Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano miškas“ ieškinį atsakovei UAB „Mst Darbai“, trečiajam asmeniui G. K. dėl 13 213,20 Lt skolos už atliktus darbus, 293,22 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodo , kad statų mišką pardavė T. Š. ir daugiau nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Mano miškas“ ir atsakovės UAB „Mst Darbai“ buvo sudaryta 2011-05-12 Rangos darbų sutartis Nr. RS/2011-05-12 ( b. l. 6), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir technika atlikti miško ruošos darbus, o atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei leidimą miškui kirsti bei atlikti kitus paruošiamuosius darbus. Darbai buvo atliekami vadovaujantis 2011-05-10 Leidimu kirsti mišką serija (duomenys neskelbtini) (darbams kvartale (duomenys neskelbtini) ( b.l. 51) ir 2011-04-01 Leidimu kirsti mišką serija (duomenys neskelbtini) (darbams kvartale (duomenys neskelbtini) ( b.l. 129) bei pagal žemės sklypo planus ( b.l. 50,62 ). 2011-06-10 ieškovė surašė PVM sąskaitą- faktūrą Nr.005 ( b.l. 7) , kurioje nurodyta, kad atlikti darbai „medienos ištraukimas“ į sandėlį 546 m³ už 13 213,20 Lt sumą ( su PVM). IŠ Atlyginimų žiniaraščių ( b.l. 139-142) matyti, kad 2011m., gegužės- birželio mėn. pas ieškovę dirbo V. M. ir V. B.. Iš UAB „Apskaita „ paaiškinimo ( b.l. 57) matyti, kad 2011-06-10 PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta klaidingai, dėl to anuliuota ir išrašyta 2012-02-10 PVM sąskaita- faktūra Nr.013 ( b.l. 59).

Rangos sutartimi viena šalis ( rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies ( užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti ( CK 6.644 str. 1 d.). Užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti jo atliktą darbą ir įforminti jį aktu ( CK 6.662 str. 1d .). Taigi, pirminis dokumentas, įrodantis darbų atlikimo faktą ir kiekį yra priėmimo- perdavimo aktas. Įstatyme nenustatyta specialios priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui ( priėmimo-perdavimo aktas yra dvišalis sandoris) kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, o jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė, surašydamos konkretų vertinamą dokumentą ( CK 6.193 str. 1 d.)( LAT 2007-11-27 nut. Nr.3K-3-484/2007). Ieškovas nurodo (ir tai patvirtina liudytoja D. K.), kad atsakovės vadovui T. Š. buvo pateikta 2011-06-10 PVM sąskaita-faktūra Nr.005 ir 2011-06-10 darbų priėmimo-perdavimo aktas. T. Š. minėtą PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė, o darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, aiškindamas, kad neteisingai įrašyta darbų atlikimo vieta. Vėliau , - 2012-02-10 buvo surašytas Darbų priėmimo-perdavimo aktas ( b.l. 58), kuris pasirašytas vienasmeniškai UAB „Mano miškas“ vadovo M. K. ir perduotas registruotu paštu UAB „Mst Darbai ( b.l.56). Atsakovė iki šiol nėra pasirašiusi šio priėmimo-perdavimo akto, motyvuodama tuo, kad jame nurodyti darbai neatlikti. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, vis dėlto darytina išvada, kad negalima suabsoliutinti priėmimo-perdavimo akto reikšmės sutartiniuose santykiuose, būtina įvertinti ir visus kitus derybų eigoje ir sutarties vykdymo eigoje surašytus dokumentus, o taip pat ir šalių elgesį. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbo rezultatais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymu ( LAT 2005-03-30 nut. Nr.3K-3-207/2005; 2007-11-27 nut. Nr.3K-3-484/2007). Kaip jau minėta, darbų priėmimo-perdavimo suabsoliutinimas mokėjimo prievolei prieštarautų šių procedūrų įgyvendinamų teisių ir pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui (LAT 2009-11-27 nut. Nr.3K-3-535/2009). LAT 2011-11-07 nutartyje ( civilinė byla Nr.3K-3-423/2011) nurodė, jog „..pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo ... pareigą- sumokėti už atliktus darbus yra .... sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų priėmimo-perdavimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. .... vieno šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais.“ Šioje byloje tokių įrodymų, kad ieškovė atliko atsakovės užsakytus darbus yra pakankamai ir jie jau buvo paminėti. Šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo ir jų visuma leidžia daryti teismui neabejotiną išvadą apie darbų atlikimo faktą. Pažymėtina, kad tą aplinkybę, kad miško kirtimas buvo atliktas įrodo ir 2012-02-13 LR AM Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio raštas Nr. S-5K-03-08 ( b. l. 64), kuriame nurodyta , kad miško kirtimas miško kvartaluose Nr. (duomenys neskelbtini), 15 a yra atliktas pilnai, o kvartale (duomenys neskelbtini) kirtimas atliktas dalinai.

Taigi, ieškovė pateikė atsakovei 2011-06-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.005, kurioje nurodyti atlikti darbai - miško ištraukimas į sandėlį, jų apimtis - 546 m.³ , kaina – 20 Lt ir mokėtina suma- 13 213,20 Lt. T. Š. šią sąskaitą pasirašė, reiškia šiame dokumente nurodytus faktus pripažino, prieštaravimų dėl to ieškovei neišreiškė iki pat ieškinio gavimo dienos. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas T. Š. nurodė, kad pasirašė suklydimo įtakoje, neskaitęs dokumento ir nesusipažinęs su jo turiniu, teismas tokį jo paaiškinimą vertina kritiškai, nes liudytoja D. K. teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytas minėtas dokumentas ir netikėti ja teismas neturi jokio pagrindo. Tuo labiau, kad šios liudytojos paaiškinimai visiškai atitinka visas bylos aplinkybes, o vien ta aplinkybė, kad ji yra ieškovės atstovo M. K. motina, neduoda jokio pagrindo abejoti jos parodymų sąžiningumu, tuo labiau, kad ji pasirašiusi dėl atsakomybės už parodymų davimą. Be to, įvertinus T. Š. ilgalaikę ( jo teigimu 8 metai) verslo patirtį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis gali daryti tokias grubias klaidas, pasirašydamas dokumentus. Pažymėtina, kad T. Š. nepaaiškino, kokie dar dokumentai jam buvo pateikti pasirašyti kartu su 2011-06-10 PVM sąskaita- faktūra Nr.005 ir kodėl jam reikėjo susitikti su D. K.. Taigi, T. Š. suklydimo fakto neįrodė, o PVM sąskaitos-faktūros Nr.005 neginčijo.

Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Iš LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., 13 str. ir šio straipsnio 8 d., LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 (nauja redakcija LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 407) 2.1 p. ir šiuo nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 3 skyriaus nuostatų matyti, kad PVM sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Be to, PVM sąskaitomis faktūromis remiasi komercinės veiklos subjektas apskaičiuodamas į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius. Ieškovė, pateikdama sąskaitą-faktūrą atsakovei, sumokėjo į valstybės biudžetą nustatytą PVM mokestį, įtraukė šį dokumentą į sąskaitų registrą.

LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 29 dalyje PVM sąskaita faktūra apibrėžiama kaip dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus PVMĮ tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 str. 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes( atlikus darbus). Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių ar paslaugų tiekimą. Atsakovė nurodo, kad ieškovė PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų darbų neatliko ir todėl atsakovė neturi pareigos už juos apmokėti. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( (duomenys neskelbtini) str.). Ieškovė, savo ieškiniams reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: 2011-06-12 Rangos sutartį Nr. RS/2011-05-12, 2011-06-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.005, Atlyginimo žiniaraščius , o taip pat rėmėsi liudytojų D. K., A. K. ir V. B. paaiškinimais. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai visiškai atitinka vienas kitą ir faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad didelę įrodomąją reikšmę byloje turi liudytojo V. B. paaiškinimai, kuris betarpiškai atliko ginčo miško kirtimo darbus. Vietos apžiūros metu, teismas įsitikino, kad liudytojas V. B. gerai žino miško vietą, kur atliko miško kirtimo darbus, o liudytojas dar kartą išsamiai paaiškino jam žinomas aplinkybes. Tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų apie tai, kad miško kirtimo darbus atliko savo jėgomis teismui nepateikė, nors buvo apie šią būtinybę informuota teismo 2012-05-24 nutartimi ( b.l. 133-134). Pažymėtina, kad teismo nutartimi T. Š. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažinta būtinu, tačiau jis į 2012-06-26 teismo posėdį neatvyko. Įvertinus atsakovės atstovės nurodytas T. Š. neatvykimo į teismo posėdį priežastis ( artimo žmogaus slauga) ir tai, kad byla užsitęsė, buvo nutarta bylą nagrinėti T. Š. nedalyvaujant . Į 2012-06-28 teismo posėdį T. Š. jau atvyko ir buvo išklausytas. 2012-06-28 teismo posėdžio metu atsakovė pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad tai užvilkins bylos nagrinėjimą(reikalinga šiuos įrodymus papildomai ištirti), pažeis ieškovės teises į tinkamą pasiruošimą procesui, be to, šiuos įrodymus atsakovė turėjo ir galėjo pateikti anksčiau, o CPK 142 str. 3 d.. yra numatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį. Kaip jau minėta 2012-05-24 teismo nutartimi atsakovei jau buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir įrodyti reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo, todėl neigiamas tokių veiksmų pasekmes turėtų prisiimti. Be to, atsakovė pažeidė ir CPK 7 str. nustatytas pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus.

LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, civiliniame procese įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes, Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų( įrodymų) sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo faktams konstatuoti. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie įrodinėjamų aplinkybių buvimą, o vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis- ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai ir pan.

Kaip jau minėta , tą aplinkybę, kad ieškovė atliko jos nurodytus miško kirtimo darbus įrodo 2011-05-12 Rangos darbų sutartis Nr. RS/2011-05-12, 2011-06-10 PVM sąskaita-faktūra Nr.005 , 2012-02-10 PVM sąskaita- faktūra Nr.013, kiti rašytiniai įrodymai ir liudytojų A. K., D. K. ir V. B. paaiškinimai. Vienas iš esminių momentų šioje byloje yra PVM sąskaitos- faktūros Nr.005 teisinis įvertinimas. Kaip matyti, šioje sąskaitoje – faktūroje yra nurodytas atliktų darbų pavadinimas, jų apimtis, įkainiai ir visa darbų vertė. Ieškovės atstovai pripažino, kad išrašant šią sąskaitą buvo padaryta rašymo klaida ir vietoj miško kirtimo darbų įrašyti miško ištraukimas į sandėlį , tačiau darbų apimtis, įkainiai ir atliktų darbų vertė įrašyta teisingai. Vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 18 str. minėta PVM sąskaita- faktūra buvo anuliuota ir buvo išrašytas kitas dokumentas ( be klaidų), t.y. 2012-02-10 PVM sąskaita- faktūra Nr.013. LAT civilinėje byloje Nr.3K-3-572/2008 išaiškino, kad klaidingai išrašyta PVM sąskaita- faktūra nesudaro pagrindo nemokėti už gautas prekes ir paslaugas. Šiuo atveju, vietoj klaidingos sąskaitos buvo išrašyta nauja, tokiu būdu iškyla klausimas dėl 2011-06-10 sąskaitos faktūros vertinimo, kadangi ji faktiškai buvo anuliuota. Tokiu atveju, vis dėlto darytina išvada, kad 2011-06-10 PVM sąskaitai- faktūrai Nr.005 nustojus galioti kaip buhalteriniam dokumentui, ji išlieka galioti kaip rašytinis įrodymas, kurį teismas privalo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Išanalizavus 2011-06-10 PVM sąskaitos-faktūros Nr.005 turinį, jos surašymo ir pasirašymo aplinkybes, darytina išvada, kad šis dokumentas gali būti prilyginamas darbų priėmimo-perdavimo aktui. Pasirašydamas šį dokumentą, T. Š. patvirtino, kad darbai atlikti, jų kiekį, įkainius ir vertę, taigi darbų atlikimo faktą pripažino ir tuo pačiu pripažino savo pareigą apmokėti už atliktus darbus. Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai ir tai įrodo 2011-05-12 Rangos darbų sutartis Nr. RS/2011-05-12. Nors T. Š. ir teigė, kad ši sutartis buvo surašyta „šiaip sau, ateičiai“ ir teisinio tikslo nebuvo siekiama, tokie jo paaiškinimai niekuo nepagrįsti, o netgi paneigti tolesniais šalių veiksmais ir kitais rašytiniais įrodymais. Be to, tai, kad ieškovė atliko miško kirtimo darbus įrodo ir šalutiniai įrodymai : Leidimai miško kirtimui, žemės sklypų planai, kuriuos teismui pateikė ieškovė. Jei ieškovė ir atsakovė nebūtų tarusis dėl rangos darbų atlikimo ir ieškovė nebūtų atlikusi miško kirtimo darbų, šių dokumentų ji nebūtų turėjusi. Nors T. Š. ir aiškino, kad šiuos dokumentus pateikė M. K. dėl miško ištraukimo darbų, tai negali būti pagrįstas argumentas, nes miško traukimo darbams Leidimai kirsti mišką tikrai nėra reikalingi. Atsakovės atstovė, be kitų argumentų, nurodo, kad šalių sudaryta Rangos sutartis yra netinkama, nes joje nėra nurodyta darbų apimtis, jų kaina ir pan. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad jeigu Rangos sutartyje darbų kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 str. nustatytas taisykles ( CK 6.653 str. 1 d.). Liudytoja D. K. ir A. K., užsiimantys analogiška miško veikla, kaip ir ieškovė, paaiškino, kad rinkoje susiklostę įkainiai už miško kirtimo darbus yra nuo 20 Lt už m³, taigi ieškovė faktiškai dirbo už minimalius įkainius. Be to, atsakovė , pasirašydama 2011-06-10 PVM sąskaitą- faktūrą, jokių prieštaravimų dėl darbų apimties ir įkainių neišreiškė, o tai rodo, kad su jais sutiko. Kas liečia 2011-05-12 Rangos sutartį, tai kol ji nenuginčyta, ji yra galiojanti, šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas ( CK 6.655 str.), ieškovės darbų rezultatas buvo priimtas , todėl atsakovė turi pareigą už juos apmokėti.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovų paaiškinimai apie tai kas atliko ar neatliko miško traukimo darbus esminės reikšmės šioje byloje neturi, tai nėra įrodinėjimo dalykas šioje byloje , nes ieškovė pati pripažino , kad atliko tik miško kirtimo darbus ir tik už juos prašo atlygio. Kas liečia atsakovės nurodytą aplinkybę, kad miško kirtimo darbai buvo atlikti nepilnai, tai ieškovės atstovas paaiškino, kad buvo paliktas neiškirstu menkavertis krūmynas, iš kurio nebus medienos. Be to, teismo įsitikinimu, šis argumentas taip pat esminės reikšmės bylai neturi, nes ieškovei apmokama ne už iškirstą plotą, bet už iškirstos medienos kubatūrą. Atsakovės atstovai taip pat nurodė, kad dabartiniu metu pati atsakovė atlieka miško kirtimo darbus tuose pačiuose sklypuose. Vietos apžiūros metu ( kiek pavyko apžiūrėti) intensyvaus miško kirtimo darbų nebuvo pastebėta. O atsakovei , iškėlus šią aplinkybę, iškilo klausimas, kokiu pagrindu atsakovė kerta mišką dabar ( jei tai atlieka), kai Leidimuose kirsti mišką nurodyta, kad miško iškirtimo terminai yra iki 2011-12-31( miško išvežimo terminas 2012-03-31).

2011-05-11 Rangos sutarties Nr. RS/2011-05-12 7 p. yra numatyta, kad rangovui atlikus darbus, užsakovas už juos apmoka 80 proc., o už likusius darbus sumoka per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo. Atsakovė šiuos terminus praleido, todėl privalo mokėti 6 proc. metines palūkanas už pradelstus mokėjimus, kas sudaro 293,22 Lt, o taip pat 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011-11-17 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. ( CK 6.37 str., 6.210 str.)

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš UAB „Mst Darbai“, į.k. 302462948, buv. Parko g.45-25 Panevėžys, ieškovės UAB „Mano miškas“, į.k. 302459425, buv. Stetiškių k. Panevėžio raj,. naudai 13 213,20 Lt ( trylika tūkstančių du šimtus trylika litų 20 ct) už atliktus darbus, 293,22 Lt ( du šimtus devyniasdešimt tris litus 22 ct) palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2011-11-17) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 405,00 Lt ( keturis šimtus penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio, 484,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 00 ct) už advokato paslaugas ir valstybės naudai 28,00 Lt (dvidešimt aštuonis litus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k 188659752, ats. Sąsk. Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5600.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.