Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-31671-490/2024, suinteresuoti asmenys A. P., Č. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokos nutraukimo bylą privalo būti įtraukti visi šalių turimi kreditoriai, tiek bendri, tiek ir asmeniniai. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-514-684/2015). Vien tai, kad šalių santuokos nutraukimo byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad Č. P. turi kreditorinį reikalavimą į A. P. pagal civilinėje byloje Nr. eL2-31671- 490/2024 išduotą teismo įsakymą šioje proceso stadijoje niekaip nei pagrindžia, nei patvirtina to, jog prievolė kylanti iš šio teismo įsakymo yra bendra pareiškėjos ir A. P., kaip yra teigiama pareiškime, o į tai bus atsakyta tik galutinai išnagrinėjus šalių santuokos nutraukimo bylą. Kol nėra išnagrinėta šalių santuokos nutraukimo byla ir nėra pasisakyta dėl ginčo prievolės pobūdžio, ar tai asmeninė A. P. prievolė, ar solidari šalių prievolė, priimtas teismo įsakymas jokių teisių ir pareigų pareiškėjai nesukelia, kas atitinkamai reiškia, jog ji nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl proceso šioje byloje atnaujinimo.

Apie prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-31671-490/2024 nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-51-714/2025, iškelta 2024 m. balandžio 23 d. pagal pareiškėjos A. P. ieškinį A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Santuokos nutraukimo byloje teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė kreditorių Č. P.. Pagal kreditoriaus Č. P. pareiškimą, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2024 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas teismo įsakymas, civilinėje byloje Nr. eL2-31671-490/2024, kuriuo nutarta iš skolininko A. P. išieškoti kreditoriui Č. P. 178 347,45 Eur skolą, pagal 2004 m. gruodžio 1 d. Sutartį dėl A. P. ūkio priežiūros, plėtros, administravimo ir ūkininko konsultavimo, 2014 m. gruodžio 1 d. priedą prie Sutarties bei 2024 m. sausio 2 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 578 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. eL2-31671-490/2024, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėja A. P. nebuvo įtraukta ir dėl to buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, ji negalėjo pasinaudoti teise reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimo Č. P. reikalavimo ir 2024 m. lapkričio 14 d. išduoto teismo įsakymo. Santuokos nutraukimo byloje vienas iš kreditorių yra Č. P., kurio reikalavimą sudaro teismo įsakymu priteista skola, kurios pagrįstumo pareiškėja negalėjo ir dabar negali ginčyti, nes nebuvo įtraukta į skolos priteisimo bylą, o nutraukus santuoką, pareiškėjos manymu, ji kaip bendraskolė bus priversta vykdyti ginčo teismo įsakymą ir grąžinti dalį teismo įsakymo priteistos skolos.

Šiuos pareiškėjos argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus dėl toliau išdėstytų motyvų. Sutartis tarp A. P. ir Č. P. dėl A. P. ūkio priežiūros, plėtros, administravimo ir ūkininko konsultavimo buvo sudaryta 2004 metais, t. y. iki pareiškėjos A. P. ir A. P. santuokos sudarymo 2007 m.

Sutarčių teisėje galioja sutarties uždarumo principas, reiškiantis tai, jog šalių sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims, išskyrus įstatymuose įtvirtintas išimtis, t. y. nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014), todėl a priori (iš pat pradžių) teisės ir pareigos, kylančios iš 2004 metų sutarties, pareiškėjai A. P., nesančiai sutarties šalimi neatsirado, todėl pareiškėja ir neturėjo būti įtraukta į procesą kaip bendraskolė ar trečiojo asmens teisėmis sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal kreditoriaus Č. P. reikalavimą, kildinamą iš 2004 m. sudarytos sutarties tarp A. P. ir Č. P. dėl A. P. ūkio priežiūros, plėtros, administravimo ir ūkininko konsultavimo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog skola susidarė santuokos metu, kai sutuoktiniai A. P. ir A. P. bendrai vertėsi žemės ūkio veikla, iš anksto nepreziumuoja skolos solidarumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalis), juolab, kad ir suinteresuoti asmenys A. P. ir Č. P. savo pateiktuose atsiliepimuose į prašymą dėl proceso atnaujinimo nenurodė, kad pareiškėja A. P. yra solidariai kartu su sutuoktiniu A. P. atsakinga už prievolės, atsiradusios iš 2004 m. Sutarties, tinkamą įvykdymą kreditoriui Č. P..

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.

Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytą Kasacinio teismo išaiškinimą, prievolės, kylančios iš 2004 m. gruodžio 1 d. Sutarties dėl A. P. ūkio priežiūros, plėtros, administravimo ir ūkininko konsultavimo, pobūdis turės būti nustatinėjamas A. P. ir A. P. santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-51-714/2025, nagrinėjamoje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėja turėjo būti įtraukta į procesą, sprendžiant teismo įsakymo išdavimo klausimą, kaip solidarioji skolininkė.

Pažymėtina tai, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad ji nedalyvaudama procese dėl teismo įsakymo išdavimo, prarado galimybę ginčyti 2024 m. lapkričio 14 d. teismo įsakymu priteistą skolą. Priešingai, esant pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms dėl 2004 m. gruodžio 1 d. ūkio priežiūros, plėtros, administravimo ir ūkininko konsultavimo sutarties neegzistavimo, jokių paslaugų neteikimo, pareiškėja kaip sutuoktinė turi teisę reikšti reikalavimus dėl 2004 m. gruodžio 1 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip tariamojo ar jo nuginčijimo kitais pagrindais, įsiteisėjus pareiškėjai palankiam galutiniam teismo sprendimui dėl šio sandorio nuginčijimo, atsirastų pagrindas atnaujinti procesą ir panaikinti teismo įsakymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-687-467/2023).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujančių asmenų atstovams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.