus, bei padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, įgyvendinimo stadija yra 2 etapų: 1) projekto dėl mokyklų reorganizavimo rengimo; 2) sprendimo dėl konkrečių mokyklų reorganizavimo priėmimo ir įgyvendinimo. Pažymėjo, kad Sprendimu Nr. T3-88 atsakovas, kaip ateityje reorganizuojamų mokyklų steigėjas, įgyvendinimo stadijoje įvykdė tik pirmąjį etapą ? patvirtino mokyklų reorganizavimo projektą, t. y. ne reorganizavo ar pradėjo reorganizuoti šias mokymo įstaigas, o tik pateikė savo, kaip mokyklų steigėjo ir savivaldybės mokyklų tinklo formuotojo, viziją, kaip ateityje bus formuojamas Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklas ir kaip bus pasielgta su kai kuriomis jos įsteigtomis švietimo įstaigomis, bei pavedė jai pavaldiems subjektams atlikti parengiamuosius šios vizijos įgyvendinimo darbus. Teismas pabrėžė, jog atsakovas Sprendimu Nr. T3-88 pavesdamas mokyklų vadovams parengti reorganizavimo sąlygas bei atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, išreiškė savo sutikimą reorganizuoti sprendime Nr. T3-88 nurodytas mokyklas. Pažymėjo, kad tai, jog Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą ? dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos statusą, dar nereiškia, kad jau buvo pradėto faktinės reorganizavimo procedūros. Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono mokyklų reorganizavimo pagrindu yra tai, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (toliau – ir Metodika), nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Pažymėjo, kad toks pagrindas ir buvo nurodytas aiškinamajame rašte bei reorganizavimo sąlygų projekte. Rėmėsi LVAT 2007 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-5-37-07, kuriame teismas pažymėjo, kad ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų, pagal Metodiką, nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas, yra pagrindas mokyklai reorganizuoti. Paaiškino, kad reorganizavimo sąlygų projekte yra nurodyta, kad jau ne vienerius metus mokyklai trūksta lėšų. Teismas padarė išvadą, kad teisinės prielaidos Vilniaus rajono švietimo įstaigoms, tame tarpe Veriškių pradinę mokyklą, reorganizuoti buvo, sprendimus dėl reorganizavimo sąlygų rengimo, plano tvirtinimo priėmė kompetentinga institucija, faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 32-42), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad skundžiamu Sprendimu Nr. T3-88 nebuvo pradėtos reorganizavimo procedūros, o tik buvo sudarytos teisinės prielaidos reorganizavimui pradėti, bei visiškai neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus rašytinius įrodymus apie realiai pradėtas vykdyti mokyklos reorganizavimo procedūras dar iki 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 dėl mokyklos reorganizavimo priėmimo.
2. Skundžiamas Sprendimas Nr. T3-88 pagal savo turinį visiškai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų dėl sutikimo išreiškimo formos bei turinio, todėl yra atmestini tiek atsakovo atstovų, tiek ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, neva šiuo sprendimu buvo kartu išreikštas ir steigėjo sutikimas.
3. Teismas visiškai neatsižvelgė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 11-465(1.7) pateiktą išaiškinimą, kad žodžiai „konsultuotis" ir „informuoti" nėra sinonimai, jų reikšmių aiškinimas pateiktas skirtingas, todėl vietos bendruomenės informavimas apie numatomas reorganizavimo procedūras negali būti laikomas VAĮ 7 straipsnio 1 dalies tinkamu įgyvendinimu.
4. Buvo pažeistos Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo principai, kadangi Veriškių pradinės mokyklos vadovas per labai trumpą laiką buvo verčiamas parengti ne tik reorganizavimo sąlygų aprašą, bet ir po reorganizacijos tęsiančių veiklą įstaigų nuostatus, nors įstatymų leidėjas jam tokios teisės ar pareigos nenumato.
5. Teismui konstatavus, kad Sprendimas Nr. T3-88 yra Taisyklių 37 punkte nurodytos įgyvendinimo stadijos 1 etapas, automatiškai tampa pagrįsta pareiškėjo skunde išsakyta pozicija, kad skundžiamu sprendimu jau yra faktiškai pradėti mokyklos reorganizavimo veiksmai (vykdomas įgyvendinimo pirmasis etapas), o tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip steigėjo vizija.
6. Remiantis Kriterijų 8.1 punktu, bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tokio kriterijaus egzistavimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi įrodyti mokyklos steigėjas, o sprendimas turi būti motyvuotas ir pagristas teisės normomis. Šiuo konkrečiu atveju yra siekiama išdalinti Veriškių pradinę mokyklą gimnazijoms, kurios pačios turi finansinių problemų dėl mokinio krepšelių lėšų trūkumo.
8. Paskutinis Plano pakeitimas buvo atliktas skundžiamo Sprendimo Nr. T3-88 1 punktu, todėl būtent šiuo sprendimu patvirtinta Plano redakcija laikytina aktualia. Priešingai, nei nurodė atsakovo atstovai bei pirmosios instancijos teismas, buvo skundžiamas ne paskutinis Plano pakeitimas, o paskutinė (aktuali) Plano redakcija, o tiksliau tie aktualios redakcijos Plano punktai, kurie tiesiogiai liečia Veriškių pradinę mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 50-53) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos bei priėmė motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų dalies. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą turi būti tikrinama ginčijamų administracinių aktų teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat sprendžiama dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.
Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo pobūdis įvertintas tinkamai bei pagrįstai spręsta dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.
Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimus šioje byloje, nenurodė kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti ginčijamų aktų atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus.
Ginčijama atsakovo 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88 dalimi atitinkamus veiksmus pavesta atlikti Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams. Pareiškėjui Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybai šiuo aktu jokios teisinės pasekmės nesukuriamos. Vilniaus rajono 2010 vasario 19 d. sprendimu nr. T3-46 pakeistas Vilniaus rajono savivaldybės Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo planas iki 2012 metų. Šio akto 22, 23 ir 26 punktai taip pat neįtakoja pareiškėjo teisių, pareigų ar jo statuso. Taigi, patenkinus pareikštus reikalavimus, Veriškių pradinės mokyklos tarybos teisės ar teisėti interesai nebūtų apginti. Akivaizdu, kad ginčijamais aktais nėra išspręstas Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo klausimas. Byloje nustatyta, kad reorganizuoti Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklą nuspręsta savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T3-207, dėl ko yra kilęs savarankiškas administracinis ginčas. Todėl nagrinėjamoje byloje pagal pareikštais reikalavimais suformuotas ginčo ribas mokyklos reorganizavimo procedūrų vertinimai netikslingi ir pertekliniai.
Todėl konstatuojama, kad byloje nenustatytas pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčijamų aktų dalių panaikinimo. Vien tai sudaro pagrindą byloje pareikštam reikalavimui atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.