Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo įsitikinimu, pareigūno vardo pažeminimo tyrimas yra atliekamas pagal tas pačias taisykles kaip ir tarnybinio nusižengimo tyrimas, t. y. pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą“ (toliau – ir Tvarka). Mano, kad tokiais atvejais, kai nustatoma, kad dėl pareigūno kaltės jam einant pareigas tarnyboje pažeidžiamas Vidaus tarnybos statutas ir kituose teisės aktuose nustatyti vidaus tarnybos tvarkos reikalavimai ar neatliekamos pavestos pareigos turi būti sprendžiamas klausimas dėl tarnybinio nusižengimo. Pastebėjo, kad aiškindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybiniu pareigu atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo. Tačiau šiuo atveju atsiranda prielaidos laikyti, kad pareiškėjo atveju turėjo būti taikomas tarnybinis nusižengimas, bet ne pareigūno vardo pažeminimas.

Išvadoje atsakovas remiasi Bendrovės apsaugos Patikrinimo akte nustatytu Alkotesterio parodymais – 0,24 promilės. Tačiau pagal Nutarimo 23 punktą darbuotojų neblaivumą turi nustatyti darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, o šiuo atveju Bendrovės apsauga nėra pareiškėjo darbdavys. Tokiais atvejais, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo negali objektyviai nustatyti neblaivumo, darbuotojas turi būti siunčiamas atlikti medicininę apžiūrą. Todėl atsakovas Išvadoje neteisėtai rėmėsi Bendrovės Patikrinimo akte nustatytais parodymais. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas turėjo remtis VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje atlikta apžiūra, alkotesterio parodymais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3701/2019(01) rezultatais.

Atsakovas gavęs Bendrovės apsaugos surašytą Patikrinimo aktą ir surašytą nušalinimo nuo pareigų dėl neblaivumo ir apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 64.4-679 (toliau – ir Nušalinimo nuo pareigų aktas), privalėjo imtis visų priemonių nustatyti darbuotojo neblaivumo faktą. Aprašo 9 punktas, nustato, kad neblaivumui (girtumui) nustatyti papildomai gali būti naudojami ir Departamento ar jam pavaldžių įstaigų turimi alkotesteriai, kuriems atlikta metrologinė patikra, ar į galimai neblaivaus (girto) pareigūno darbo vietą iškviesti policijos pareigūnus, kurie naudotų turimą alkotesterį. Šiuo atveju atsakovas nenaudojo alkotesterio, neiškvietė į darbo vietą policijos pareigūnų ir tik praėjus daugiau kaip 1 valandai pareiškėją pristatė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Taip pat nesilaikė Nutarimo 23 bei 24 punkto reikalavimų pagal kuriuos darbdavys ar jo įgaliotas asmuo negalėdamas atlikti darbuotojo tikrinimo privalėjo savo iniciatyva siųsti pareiškėją atlikti medicininės apžiūros, išrašyti jam siuntimą ir pats ar jo įgaliotas asmuo pristatyti pareiškėją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tik 11 val. 10 min. VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje du kartus alkotesteriu buvo patikrintas neblaivumas ir abu kartus jis nebuvo nustatytas. Taip pat buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti ir surašytas aktas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas yra blaivus. Pareiškėjas pridavė ir kraujo tyrimus, kurie taip pat patvirtina pareiškėjo blaivumą.

Pabrėžė, jog atsakovas pareiškėjui nesudarė sąlygų per valandą mediciniškai pasitikrinti alkoholio kiekio kraujyje, nes nušalinimo procedūra užtruko per ilgai ir pareiškėjas prarado galimybę per valandą laiko kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Aprašo 7 punktą, kuris nustato, kad Departamento ar jam pavaldžios įstaigos vadovo įgaliotas asmuo pareigūnų neblaivumą (girtumą) gali tikrinti alkotesteriu, kuris fiksuoja tik alkoholio vartojimo faktą, tai yra nustato alkoholio pėdsakus iškvėptame ore. Esant teigiamiems rezultatams tikrinant tokiu alkotesteriu, įstaigos vadovo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per vieną valandą atlieka veiksmus, nurodytus 8 ir 9 punktuose, ir pradeda nušalinimo nuo pareigu likusiai darbo dienai (pamainai) procedūrą.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai Išvadoje vertino vien tik Bendrovės Patikrinimo akte nustatytus Alkotesterio parodymus, tačiau visiškai nevertino VšĮ Mažeikių ligoninėje nustatytų parodymų – pareiškėjui girtumas nebuvo nustatytas.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kilus įtarimui, jog darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, darbdavys darbuotoją privalo nedelsiant nušalinti nuo darbo, tačiau pareiškėjui atvykus į tarnybą ryte jis nebuvo įtartas, jog yra neblaivus. Pareiškėjo teigimu, pareiga įrodyti apsvaigimo faktą tenka darbdaviui, todėl būtina surinkti pakankamą kiekį abejonių nekeliančių duomenų apie neblaivumą.

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu – ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad akivaizdžios grėsmės – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti sukelti negalėjo, kadangi Bendrovės apsaugos nustatytas pareiškėjo neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nutarimo 2.1 punktą valstybės pareigūnams leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0,2 promilės, negalima daryti išvados, kad vien faktas, kad pareiškėjas vartojo alkoholį, yra tinkama priežastis laikyti, kad buvo pažemintas pareigūno vardas.

Paties alkoholio vartojimo ne darbo metu fakto pareiškėjas neneigia. Tačiau nepripažįsta, kad darbo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholį vartojo 2019 m. balandžio 29 d. vakare ir išgėrė apie du litrus alaus, ryte važiuodamas į darbą nesijautė, kad yra apsvaigęs ar būtų sutrikęs elgesys, kalbėsena ar pan. Ryte nepusryčiavo, todėl galėjo jaustis alkoholio kvapas.

Pažymėjo, kad Nušalinimo nuo pareigų akte nurodomas pagrindas – Bendrovės Patikrinimo aktas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, tačiau pareiškėjas nėra Bendrovės darbuotojas, todėl nėra įsipareigojęs laikytis Bendrovės vidaus tvarkos taisyklių ar kitų Bendrovės vidaus norminių aktų.

Teigė, jog atsakovas turėtų grąžinti pareiškėjo sumokėtą 1 448 Eur baudą. Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnis nustato materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką. Remiantis 43 straipsnio 1 dalimi pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareigūno neteisėta kalta veika, kuria jis padarė tiesioginę materialinę žalą statutinei įstaigai, turi būti įrodyta. Tiriant tarnybinį nusižengimą būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp pareigūno padarytos veikos ir kilusių pasekmių. Tik tuomet galima reikalauti, kad pareigūnas atlygintų savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pareiškėjui nėra žinoma ar atsakovas atliko tyrimą dėl pareiškėjo materialinės žalos atsiradimo, kadangi su tokiu tyrimu supažindintas nebuvo.

Mano, kad atsakovas kaip stipresnioji darbo santykių pusė, neteisėtai reikalavo, kad pareiškėjas gera valia sumokėtų 1 448 Eur sumą. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam sunku buvo įsivertinti, ar tikrai pagrįstai atsakovas reikalauja iš jo sumokėti atsiradusią žalą, todėl jis gera valia pervedė į atsakovo sąskaitą 1 448 Eur sumą. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. pareiškėjo, sąskaita, nes sutaupė turtą, kurį pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudą. Pareiškėjas nėra susipažinęs ir įsipareigojęs laikytis Bendrovės vidaus tvarkos taisyklių, todėl jam negali atsirasti atsakomybė. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju atsakovas privalo, prisiimti riziką dėl savo darbuotojų. Darbuotojo pasirodymas darbo vietoje neblaiviam faktas yra teisinis pagrindas darbdaviui nušalinti darbuotoją nuo darbo arba taikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau pasirodymo neblaiviam darbe faktas negali būti pagrindas darbdaviui taikyti darbuotojui pinigines sankcijas, nes tokios galimybės įstatymai nenumato ir tai prieštarautų Darbo kodekso 3 straipsnio 8 dalies nuostatai.

Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog nepagrįstai nebuvo vertinama Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta pažymėjo, kad pareiškėjo kraujas paimtas 11.40 val., t. y. praėjus beveik trims valandoms nuo to momento, kuomet pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas Alkotesteriu, kas, atsakovo teigimu, turi didelės įtakos. Dėl argumento, jog neblaivumas nežymiai viršijo leistiną 0,2 promilės ribą pabrėžė, kad neblaivumo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus kvalifikavimui.

Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių 2.1. punkte nustatyta, kad sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo įrodinėjamas ne pareiškėjo apsvaigimo, o neblaivumo (girtumo) faktas, todėl šiuo atveju atlikta medicininė apžiūra nėra vienintelis ir privalomas dokumentas įrodinėjant pareiškėjo neblaivumą.

Aprašo 3 punktas nustato, kad visi Departamente ar jam pavaldžiose įstaigose užfiksuoti pareigūnų (darbuotojų) neblaivumo (girtumo) ir (ar) apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu atvejai vertintini pareigūno vardo pažeminimo aspektu. Rėmėsi LVAT išaiškinimais dėl pareigūno vardo pažeminimo ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir VPGT etikos kodeksas) nuostatomis pabrėždamas, kad pareiškėjas turėjo pareigą ir ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtinas elgesio normas ir savo elgesiu būti pavyzdžiu kitiems asmenims, ugdyti visuomenės pasitikėjimą pareigūnais, gerinti tarnybos įvaizdį.

Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarką. Jo profesinė pareiga buvo užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą, tačiau pareiškėjas, žinodamas savo darbo specifiką, kuri reikalauja ypatingo budrumo, vis tiek vartojo alkoholį ir neblaivus atvyko į tarnybą, vairavo tarnybinį lengvąjį automobilį ir vyko į AB „ORLEN Lietuva“, valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turintį objektą, vykdyti savo tiesioginių funkcijų. Pareiškėjas pats atliko priešingus teisei veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo pareiga. Žinodamas, jog yra vartojęs alkoholio, vis tiek atvyko į tarnybą, sėdo už tarnybinio lengvojo automobilio vairo ir neblaivus vyko į reikšmingą valstybės saugumui objektą vykdyti savo tiesioginių funkcijų, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų visuomenės saugumui. Tai neabejotinai neatitinka tiek visuomenės lūkesčių, susietų su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tiek bendrų moralės nuostatų.

Pareigūnams Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius darbo drausmės, moralės, garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. AB „ORLEN Lietuva“ dirbantys asmenys pareiškėją žino kaip valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną, užtikrinantį Bendrovės priešgaisrinę saugą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neblaivus, uniformuotas, tarnybos metu tarnybiniu automobiliu atvykęs į AB „ORLEN Lietuva“ teritoriją suteikė pagrindą Bendrovės darbuotojams manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai tarnybos metu gali nesilaikyti jų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgtis lengvabūdiškai ir neatsakingai, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Šiuo atveju Departamentui už pareiškėjo buvimą AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje neblaiviam skirta 1 448 eurų bauda, kurią jis sumokėjo į Departamento sąskaitą, todėl apie pareiškėjo veiksmus, žeminančius visos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, sužinojo ne tik Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybė, pareiškėjo komandos bendradarbiai, įmonės darbuotojai, bet ir visa Departamento administracija.

Tarp AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento 2017 m. sausio 1 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 79-1 (toliau – ir Sutartis) apibrėžianti AB „ORLEN Lietuva“ ir Departamento tarpusavio santykius. Sutarties 3.20 punktas nurodo, kad jei priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai užsakovo objektuose yra sulaikomi neblaivūs arba rūkantys tam nenumatytose vietose, arba grobstantys užsakovo ar kitų asmenų turtą, kuris yra laikomas užsakovo teritorijoje, jie yra pašalinami iš teritorijos ir į ją neįleidžiami. Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba už kiekvieną tokį pažeidimo atvejį, užsakovui pareikalavus, privalo sumokėti 1 448 Eur dydžio baudą. Be to, priešgaisrinė gelbėjimo valdyba privalo visiškai atlyginti užsakovui tokiais veiksmais padarytą žalą.

2011 m. rugsėjo 9 d. Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas priėmė įsakymą Nr. 1-78 „Dėl Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ ir 2017 m. rugsėjo 9 d. šio įsakymo pakeitimą Nr. 1-3, kurio III skyriaus (Bendrieji vidaus tvarkos reikalavimai) 25 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis AB „ORLEN Lietuva“ teisės aktų, reglamentuojančių AB „ORLEN Lietuva“ vidaus tvarką, saugius veikimo būdus, materialinių vertybių gabenimą, saugą darbe ir pan., reikalavimų. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo atlyginti Mažeikių objektinei priešgaisrinei gelbėjimo valdybai materialinę žalą, atsiradusią dėl jo kaltės AB „ORLEN Lietuva“ objektuose padarytą saugos darbe, aplinkos, atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, higienos normų pažeidimą, sulaikius neblaivų arba rūkantį tam nenumatytose vietose arba grobstant AB „ORLEN Lietuva“ ar kitų asmenų turtą, kuris laikomas „ORLEN Lietuva“ teritorijoje. Su šiame įsakyme nustatytomis sąlygomis ir jų vykdymo tvarka pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai.

Remiantis aukščiau išdėstyta informacija atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis nebuvo supažindintas su dokumentais, kurių pagrindu jam kyla materialinės žalos atlyginimo būtinybė. Pareiškėjo savanoriškas baudos sumokėjimas tik dar kartą patvirtina tą faktą, kad pareiškėjas sutiko su jam skirta bauda.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 9 val. Bendrovės apsaugos pamainos viršininko pavaduotojas A. A. Bendrovės gamybinėje teritorijoje apsaugos kontrolės poste Nr. 4 sulaikė įtariamai neblaivų pareiškėją, kuris vairavo tarnybinį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini). Nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, buvo susijaudinęs. Patikrinus pareiškėją dėl neblaivumo Alkotesteriu buvo nustatytas 0,24 promilės girtumas. Minėtas asmuo apie tai informavo Mažeikių objektinės priešgaisrinio gelbėjimo tarnybos viršininką E. R.. Taip pat buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame pareiškėjas parašė, jog sutinka su Patikrinimo aktu, pasirašė jį. Bendrovės apsauga taip pat surašė aktą „Dėl vidaus tvarkos pažeidimo“.

Mažeikių objektinė priešgaisrinio gelbėjimo tarnyba 2019 m. balandžio 30 d. 9.50 val. surašė Nušalinimo nuo pareigų aktą, supažindino pareiškėją su juo, pareiškėjas su Nušalinimo nuo pareigų aktu sutiko. Šiame akte pažymėta, jog darbuotojas asmeniškai vyks į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

11.10 val. VšĮ Mažeikių ligoninėje pareiškėjui nebuvo nustatytas girtumas, t. y. patikrinus pareiškėją alkotesteriu du kartus buvo nustatyta 0.00 promilių. Taip pat buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 33, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas yra blaivus. Pareiškėjo blaivumą patvirtino ir pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3701/2019(01), kurioje nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. gegužės 3 d., tyrimui kraujas paimtas 2019 m. balandžio 30 d. 11.40 val.

2019 m. gegužės 8 d. surašytas ir pareiškėjui įteiktas „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 6-610, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2019 m. gegužės 14 d.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 8 d. surašė paaiškinimą, kuriame paaiškino, kad 2019 m. balandžio 30 d. apie 8.15 val. iš pamainos vado gavo nurodymą vykti į Bendrovės teritoriją atlikti mėginių iš cisternų. Atvykus į Bendrovę iki sargo posto apsaugos darbuotojas paprašė pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu buvo nustatytas 0,24 promilės girtumas. Grįžus į komandą informavo vadovybę apie šį įvykį. Su komandos viršininku nuvykus į ligoninę priėmimo skyriuje pakartotinai patikrinus alkotesteriu du kartus, girtumas nebuvo nustatytas.

2019 m. gegužės 8 d. pareiškėjas surašė sutikimą, kuriuo sutiko padengti visą Departamentui padarytą 1 448 Eur žalą už įvykdytą Bendrovės vidaus tvarkos pažeidimą.

Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė 2019 m. gegužės 22 d. surašė Išvadą, kuria siūloma pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą (Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas). 2019 m. gegužės 22 d. Išvada buvo patvirtinta ir 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. TE-4-59 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Pagrindiniai pareiškėjo skundo argumentai, kodėl jis nesutinka su Įsakymu įvardijami tai, kad atsakovas turėjo spręsti klausimą dėl tarnybinio nusižengimo, bet ne pareigūno vardo pažeminimo; kad atsakovas nepagrįstai rėmėsi vien tik Bendrovės Patikrinimo akte nustatytu girtumu ir nesirėmė medicinos įstaigoje nustatytomis aplinkybėmis – pareiškėjui girtumas nebuvo nustatytas; kad atsakovas nesudarė sąlygų per valandą mediciniškai pasitikrinti alkoholio kiekio kraujyje; kad pareiškėjui neblaivumą turėjo nustatyti darbdavys, o Bendrovė nėra pareiškėjo darbdavys; pareiškėjui nėra žinoma, ar atsakovas atliko tyrimą dėl pareiškėjo materialinės žalos atsiradimo; kad pasirodymas darbo vietoje neblaiviam sudaro pagrindą taikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau negali būti pagrindu taikyti darbuotojui sankcijas.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga (nuo 2019 m. sausio 1 d. – statutine įstaiga) arba ją kompromituojanti (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 straipsnio 5 dalis; nuo 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 straipsnio 4 dalis). Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.

Elgesio reikalavimus pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas, Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.1-319 patvirtintas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodeksas, kurių nuostatos įpareigoja gerbti žmogų ir pagrindines jo teise bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (5.1 punktas); tarnybos metu griežtai laikytis etikos principų ir taisyklių (7.1 punktas); tarnybos metu privalo saugoti nepriekaištingą valstybės tarnautojų autoritetą (7.9 punktas); tarnybos metu privalo elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų valstybės tarnautojo vardo (7.10 punktas).

Pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti teisėtvarką, tačiau ir žinodamas savo darbo specifiką, kuri reikalauja ypatingo budrumo (atliko tarnybą užtikrinant priešgaisrinę saugą ypatingos reikšmės valstybės saugumui turinčiame objekte, vykdė atsakingas funkcijas, susijusias su visuomenės saugumo užtikrinimu), vartojo alkoholį ir neblaivus atvyko į tarnybą, vairavo automobilį, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, diskredituoja visos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.