- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- 2YT-15231-717/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07808-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00883, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų prašo panaikinti patvarkymus dalyje, kuria yra ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti nurašytas lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Nurodė, kad skundžiami antstolės priimti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes antstolė vykdo išieškojimą nesilaikydama teisės normų. Pagal antstolės patvarkymus yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, ar jos viršija Minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA) ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms. Jeigu tokios lėšos iš jo buvo nurašytos, antstolė privalo jas grąžinti.
Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2018 m. gegužės 15 d. priimtu patvarkymu pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad vykdo Kauno apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-2717-825/2014 dėl 86,89 Eur išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojos valstybės naudai. Manytina, kad skolininkas skundžia antstolės vykdomojoje byloje 2018 m. balandžio 10 d. priimtą patvarkymą Nr. S-18-114-5595 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigia, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą 20 dienų terminą, o patvarkymas priėmtas nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, taip pat kasacinio teismo išaiškinimų. Pažymėjo, kad jokių lėšų iki šiol skolininko atžvilgiu vykdomojoje byloje nėra išieškota.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir teismo pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontorai buvo pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. A2.2-2717-825/2014 dėl 86,89 Eur (300 Lt) išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojos valstybės naudai (v. b. Nr. 0114/14/00883 b. l. 1-2). Vykdydama išieškojimą antstolė 2018 m. balandžio 10 d. vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-18-114-5595 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų (vykd. b. l. 16).
Iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas skundžia antstolės 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymą Nr. S-18-114-5595 vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00883, kuriuo sprendžiama vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, kad minėtais patvarkymais apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes antstolė vykdo išieškojimą nesilaikydama įstatymo reikalavimų.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros.
CPK 512 straipsnis numato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamas patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 11 d., M. K. įteiktas 2018 m. balandžio 13 d., o skundas parašytas ir išsiųstas 2018 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus 27 dienoms nuo dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių jis praleido įstatyme nustatytą terminą, prašymo atnaujinti terminą nepateikė.
Teisės aktai nustato pareigą antstoliui vykdymo procese imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, šias lėšas nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių vienos MMA, teisėtumo.
Siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, CPK 668 straipsnyje numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas SVI. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-390-436/2018).
Antstolės 2018 m. balandžio 10 d. priimtame patvarkyme Nr. S-18-114-5595 vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00883, nurodyta, kad iš skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą gaunant iš kitų asmenų pervedamas lėšas kiekvieną mėnesį turi būti išskaitoma 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių bei vadovaudamasi kasacinio teismo suformuota praktika. Kadangi antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą gaunant iš kitų asmenų pervedamas lėšas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų, bei iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą patvarkymą.
Pareiškėjas skunde prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).
Nustatyta, kad vykdomojoje byloje duomenų, kad lėšos buvo išskaitytos - nėra, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, o iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma buvo pervesta ir ar išvis buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Teismas neturi galimybės nustatyti dėl kokios sumos grąžinimo pareiškėjui turėtų būti sprendžiamas klausimas, be to, antstolė patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, jog jokių lėšų iki šiol skolininko atžvilgiu vykdomose bylose nėra išieškota.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priimti neapibrėžto ir sąlyginio sprendimo (CPK 267 straipsnis), todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl įpareigojimo antstolei grąžinti nurašytas lėšas arba panaikinti areštą lėšoms atmetamas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas, paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).
CPK 96 str. 6 d. numatoma, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373, red. nuo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei yra 0,74 Eur, šios išlaidos iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti skolininko M. K. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/00883.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.