Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- T. M. ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tėvai santuokoje susilaukė dviejų vaikų: D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimai pridedami).

Savo motinos palikimą jis priėmęs, faktiškai pradėjęs valdyti visą jos turtą ,ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1021-308/2013.

Jo tėvai iki mirties gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Čia jis gimė ir užaugo. Daiktinės teisės į sodyboje esančius statinius neįregistruotos, tačiau 2014 metais atlikti sodybos kadastriniai matavimai.

Atlikus sodybos kadastrinius matavimus, kreipęsis į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė registruoti nuosavybę, motyvuodamas tuo, kad minėta sodyba jo tėvams priklausė jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl motinai priklauso ne visa, o tik dalis sodybos, bei jis priėmęs tik savo motinos palikimą.

Kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis- D. M., priėmęs ir savo tėvo S. M. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą ( CK 5.50 str. 2 d.). Šio juridinio fakto nustatymas sukeltų jam teisines pasekmes, nes yra priėmęs ir savo motinos palikimą ( CPK 444 str.). Kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, nėra galimybių (CPK 445 str.)

S. M. testamento nepaliko, todėl po jo mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą ( CK 5.11 – 5.14 str.).Jis ir jo brolis T. M. yra mirusiojo S. M. sūnūs, todėl yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) ir gali paveldėti tėvo palikimą.

Į notarų biurą dėl S. M. turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 3 mėnesius, įpėdiniai nesikreipė ( CK 5.50 str.).

Nors nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė mirusiojo palikimo kreipdamiesi į notarų biurą, S. M. palikimą jis priėmęs kitu būdu - faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Nors palikimą faktiniu valdymu po tėvo mirties priėmęs, bet šio fakto VĮ Registrų centras neregistruoja į viešuosius registrus. Todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą siekiantis nustatyti teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iki 2009 metais sodyboje kilusio gaisro jų šeima gyveno tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Po motinos R. M. mirties jos palikimą priėmęs jis. Po tėvo mirties jis naudojosi kaip savais visais likusiais tėvo asmeniniais daiktais, baldais, el. prietaisais, buitiniais prietaisais, kitu turtu. Sodyboje dažnai lankosi, ją prižiūri ir saugo nuo nepageidaujamo trečiųjų asmenų poveikio.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Savo tėvo S. M. palikimą priėmęs iš karto po jo mirties paimdamas jo daiktus ir pradėdamas valdyti visą jo turtą.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Juridinį faktą, kad jis priėmęs savo tėvo palikimą, jam reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, siekiant įgyvendinti nuosavybės teises į palikėjo S. M. turtą.

Suinteresuotas asmuo- VĮ Turto bankas savo atsiliepimu prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui nepareiškė nurodydamas, kad valstybė nėra paveldėjusi pareiškėjo nurodomo turto.

Suinteresuotas asmuo- T. M. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad jis su pareiškimu sutinka ir neturi jokių pretenzijų dėl nurodomo palikimo paveldėjimo brolio D. M. vardu.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

2012-09-24 mirties liudijimu patvirtinama, kad S. M. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktais gimimo liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens T. M. tėvai buvo S. M. ir R. M..

Pateiktu (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimu patvirtinama , kad R. M. palikimą paveldėjo D. M. ir T. M..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį , 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami.

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matosi, kad jis po tėvo S. M. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo su pareiškimu nesikreipė. Bet kartu akivaizdu, kad jis po tėvo mirties pasiėmė likusius tėvo daiktus, naudojosi ir kitu likusiu tėvo turtu. Kiti asmenys dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė ir iki šiol neginčijo pareiškėjo vykdomo palikimo valdymo faktiniais veiksmais .

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog jis po tėvo mirties priėmė jo palikimą. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.) ir kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjui(CPK 448 str.), kadangi jis po šio fakto nustatymo įgytų teisę kreiptis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo ir nuosavybės teisių į palikimą įgijimo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.