- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- e2-1101-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00071-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- V. D., M. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auto In“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties dėl ieškinio trūkumo nustatymo civilinėje byloje Nr. e2-404-252/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auto In“ ieškinį atsakovams V. D., M. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Auto In“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. D. 359 813, 95 Eur, iš atsakovo M. R. – 136 194,08 Eur žalos atlyginimą, kurią atsakovai, kaip buvę UAB „Auto In“ vadovai ir akcininkai, padarė bendrovei ir jos kreditoriams, nevykdydami pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą.
Panevėžio apygardos teismo teisėjos 2016 m. kovo 24 d. rezoliucija ieškovės ieškinys priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovui M. R. ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad atsakovas jų neatsiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2016 m. balandžio 15 d. nurodyti kitą atsakovo M. R. gyvenamosios vietos adresą, pasinaudoti procesinių dokumentų įteikimo per antstolį galimybe arba pasirinkti kuratorių ir pateikti teismui kuratoriaus sutikimą atstovauti atsakovo M. R. interesus.
Teismas nurodė, kad CPK 124 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, kai nėra galimybės ar nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai, kartu su juo gyvenantiems ar darbo vietoje esantiems asmenims, procesiniai dokumentai gali būti įteikiami per kuratorių arba viešo paskelbimo būdu. Nors ieškinyje nurodoma, kad nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų, jie įteiktini viešo paskelbimo būdu, teismas nurodė, kad ieškovė nėra pasinaudojusi kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais – antstolio ir kuratoriaus paslaugomis. Iš pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui M. R. teismas nustatė, kad jis dokumentų neatsiėmė dėl to, kad negyvena Lietuvoje. Teismas nurodė, kad ieškovė turi pabandyti procesinius dokumentus šiam atsakovui įteikti per antstolį ar kuratorių, o nepavykus dokumentus bus galima įteikti viešo paskelbimo būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Duomenų apie kitokį, nei ieškinyje nurodytą, atsakovo M. R. gyvenamosios vietos adresą ieškovė neturi, o teismas galėjo iš Gyventojų registro gauti duomenis, kad atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Panevėžio miesto savivaldybėje.
2. Ieškinyje buvo nurodyta, kad nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, dokumentai įteiktini viešo paskelbimo būdu, kuris, vadovaujantis CPK 129 straipsnio nuostatomis, šiuo atveju yra galimas.
3. Atsižvelgiant į nuostatą, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti neproporcingai varžoma, kad kuratorius yra skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu, darytina išvada, kad jeigu ieškovas savo iniciatyva paskirti kuratoriaus neprašo, teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, paprastai negali reikalauti iš ieškovo, prieš pateikiant prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, pateikti prašymą skirti kuratorių ar įrodymus, kodėl kuratorius negali būti paskirtas. Be šalies prašymo kuratorius nėra skiriamas, todėl, nesant tokio prašymo, laikytina, kad galimybės paskirti kuratorių nėra ir procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. apžvalgoje Nr. AC-361 dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo nurodyta, kad ieškovui pateikus įrodymus, jog duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu.
5. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, kurios paskutinis vadovas – atsakovas M. R. bankroto administratoriui nėra perdavęs jokių bendrovės dokumentų ir turto, todėl ieškovė neturi lėšų, iš kurių galėtų apmokėti antstolio ar kuratoriaus paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas ieškinio trūkumas dėl nežinomo atsakovui įteiktinų procesinių dokumentų adreso, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Auto In“ ieškinys atsakovams V. D., M. R. dėl žalos atlyginimo teismo buvo priimtas ir civilinė byla buvo iškelta, o aplinkybė dėl netinkamo atsakovui M. R. įteiktinų procesinių dokumentų adreso paaiškėjo tuomet, kai ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo grįžo neįteikti ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo ieškovę nurodyti kitą atsakovo M. R. gyvenamosios vietos adresą arba procesinius dokumentus jam įteikti per antstolį arba kurjerį, pažymėdamas, kad tik išnaudojus ankščiau nurodytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, juos įteikti atsakovui bus galima viešo paskelbimo būdu.
Sutiktina su apeliante, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nėra teisėtas. Tuo atveju, kai ieškinys dar nepriimtas ir jis neatitinka kurių nors CPK 111-115 straipsniuose nustatytų reikalavimų šio procesinio dokumento formai bei turiniui, teismas gali priimti nutartį ir skirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. To teismo nustatytu terminu nepadarius, ieškinys laikomas nepaduotas ir grąžinamas ieškovui. Jeigu ieškinys jau yra priimtas, o civilinė byla iškelta, teismas gali taikyti trūkumų šalinimo instituto padarinius (ieškinio palikimą nenagrinėto), bylos nagrinėjimo metu nustatęs šio pareiškimo neatitikimą ieškinio turiniui ir formai keliamiems reikalavimas arba reikalavimų netinkamą apmokėjimą (neapmokėjimą) žyminiu mokesčiu, jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 8 punktas, 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis, 297 straipsnio 1 dalis). Bendrieji procesinio dokumento turinio reikalavimai yra nustatyti CPK 111 straipsnyje, įskaitant ir reikalavimą nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad nors ir nėra ribojama pirmosios instancijos teismo teisė bylos nagrinėjimo metu įpareigoti byloje dalyvaujantį asmenį ištaisyti bet kuriuos jo procesinio dokumento trūkumus (tiek turinio, tiek ir formos), kurie nebuvo pastebėti šio dokumento priėmimo stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Taigi, visų pirma, teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Antra, situacijos, kai ieškovas sąžiningai nurodo jam žinomą atsakovo gyvenamosios vietos ir procesinių dokumentų įteikimo vietos adresą, tačiau bylos nagrinėjimo (procesinių dokumentų nurodytu adresu įteikimo atsakovui) metu paaiškėjus, kad nurodytu adresu įteikti procesinius dokumentus nėra galimybės, apskritai negalima traktuoti kaip ieškinio trūkumo. Jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio fizinio asmens deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmeniu sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas. Po to, kai buvo išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo alternatyviais būdais – per antstolį, kuratoriui (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Išimtiniais atvejais, ypač kai teismo vaidmuo byloje yra aktyvus, gali būti taikoma atsakovo paieškos procedūra (CPK 132 straipsnis).
Teismų praktikoje pasisakyta, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovas negyvena, ieškinio trūkumų šalinimo institutu teismas gali pasinaudoti tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), nes tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-405/2007).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovei gali būti žinomas kitas, nei ieškinyje nurodytas, atsakovo M. R. adresas. Kartu su atskiruoju skundu pateikti Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad M. R. yra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą. Pažymėtina, kad tokius duomenis galėjo ir turėjo nustatyti pats teismas, kadangi būtent jis yra atsakingas už procesinių dokumentų dalyvaujantiems byloje asmenims įteikimą (CPK 117 straipsnis). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Teismas galėjo pasiūlyti ieškovei nurodyti kitą procesinių dokumentų atsakovui M. R. įteikimo adresą ar pasiūlyti pasinaudoti kitais įteikimo būdais (per antstolį, kuratoriui), o tokių duomenų nepateikus ar ieškovei nesutikus pasinaudoti kitais įteikimo būdais, teismas turėjo spręsti dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nenustačius pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto normas, skundžiama teismo nutartis panaikintina.
Nesutiktina su teismo pozicija dėl ieškovės pareigos pirmiau pabandyti procesinius dokumentus atsakovui M. R. įteikti per antstolį arba kuratorių, ir, tik nepavykus dokumentus įteikti nurodytais būdais, dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirma, civilinio proceso normos nenustato, kad siekiant pasinaudoti procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimybe, būtina pabandyti tokius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti per antstolį. Antra, kuratoriaus paskyrimui yra reikalingas šalies prašymas (CPK 39 straipsnis), o nesant tokio prašymo, laikytina, kad galimybės paskirti kuratorių nėra, todėl galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinyje BUAB „Auto In“ nurodė, kad nepavykus atsakovams įteikti procesinių dokumentų, prašo juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Sutiktina su apeliante, kad ši aplinkybė leidžia spręsti, jog ji nepageidauja procesinių dokumentų atsakovui M. R. įteikimo per kuratorių. Nepaisant to, kad teismas gali kreiptis į ieškovę, norėdamas pasitikslinti dėl jos pozicijos dėl kuratoriaus paskyrimo, teismas šiuo atveju neturėjo teisės taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą reikalauti ieškovės pasinaudoti procesinių dokumentų įteikimu per kuratorių.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti.