Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-281-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-24
Bylos Nr.: e2S-281-796/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01046-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: L. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-281-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01046-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.1.3.6.2; 3.3.1.22; 3.3.2.1; 3.3.2.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. ir atsakovės L. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. V., juo prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes; ieškovui nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo priteisti 21 700,00 Eur kompensaciją už ieškovui atitenkančią jos turto dalį; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat civilinėje byloje nagrinėjamas atsakovės priešieškinis ieškovui, juo atsakovė prašo nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovės priteisiant 14 756,00 Eur kompensaciją; priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą, mokamą po 300,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki gyvos galvos, išlaikymo sumą pervedant į atsakovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. 2022 m. sausio 3 d. teisme gautas šalių 2021 m. lapkričio 3 d. prašymas dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo pateikta šalių ir E. V. 2021 m. lapkričio 3 d. sudaryta taikos sutartis (DOK-20). Prašyme šalys nurodė, kad šią dieną šalys yra pasiekusios taikų susitarimą, kuris išsprendžia klausimus dėl sutuoktinių turto padalijimo, dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad šalys jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą – nutarė perleisti sūnui E. V., šis asmuo į bylą trauktinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Šiuo atveju aktualu tai, kad šalių sūnus ilgą laiką materialiai rėmė atsakovę, todėl yra pagrindas jį laikyti kreditoriumi.

3. Taip pat 2022 m. sausio 3 d. teismui pateiktas šalių 2021 m. lapkričio 3 d. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys prie šio prašymo pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (DOK-20). Nurodė, jog byloje sudarius taikos sutartį su trečiuoju asmeniu, tarp šalių, kaip sutuoktinių, nebeliko ginčytinų klausimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartimi nustatytas ieškovui A. V. ir atsakovei L. V. 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu (kartu su prašymu dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir taikos sutarties patvirtinimo) trūkumams pašalinti, t. y. pateikti tinkamą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų aptartas klausimas dėl santuokos metu įgyto buto padalijimo. Išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus 2022 m. sausio 3 d. teisme gautų procesinių dokumentų trūkumų, procesiniai dokumentai bus laikomi nepaduotais ir grąžinti juos padavusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra santuokos nutraukimas dėl sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių išsprendimas (turto, turtinių prievolių padalijimas ir kt.). Byloje dėl santuokos nutraukimo santuokos metu įgytas turtas yra dalijamas tik tarp sutuoktinių. Iš gauto prašymo dėl trečiojo asmens į bylą įtraukimo ir taikos sutarties patvirtinimo, pačios taikos sutarties turinio matyti, kad šalys pageidauja santuokos metu įgytą butą perleisti pilnamečiam sūnui, dėl šios priežasties prašo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ir su sūnumi pasirašo taikos sutartį, kuria šalys butą perleidžia savo pilnamečiam sūnui. Atsižvelgęs į tai, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių, teismas pripažino, jog nėra pagrindo sutuoktiniams spręsti klausimo dėl santuokos metu įgyto buto perleidimo trečiajam asmeniui, o teismui nėra teisinio pagrindo šalių pilnamečio sūnaus įtraukti į nagrinėjamą bylą ir tvirtinti tarp šalių ir jų sūnaus sudarytą taikos sutartį dėl buto perleidimo šalių sūnui. Be to, tokia taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sudaromi notarine forma. Šalys savo pasirinkimu turi galimybę arba prieš sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių notarinės formos sutartimi perleisti butą sūnui, arba sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti įsipareigojimus numatytu terminu sudaryti notarine forma sutartį dėl buto perleidimo savo sūnui.

Šalies argumentai

4.2 Teismas taip pat pažymėjo, jog ši byla pradėta nagrinėti ginčo teisena pagal ieškovo ieškinį atsakovei, vėliau priešieškinį pateikus atsakovei. Šalys pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutuoktiniams pareiškus pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pagal susiformavusią teismų praktiką sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo priėmimo ir bylos perdavimo nagrinėti ypatingąja teisena. Tokiu atveju iš ginčo teisenos pereinama į ypatingąją teiseną, todėl, pereinant iš ginčo teisenos, negali būti tarp šalių sudaroma ir tvirtinama taikos sutartis. Perėjus į ypatingąją teiseną, taikos sutartis taip pat negali būti sudaroma ir tvirtinama, tuo atveju sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus teisės normos. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis).

4.3 Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu šalių pilnamečio sūnaus ir nėra teisinio pagrindo tvirtinti tarp šalių ir jų sūnaus sudarytos taikos sutarties dėl buto perleidimo, o sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aptartas santuokos metu įgyto turto – buto – padalijimo klausimas, teismas padarė išvadą, kad pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (kartu su prašymu dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir taikos sutarties patvirtinimo) yra su esminiais trūkumais, kurie trukdo išspręsti procesinių dokumentų priėmimo klausimą ir atlikti kitus įstatymo numatytus procesinius veiksmus. Todėl šalims nustatytas terminas procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas A. V. ir atsakovė L. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1 Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta galimybė sutuoktiniams, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, savarankiškai nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo bei kt. Įstatyme neįtvirtintas draudimas bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai. Tokia sutartis turi būti rašytinė, tačiau įstatyme neįtvirtintas reikalavimas patvirtinti ją notarine tvarka.

5.2 Teismas, nematydamas pagrindo šalių butą perleisti jų sūnui, padarė išvadą, jog nėra pagrindo jo traukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas visiškai nevertino, ar trečiasis asmuo turi suinteresuotumą byloje, ar ne. Abi šalys sutiko, kad E. V. ilgą laiką finansiškai remia savo motiną (atsakovę), todėl yra jos kreditoriumi ir yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Tačiau teismas iš esmės paneigė šias šalių pripažįstamas aplinkybes. Šalių nuomone, E. V., kaip kreditorius, turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir jis, kaip kreditorius, bei šalys (sutuoktiniai) turėjo teisę šioje byloje sudaryti taikos sutartį.

5.3 Pažymi, jog butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ieškovas ir atsakovė turi teisę disponuoti bendru sutarimu. Ir nereiškia, jog šis turtas, nutraukiant santuoką, privalo būti dalijamas tik tarp sutuoktinių, t. y., kad turtas privalo likti kurio nors iš sutuoktinių žinioje.

5.4 Įstatymas nedraudžia ieškovui ir atsakovui sudaryti taikos sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl apeliantai nesutinka, kad išspręsti tarpusavio turtinius santykius šalys ir trečiasis asmuo turėtų notarine tvarka. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad santuokos nutraukimo byloje teismas negalėtų spręsti klausimų dėl nekilnojamojo turto, nes tai visuomet turi daryti tik notaras, o tai neatitinka nei teismų praktikos, nei įstatymo nuostatų. Apeliantai mano, jog šalių sudaryta taikos sutartis su sūnumi leidžia ne tik išspręsti tarp šalių kilusius klausimus, bet ir užtikrinti jų sūnaus, kaip kreditoriaus, interesus.

5.5 Pažymi ir tai, jog, įtraukiant trečiąjį asmenį kaip kreditorių bei perleidžiant jam šalių turtą ir sudarant santuokos nutraukimo byloje taikos sutartį, taikiai buvo išspręsta ne viena byla (žr. Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-374-838/2020; Nr. e2-2271-1071/2019).

5.6 Nurodo, jog ši byla tęsiasi jau ne vienus metus, jos metu šalys aktyviai ginčijosi dėl įvairių klausimų. O šalims radus ginčo sprendimą, iš esmės apsunkinamos galimybės taikiai išspręsti visus tarpusavio klausimus vienoje byloje, laikantis koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Be to, šalys ir trečiasis asmuo gyvena skirtingose šalyse, todėl ginčo sprendimo perkėlimas pas notarą būtų faktiškai neįmanomas tiek dėl pasaulinės pandeminės situacijos ir kelionių apribojimų, tiek dėl atsakovės sveikatos būklės, dėl kurios keliavimas jai yra negalimas.

5.7 Atkreipia dėmesį į tai, jog notarinis santuokinio turto padalijimas būtinas, jeigu tai daroma iki šalims kreipiantis į teismą, t. y. sutuoktinių susitarimas dėl turto padalijimo, jeigu jis sudarytas iki teikiant teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turi būti patvirtintas notarine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7- 363/2012). Tačiau nedraudžiama sutuoktiniams taikiai susitarti pasidalyti turtą nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą. CK III knygos normose nereglamentuojama santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo eigoje pasiekto sutuoktinių susitarimo dėl turto padalijimo tvirtinimo tvarka, ji reglamentuojama CPK normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje bylos proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Dėl to bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ieškinio teisena metu sutuoktiniai turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl turto, jo padalijimo ar kitų santuokos nutraukimo padarinių.

5.8 Pažymi, jog taikos sutartimi išsprendus turtinius klausimus (ginčo teisenoje), šalys pereitų į santuokos nutraukimą bendru sutarimu, tai reiškia, kad trečiasis asmuo į bylą gali ir turi būti traukiamas ginčo teisenoje, kurioje teismas gali patvirtinti šalių ir trečiojo asmens taikos sutartį, o tada pereiti į ypatingąją teiseną ir nuspręsti dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Būtent tuo tikslu šalys ir teikė teismui detalizuotą prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo ir taikos sutarties patvirtino, taip pat atskirai pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

5.9 Apeliantai mano, kad skundžiama teismo nutartimi nustatyti trūkumai nėra pagrįsti, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nustatyta, jog šalys 2022 m. sausio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo pateikta šalių ir jų pilnamečio sūnaus E. V. 2021 m. lapkričio 3 d. sudaryta taikos sutartis (DOK-20). Taip pat 2022 m. sausio 3 d. teismui pateiktas šalių pasirašytas 2021 m. lapkričio 3 d. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys prie šio prašymo pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (DOK-20). Nurodė, jog byloje sudarius taikos sutartį su trečiuoju asmeniu, tarp šalių, kaip sutuoktinių, nebeliko ginčytinų klausimų, todėl šalys nutarė santuoką nutraukti bendru sutarimu.

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visų pirma pasisakydamas dėl šalių prašymo įtraukti į bylą jų pilnametį sūnų kaip kreditorių trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir taikos sutarties patvirtinimo nurodė, jog byloje dėl santuokos nutraukimo santuokos metu įgytas turtas yra dalijamas tik tarp sutuoktinių, o taikos sutartimi šalys pageidauja santuokos metu įgytą butą perleisti pilnamečiam sūnui. Atsižvelgęs į tai, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių, teismas vertino, jog nėra pagrindo sutuoktiniams spręsti klausimo dėl santuokos metu įgyto buto perleidimo trečiajam asmeniui, o teismui nėra teisinio pagrindo šalių pilnamečio sūnaus įtraukti į nagrinėjamą bylą ir tvirtinti tarp šalių ir jų sūnaus sudarytą taikos sutartį dėl buto perleidimo šalių sūnui. Be to, teismas nurodė, jog tokia taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sudaromi notarine forma. Tačiau su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nagrinėjamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys bylą gali baigti taikos sutartimi. Iš pirmosios instancijos teismui 2022 m. sausio 3 d. šalių pateiktų prašymų matyti, jog šalys (sutuoktiniai) abipusių kompromisų būdu bando taikiai išspręsti tarp jų nuo 2019 m. vasario mėn. kilusį teisminį ginčą.

11. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog įstatyme neįtvirtintas draudimas tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byla pradedama pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai. Tokia sutartis turi būti rašytinė (CK 6.983 straipsnis), tačiau įstatyme neįtvirtintas reikalavimas patvirtinti ją notarine tvarka. Teismas, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu gavęs sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tokie reikalavimai kyla iš santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties specifikos – nuspręsti dėl bendro turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, jog sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo klausimą sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių ar taikos sutartyje santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tokį susitarimą riboja tik imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas taikos sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitų kasatoriaus ginčijamų CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatų, tačiau turi įvertinti, ar tvirtinama sutartis nepažeidžia pirmiau nurodytų reikalavimų.

12. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

13. Įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto pasidalijimo, tačiau šalys tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai bando išspręsti kilusį teisminį ginčą taikos sutartimi ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, taip pat atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo sutuoktiniams spręsti klausimo dėl santuokos metu įgyto buto perleidimo trečiajam asmeniui, o teismui nėra teisinio pagrindo šalių pilnamečio sūnaus įtraukti į nagrinėjamą bylą ir tvirtinti tarp šalių ir jų sūnaus sudarytą taikos sutartį dėl buto perleidimo šalių sūnui bei kad tokia taikos sutartis dėl savo formos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius procesines bei materialines teisės normas dėl šalių prašymo dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir taikos sutarties patvirtinimo, tai lėmė ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra su trūkumais. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina visa apimtimi ir pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo klausimas dėl šalių 2022 m. sausio 3 d. pateiktų prašymų (DOK-20) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduoti klausimą dėl ieškovo A. V. ir atsakovės L. V. 2022 m. sausio 3 d. pateiktų prašymų (DOK-20) nagrinėti iš naujo.

Teisėja Kristina Domarkienė