Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. patikslintą ieškinį atsakovei D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovei D. Z., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi buvo paskelbta atsakovės paieška per policiją, pavedant ją atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2018 m. rugsėjo 9 d. teisme gautas Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio raštas, kuriame nurodyta, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti. Per nustatytą 14 dienų terminą atsakovė D. Z. atsiliepimo byloje nepateikė.

2018 m. sausio 4 d. teisme gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, jog Skyriaus specialistė lankėsi šalių gyvenamosiose vietose, surašė aktą ir buities tyrimo aktą. Skyriui šeima žinoma. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-22 įsakymu Nr. 30-3373 D. Z. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovas, tėvas D. A., su nepilnamete dukra K. gyvena privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte pilnai įrengti 3 kambariai su visais patogumais. Namo antrame aukšte esantys kambariai neįrengti. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Namuose tvarkinga ir švaru. Dukrai skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, rašomasis stalas, komoda, spinta. Nepilnametei sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos. D. A. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jis nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 500 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovė turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir, kai dukra gyveno su motina, ši netinkamai ją prižiūrėjo. Ieškovas neprieštarauja dukros svečiavimuisi motinos namuose. Atsakovės nuomonė dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo Skyriui nežinoma, kadangi susisiekti su atsakove skyriaus darbuotojai nepavyko. Išvadoje nurodoma, kad nepilnametė K. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 5 klasėje, lanko šokių būrelį. Tėvo teigimu, dukra auga sveika. Su vaiku buvo bendrauta individualiai, tėvas pokalbyje nedalyvavo. Paklausus, ką ji labiausiai mėgsta veikti su mama, mergaitė nenoriai kalbėjo, atsakė - „nieko“, po to pridėjo „siaubo filmus žiūrėti, daugiau nieko“. Bendraujant su mama ją labiausiai liūdina tai, kad „mama pradėjo vartoti narkotikus“. Nepilnametė matė, kai mama grįžo namo pavartojusi narkotikų. Toks mamos elgesys ją labai išgąsdino. K. santykiai su močiute geri, jos eidavo į kiną, močiutė nuolat su ja gyveno, padėjo mamai. Pasak mergaitės, „mama dabar susitvarkė, bet ji vis tiek nenori su ja gyventi, nes jaučia nuoskaudą“. Mažametė pasakojo, jog su tėčiu sutaria gerai, nieko nenori keisti, t. y., nori likti pas tėtį, o pas mamą važiuoti per šventes. Skyriaus nuomone, tėvas tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaiko interesus. Skyrius taip pat nurodė, jog būtų tikslinga nustatyti atsakovės bendravimo su dukra tvarką, kuri labiausiai atitiktų dukters interesus ir būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančia motina.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą K. Z., gimusią (duomenys neskelbtini).

2011 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-990-127/2011, buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog jų nepilnametės dukters K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o skyrium gyvenantis tėvas įsipareigojo teikti išlaikymą, kasmėnesinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) iki mergaitės pilnametystės (sutarties 4.1 ir 5.1 punktai).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Tam, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, ieškovas turėtų įrodyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatanti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymui.

CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė jau nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2005 m. birželio 8 d. 2 kartus gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), 2010 m. atsakovė pora kartų buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, ką patvirtina 2010 metai priimti teismų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, 2010 m. (duomenys neskelbtini) centre perėjo Minesotos programą, 2017 m. lapkričio 8 d. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, kuriame nurodoma, jog 2017 m. lapkričio 5 d. gautas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie atsakovės ketinimą nusižudyti. D. Z. buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymos duomenimis, nustatyta jog atsakovė buvo gydyta minėtoje gydymo įstaigoje nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., išrašyta būklei pagerėjus, rekomenduojant tęsti gydymą ambulatoriškai bei lankytis (duomenys neskelbtini) centre, gydytis dėl priklausomybės nuo narkotikų. Atsakovei (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dėl kelių narkotikų ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimų, nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš esmės pasikeitė. Atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus, susijusius su atsakovės D. Z. narkotinių medžiagų vartojimu, jos bandymu nusižudyti, atsakovei nustatytus sveikatos sutrikimus, dėl kurių šiai dienai vaikui nėra saugu gyventi su atsakove, konstatuotina, jog atsakovės gyvenamoji vieta netapo nesaugia bei pažeidžiančia nepilnamečio vaiko – K. Z. interesus.

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės pokalbio su nepilnamete šalių dukra metu, mergaitė nurodė, kad su tėčiu ji sutaria gerai, kartu gamina valgį, važiuoja į svečius, pasikalba. Jai su tėčiu neliūdna, ji nieko keisti nenori. K. nori likti gyventi pas tėtį, o pas mamą važiuoti per šventes. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų vaiko nuomonė buvo užfiksuota netinkamai.

Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius K. Z. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu D. A., nustatyta, jog atsakovas tinkamai vykdo tėvo pareigas, duomenų apie netinkamą tėvo valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovas yra sudaręs dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad nepilnametės K. Z. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitinka jos interesus. Tos pačios nuomonės yra ir išvadą byloje davusi vaiko teisių apsaugos institucija. Teismas daro išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta keistina, nustatant ją su ieškovu. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena.

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius šalių nepilnametės dukters K. Z. gyvenamąją vietą su ieškovu iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 198 straipsnio 1 dalis). Aiškindami ir taikydami šias teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Šiuo metu minimali mėnesinė alga sudaro 400 Eur per mėnesį, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas teismų praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, minimalių vaikų poreikių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Ieškovas teismui nurodė vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingas sumas, pateikdamas teismui išlaikymo poreikių apskaičiavimo lentelę. Ieškovas nurodė, kad iš viso nepilnametės dukters būtiniems poreikiams patenkinti reikia 405 Eur per mėnesį ir prašė teismo priteisti iš atsakovės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės.

Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytų vaiko poreikių tenkinimui skirtinas sumas, atsižvelgdamas į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, jog ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir protingo dydžio, o vaikui išlaikyti reikalinga 405 Eur per mėnesį suma.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovė, būdama jauna ir darbinga (duomenų apie tai, kad jos darbingumas dėl diagnozuotų sveikatos sutrikimų yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vertinant šalių turinę padėtį, iš Nekilnojamojo turto registro ir duomenų nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė registruotino nekilnojamojo turto neturi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog institucijos pateiktoje išvadoje minimas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas šiuo metu dar nėra įregistruotas viešame registre. VĮ Regitra duomenimis nustatyta, jog šalių vardu yra registruota transporto priemonių (ieškovo vardu - 2003 m. F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1993 m. F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu – 2003 m. O. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios atsižvelgiant į transporto priemonių pagaminimo datą bei joms taikomus apribojimus (areštus) didelės vertės neturi. Ieškovo pastovias pajamas kas mėnesį sudaro jo gaunamas 550 Eur darbo užmokestis. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė iki 2018 m. birželio 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas nuo 2018 m. birželio 20 d. teismas neturi. Bylos duomenimis nustatyta, jog abi šalys turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, byloje turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat įvertinama ir tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė negalėtų dirbti ir teikti vaikui išlaikymą bent minimaliems poreikiams tenkinti. Kaip jau buvo minėta, atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus (duomenų apie tai, kad jos darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), todėl privalo teikti būtiną išlaikymą savo vaikui. Atsižvelgiant į nustatytą šalių turtinę padėtį, taip pat jų objektyvias galimybes gauti pajamų vaikui išlaikyti, vaiko išlaikymui priteistinas ieškovo prašomo 150 Eur per mėnesį dydžio išlaikymas.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškinio pateikimo teismui dieną šalių nepilnametė dukra faktiškai gyveno su tėvu D. A. (e. b. l. 14-15, T 1), išlaikymas iš atsakovės D. Z. priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki K. Z. pilnametystės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir šio straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Duomenų apie ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti į bylą nėra pateikta.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl žyminis mokestis, sudarantis 40,50 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) patenkinus šį reikalavimą turėtų būti priteistas iš atsakovės valstybės naudai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 17,38 Eur, todėl šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovės. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina suma sudaro 57,88 Eur (40,50 Eur + 17,38 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9909-127/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.1 punktą nustatant, kad šalių nepilnametės dukters K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškovu D. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-9909-127/2011 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.1 punktą, priteisiant iš atsakovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 18 d.) iki dukters pilnametystės.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovas D. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57,88 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.