Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovas A. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti bei apie teismo posėdį pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. R. ir atsakovo A. K. vaikai.

7. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

8. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai – vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-491-2013, 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Be to priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

9. Sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

10. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės - (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis ieškovė gauna socialines išmokas. Sodra duomenimis atsakovas nedirba. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu yra registruotas mopedas (duomenys neskelbtini). Daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nenustatyta.

11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, šalys į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar jie turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra sunki, kad jie negali teikti vaikam jų poreikių atitinkančio išlaikymo. Atsakovas yra jaunas ir darbingas, todėl turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į šalių nepilnamečių vaikų amžių bei poreikius, į šalių turtinę padėtį, nors šiuo atveju teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes jis šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei, kad dėl sveikatos problemų negalėtų dirbti gerai apmokamo darbo, teismui nepateikė, pozicijos apie galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą, neišdėstė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas, atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus bei jų tėvų teises ir teisėtus interesus bei galimybes teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas jo nepilnamečiams vaikams, E. K. po 200 Eur ir G. K. po 180 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023-08-02) iki vaikų pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

13. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai ( Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

15. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, E. K., 5300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos ir G. K., 1980 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos.

17. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog aptariamu laikotarpiu (t. y. nuo vaikų gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos) atsakovas teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą pinigais ar prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo kokia nors kita forma (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, aukščiau išdėstytais motyvais ir argumentais, yra tenkintinas, priteisiant iš atsakovo E. K., 5300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos ir G. K., 1980 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos.

18. Ieškovė S. R. skirtina nepilnamečių vaikų E. K. ir G. K. išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui priteistų lėšų tvarkytoja (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 103 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo ir 164 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, iš viso 267 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023-07-17 sprendimu Nr.(8.3Mr)ATP-C-2023-06620 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą pateikta 2023-11-06 patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 403,76 Eur, kurios taip pat priteistinos iš atsakovo.

22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur, todėl jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki E. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei G. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki G. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5300 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1980 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei G. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodai: 5660 – žyminis mokestis, 5662 – pašto išlaidos).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 403,76 Eur (keturis šimtus tris eurus 76 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.