- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-454-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26379-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- R. Š., D. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovams R. Š. ir D. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. Š. ir R. Š. 6 631,56 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 28-30). Nurodė, kad jis yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2010-06-01 su atsakove D. Š. sudarė buto nuomos sutartį, kuria jis atsakovei perdavė teisę naudotis butu su visais jame esančiais baldais bei buitine technika, atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 370 Lt dydžio nuomos mokestį. 2014 m. sausio mėn. jis pranešė atsakovams, jog ketina nutraukti nuomos sutartį, kadangi atsakovai laiku nemoka nuomos mokesčio ir yra susidaręs didelis įsiskolinimas, be to jis ketino butą parduoti. Pagal 2014-06-17 Nuomos sutarties nutraukimo susitarimą atsakovai įsipareigojo atlaisvinti butą iki 2014-07-08, tačiau iš buto neišsikėlė ir jame gyveno iki 2014-09-19. Atsakovai laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2014-09-15 nesumokėjo 2 955 Lt nuomos mokesčio, t.y. 2010 m. – 1255 Lt, 2011 m. – 148 Lt, 2013 m. – 480 Lt, 2014 m. - 470 Lt. Už laiku nesumokėtą nuomos mokestį per laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2014-09-15 jiems priskaičiuoti 553,59 Lt dydžio delspinigiai, taikant 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą. 2014-07-30 22.21 val. bute įvyko vandentiekio avarija – tualeto patalpoje trūkus vandens bakelio žarnelei vanduo apliejo žemiau esančio buto – Architektų g. 87-38, lubas ir sienas, virtuvėje ir kambaryje susikaupęs vanduo apsėmė grindis ir namų apyvokos daiktus. Atsakovų neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, yra tiesioginė ir vienintelė 38 buto užliejimo ir neigiamų pasekmių kilimo priežastis. Dėl gyvenamosios patalpos sugadinimo 38 buto savininkė patirtą žalą įvertino 2 600 Lt, kurią ieškovas jai atlygino ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Pažymėjo, jog atsakovai nevykdė pareigos nedelsiant informuoti ieškovą dėl buto vidaus inžinerinių tinklų gedimo ar avarijos, kaip to reikalauja Buto nuomos sutarties 3.3 punktas, jie neatlygino žalos 38 buto savininkei. 2014-09-19 atsakovai išsikėlė iš buto. 2014 m. spalio mėn. ieškovas gavo paslaugų tiekėjų sąskaitas, iš kurių paaiškėjo, jog atsakovai su paslaugų tiekėjais neatsiskaitė už gautas komunalines paslaugas, taip pažeisdami Buto nuomos sutarties 3.1 punktą. Ieškovas apmokėjo paslaugų tiekėjams už komunalines paslaugas: už elektros energiją – 49,20 Lt, už šaltą vandenį – 18,47 Lt, už dujas – 27,22 Lt, už šilumos energiją – 156,44 Lt ir už kitas paslaugas – 271,61 Lt, viso 522,97 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovų.
Atsakovai D. Š. ir R. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovo bute jie gyveno nuo 2009 metų ir ieškovui už butą buvo sumokėtas 1 000 Lt dydžio užstatas (b. l. 64-67). 2010 m. ieškovas su atsakovais sudarė naują sutartį ir minėti pinigai buvo palikti ieškovui. Nuomos mokestis ieškovui buvo mokamas grynaisiais pinigais arba bankiniais pavedimais. Kadangi tarp šalių buvo susiklostę neformalūs santykiai, duodant pinigus už nuomą, ieškovas nepasirašydavo jokių raštelių apie tai. Nurodė, kad ieškovas neatskleidė aplinkybių, jog suderinus su juo, kad langų keitimo mokestis bus įskaičiuotas į nuomos kainą, atsakovai bute pakeitė langus, kurių keitimas kainavo 380 Lt, taip pat telefonu su ieškovu suderinus kainą, bute keitė viryklę, taigi 380 Lt viryklės kaina taip pat turėjo būti užskaityta kaip nuomos mokesčio mokėjimas, ieškovui sutikus, jog išlaidos už unitazo įsigijimą būtų užskaitytos kaip nuomos mokesčio mokėjimas, atsakovai bute pakeitė unitazą ir patyrė 200 Lt išlaidų. Kadangi butą atlaisvino 2014-09-19, nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jų 370 Lt mokesčių už 2014 m. rugsėjo mėn. Paaiškino, jog 2012 m., kuomet ieškovas per metus turėjo gauti 4 400 Lt nuomos mokesčio, bankiniais pavedimais jam buvo pervesta 5 170 Lt suma, nepaisant to ieškovas vis tiek nurodo atsakovų skolą. Mano, jog ieškovas klaidingai paskaičiavo palūkanas, kadangi palūkanas paskaičiavo už visus metus, nors turėjo skaičiuoti už tas dienas, kurias galimai buvo pavėluota sumokėti nuomos mokestį. Nurodė, kad su ieškovu jie yra visiškai atsiskaitę, o įvertinus atliktus mokėjimus, duotus grynuosius pinigus bei nupirktą ir paliktą turtą, ieškovas jiems būtų skolingas. Jie nesutinka atlyginti užlietam butui padarytą žalą, kadangi ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio ir kitų žalai atsirasti būtinųjų sąlygų. Jie taip pat nesutinka apmokėti komunalinių paslaugų, kadangi mano, jog mokesčiai paskaičiuoti už visą mėnesį, nors iš buto jie išsikraustė 19 dieną, nesupranta, kodėl rugsėjo mėnesio sąskaitoje yra mokestis už šilumą, kai rugsėjo mėnuo dar nėra šilumos sezono mėnuo. Taip pat nurodė, kad turi būti raštu pranešama apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl 2014 m. sausio mėnesio pranešimas nelaikytinas tinkamu pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą ir 2014-06-17 raštas negali būti laikomas nuomos sutarties nutraukimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė solidariai iš atsakovų D. Š. ir R. Š. ieškovo K. V. naudai 34,44 Eur nuomos mokesčio, 135,57 Eur už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 11 Eur teismo pašto išlaidų į valstybės biudžetą (b. l. 164-172). Teismas nurodė, kad 19 240 Lt suma už buto nuomą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2014-09-19 paskaičiuota už 52 mėnesius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog butas buvo perduotas 2014-09-19, buto nuomos mokestis skaičiuotinas už 51 mėn. ir 19 dienų ir sudarytų 19104,33 Lt ((370x51)+(370/30x19). Teismas nurodė, jog kilus ginčui dėl nuomos sutarties 4.1. punkte nurodytos 1000 Lt sumos gavimo/perdavimo ir išsiskyrus šalių paaiškinimams, reiktų vadovautis sutarties nuostatomis (LR CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties 5.5. punktu, numatančiu, kad bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja, jei jie padaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių. Vadinasi, 1000 Lt, sudarant ginčo buto nuomos sutartį, ieškovas gavo (LR CK 6.65 str. 1 d.). Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ši suma įskaičiuotina į nuompinigių sumą. Teismas nustatė, kad iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo ir pagal jį sudarytos lentelės matyti, kad nuompinigiai buvo mokami nereguliariai, ne kas mėnesį, kaip nurodyta sutarties 4.2. punkte, bet iš karto didesnėmis sumomis – po 1 000, 740, 960 Lt. Išanalizavęs ieškovo, atsakovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, sutarties griežtą nuostatą dėl 10 dienų termino, tai, kad butą nuomininkai nuomojo pakankami ilgą laikotarpį – 4 metus, tarp šalių susiklostę santykiai buvo neformalūs, nes atsakovo statybų įmonės darbuotojas dirbo ir pas ieškovą sodyboje Alytuje, teismas padarė išvadą, kad atsiskaitoma buvo ne tik pavedimais, bet ir grynais pinigais. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas, nuomos sutartyje patvirtino, kad gavo 1000 Lt (LR CK 6.65 str. 1 d.), o vėliau šios sumos gavimą neigė, padarė išvadą, kad ieškovas nebuvo atviras ir neatskleidė visų ginčui tinkamai spręsti reikalingų aplinkybių, o kai kurias aiškino priešingai rašytiniams įrodymams (dėl 1000 Lt sumos gavimo pasirašant sutartį). Todėl, teismo skaičiavimu, skola už 2010 metus yra ne 1 255 Lt, o 255 Lt (2590 - (1335 + 1000). 2011 metais už nuomą reikėjo sumokėti 4440 Lt nuomos mokesčio. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad skola už ginčo buto nuomą yra 819,33 Lt (19 104,33 Lt (mokėtina suma 2010-06-01 – 2014-09-19) – 16 285 Lt (sumokėta suma) – 1000 Lt (sutarties 4.1. p.) – 1000 Lt (liudytojo S. G. parodymai) (LR CK 6.583 str.). Pažymėjo, kad ieškovas, nors posėdyje nesutiko su atsakovų paaiškinimais dėl unitazo bei dujinės viryklės bute keitimo, tačiau neginčijo, kad tiek unitazas, tiek dujinė viryklė buvo pakeisti ir liko bute po buto nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovų paaiškinimai, liudytojo S. G. parodymai laikytini nuosekliais, atitinkančiais nurodomoms aplinkybėms keliamus protingumo, objektyvumo kriterijus, todėl teismas jais remėsi ir vadovaudamasis CK 6.493 str. 3 dalies nuostatomis manė, kad išlaidos už unitazą ir dujinę viryklę turi būti atlygintos, jų suma, t.y. 580 Lt (200 + 380) mažinant nuomos mokesčio sumą. Nurodė, kad atsakovų skola UAB „Vilniaus energija“ už 2014-09 vadovaujantis sutarties 3.6. punktu, turi būti perskaičiuota ir sudaro 135,02 Lt (99,76 Lt + (55,68 / 30 x 19 dienų) (LR CK 6.189 str. 1 d.). Analizuojant UAB “Lazdynų būstas“ pateiktas sąskaitas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-09 iki 2014-01 ginčo butui buvo skaičiuojamas langų keitimo mokestis (kaina), po 24,079 Lt / mėn. Bendra suma sudaro 120,40 Lt (24,079 x 5 mėn.). Atsakovai paaiškino, kad langai buvo keičiami namo laiptinėje (LR CPK 177, 186 str. str.). Ieškovo poziciją, kad langų keitimas priskirtinas prie einamojo remonto išlaidų, kurias turi apmokėti nuomininkai, paneigia LR CK 6.492 str. nuostatos, numatančios, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomot daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Langų keitimas yra priskirtinas prie kapitalinio remonto darbų, todėl, šiuo atveju, šalims sutartyje neaptarus, kad tokios išlaidos bus apmokamos nuomininkų, jas apmokėti turi nuomotojas, t.y. ieškovas. Apibendrinęs visus skaičiavimus, teismas ieškovo reikalavimą dėl 522,97 Lt skolos už komunalinius patarnavimus priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 468,08 Lt (135,57 Eur) (48,34 + 17,62 + 26,37 + 135,02 + 240,73). Teismui tenkinus reikalavimą dėl 2 955 Lt nuomos mokesčio priteisimo iš dalies ir pripažinus pagrįstu tik 118,93 Lt (34,44 Eur) reikalavimą, t.y. tik 1/3 dalį mėnesinio nuomos mokesčio sumos, laikė, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas visiškai. Nustatė, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2014-11-17, nors dėl skolos už nuomą ir metinių palūkanų priteisimo kreipėsi 2014-08-05. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas ieškovo su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke F. I. 2014-08-06 pasirašytu susitarimu dėl 2600 Lt žalos atlyginimo dėl užliejimo apgadintų sienų, lubų ir grindų. Teismas pažymėjo, kad atsiskaitymo paskirtyje nurodant „susitarimo dėl padaryto buto žalai“ (taip nurodyta mokėjimo dokumente) fakto pateikimo žalos fakto konstatavimui nepakanka. Tai reiškia, kad tam, kad būtų galima žalą apskaičiuoti, būtina aiškintis ne tik kokiais veiksmais pasireiškė žalos padarymas, bet ir kokia padaryta reali žala. Ginčo atveju žalos fakto konstatavimui nepakanka buto užliejimo fakto. Ieškovas kaimynės butui padarytą žalą įrodinėja pačios kaimynės, apklaustos liudytoja posėdyje, parodymais, lietuvių kalba surašytu susitarimu, kai kaimynė posėdyje bendravo tik rusų kalba, jai buvo būtinas vertėjas, ir sąmata. Jokių nuotraukų, tikslių paskaičiavimų su jų lokalizacija ir pagrindimu nepateikta. Todėl, įvertinant aplinkybę, kad vandentiekio avarija nuomojamame bute įvyko 2014-07-30, t.y. nuomos laikotarpiu, bei esant įstatyminiam reglamentavimui dėl regresinio ieškinio, į buto apžiūrą turėjo būti kviečiami ir buvo nuomininkai, kurie 2014-08-06 susitarimo pasirašymo metu ginčo bute dar gyveno. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014-08-06 susitarimas užpildytas lietuvių kalba, F. I. posėdyje bendravo rusų kalba, duomenų apie susitarimo vertimą į jai suprantamą kalbą, žymos nėra. Analizuojant visas aukščiau nurodytas aplinkybės teismas vadovavosi CPK 12, 178 str. str. ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos fakto, todėl dėl kitų sąlygų teismas atskirai nepasisakė, pažymėdamas, jog vien žalos apmokėjimo fakto žalai patvirtinti nepakanka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai; priteisti solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 178-181). Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:
Pasirašyta nuomos sutartis nenumatė nuomos mokesčio keitimo atsižvelgiant į nuomininkų gyventų dienų tą mėnesį skaičių. Nesant šalių susitarimo, teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovai turi sumokėti nuomą už 2014 m. rugsėjo mėnesio 19 dienų ir tuo pagrindu padarė neteisingą išvadą, kad buto nuomos mokestis skaičiuotinas už 51 mėnesį ir 19 dienų;Teismas pasivadovavęs melagingais atsakovės paaiškinimais nusprendė, jog atsakovė sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 1 000 Lt užstatą ir tuo pagrindu šią sumą nepagrįstai įskaičiavo į ieškovui sumokėtų nuompinigių sumą. Liudytojas S. G. nebuvo ir nėra sutarties šalis, jis nematė ir tik iš atsakovo žodžių sužinojo aplinkybes neva atsakovo buvo perduota ieškovui 1 000 Lt už buto nuomą, todėl nepagrįstai nuomos mokestį už 2010 m. sumažino šia suma. Atsakovai turėjo pareigą saugoti ir rūpintis nuomojamu turtu kaip tai turėtų daryti rūpestingas šeimininkas ir kompensuoti nuomotojui nuostolius, susijusius su turto gedimais. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas turi atlyginti atsakovams 580 Lt už viryklę bei unitazą, todėl šia suma nepagrįstai sumažino mokėtiną nuomos mokestį;Teismas nepagrįstai 120,40 Lt sumą už langų keitimą laikė ieškovo nuostoliais, todėl nepagrįstai nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakovų skola;Liudytoja F. I. išsamiai paaiškino aplinkybes dėl buto apliejimo, nurodė patirtos žalos mąstą ir pasekmes, pagrindė patirtų nuostolių dydį, todėl ieškovas pripažino buto apliejimo faktą ir žalą atlygino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė žalos fakto.
Atsiliepimas
Atsakovai pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 189-191). Nurodė šiuos atsikirtimus į apeliacinį skundą:
Ieškovas neaišku kokiu argumentu vadovaudamasis ginčija teismo argumentus, jog už 2014 m. rugsėjo mėnesį nuomos mokestis skaičiuotinas tik už 19 dienų. Ieškovo argumentai, kad sutartis nenumatė jokio keitimo, yra absurdiški;Iš šalių pateiktų paaiškinimų yra aišku, jog jei šalys nebūtų susitarusios dėl 1000 Lt avanso, tai ieškovas nebūtų išnuomavęs atsakovams buto ir jo perdavęs. Jei ieškovas šios sumos nebūtų gavęs, tas punktas sutartyje būtų išbrauktas ir prirašyta, jog avansas nebuvo sumokėtas;Tam tikros pinigų sumos negali būti priskirtinos prie buto aptarnavimo mokesčių, o yra sietinos su buto savininko teisių ir pareigų įgyvendinimu dėl bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto. Langų keitimas bendro naudojimo patalpose yra savininko pareiga;Ieškovas dėl galimų nuostolių patyrimo pateikė tik rašytinį susitarimą ir sąmatą, tačiau tokios įrodinėjimo priemonės įrodinėjant padarytą žalą yra netinkamos. Be to, ieškovas iki atsakovų išsikraustymo nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl patirtų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui K. V.. 2010-06-01 ieškovas su atsakove pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Buto nuomos terminas – vieneri metai. Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo dieną nuomininkas sumoka nuomotojui 1 000 Lt piniginį užstatą; buto nuomos kaina – 370/mėn. Ieškovas su atsakovu 2014-06-07 pasirašė susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame susitarta, jog atsakovai butą atlaisvina 2014-07-08. Nustatyta, jog butas buvo atlaisvintas ir buto raktai perduoti tik 2014-09-19. Buto perdavimo akte nurodyti bute esančių komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenys – elektros energijos – 9236 kW, karšto vandens – 207, šalto vandens – 476, dujų – 427. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų: 1) 2955 Lt įsiskolinimą už nuomą laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2014-09-15; 2) 553,59 Lt metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2014-09-15; 3) 2600 Lt žalą dėl 2014-07-30 įvykusios vandentiekio avarijos; 4) 522,97 Lt įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė solidariai iš atsakovų D. Š. ir R. Š. ieškovo K. V. naudai 34,44 Eur nuomos mokesčio, 135,57 Eur už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Skunde apeliantas nurodė, kad pasirašyta nuomos sutartis nenumatė nuomos mokesčio keitimo atsižvelgiant į nuomininkų gyventų dienų tą mėnesį skaičių, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad buto nuomos mokestis skaičiuotinas už 51 mėnesį ir 19 dienų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.
Pažymėtina, jog vadovaujantis CK. 6. 477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. 2010 m. birželio 1 d. buto nuomos sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, jog ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos kaina yra 370 Lt per mėnesį (b. l. 12-13). Sutarties 4.2 punkte numatyta, jog pradedant 2010 m. birželio mėnesiu nuomininkas moka nuomos mokestį už kiekvieną einamąjį mėnesį iki 25-tos mėnesio dienos. Detalesnės nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos sutartimi šalys nenumatė. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Buto nuomos sutartimi ir Buto perdavimo-priėmimo aktu (b. l. 46) nustatyta, jog atsakovai ieškovui priklausantį butą nuomojosi nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuomos mokestis atsakovams turėjo būti skaičiuojamas už 51 mėnesį ir 19 dienų, o ne už 52 mėnesius, kaip jį skaičiavo ieškovas. Apelianto argumentas, jog pasirašyta nuomos sutartis nenumatė nuomos mokesčio keitimo atsižvelgiant į nuomininkų gyventų dienų tą mėnesį skaičių, nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovai privalėjo mokėti nuomos mokestį už visą 2014 m. rugsėjį, nors faktiškai butu naudojosi tik 19 dienų. Ieškovo skaičiuotinas nuomos mokestis net ir už tas dienas, kuomet atsakovai jau nesinaudojo ginčo butu, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams ir pačiai nuomos sutarties esmei, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Nuomos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, jog sutarties sudarymo dieną nuomininkas sumoka nuomotojui 1 000 Lt dydžio piniginį užstatą, kuris yra grąžinamas nutraukus nuomos sutartį ir visiškai atsiskaičius už nuomą bei komunalines paslaugas. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas ginčijo pirmosios instancijos teismo poziciją, jog šis atsakovų sumokėtas užstatas turi būti įtrauktas į mokėtinus nuompiginius. Apelianto teigimu, teismas patikėjo melagingais atsakovės paaiškinimais ir liudytojo S. G. parodymais.
Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.). Nustatyta, jog 1 000 Lt užstato sumokėjimą atsakovai įrodinėjo remdamiesi liudytojo S. G. parodymais, kuris teismo posėdžio metu parodė, kad jam esant svečiuose pas atsakovus, šeimininkas (ieškovas) paėmė 1000 Lt iš atsakovų už nuomą. Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Jokių įrodymų, kad minėtos sumos negavo, ieškovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog iš nuomos sutarties 4.1. punkto seka, jog atsakovams nesumokėjus 1 000 Lt užstato, jie nebūtų galėję apskritai nuomotis ieškovui priklausančio buto, nors ji nuomojosi daugiau nei 51 mėnesį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog labiau tikėtina, kad užstatas buvo sumokėtas, nei nesumokėtas. Sutiktina, jog negavęs nurodyto 1 000 Lt užstato iš atsakovų, ieškovas galėjo pasinaudoti Nuomos sutarties 5.5 punktu, numatančiu, jog bet kokie sutarties pakeitimai ar papildymai galioja, jei jie padaryti raštu ir patvirtinti abiejų šalių, ir sutartyje padaryti įrašą, jog užstatas atsakovų yra nesumokėtas ar kad jis jo negavo, tačiau tokių įrašų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai nėra sumokėję 1 000 Lt užstato, byloje nėra. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai užstato sumą įskaičiavo į nuompinigių sumą.
Skunde apeliantas pažymėjo, jog atsakovai turėjo pareigą saugoti ir rūpintis nuomojamu turtu kaip tai turėtų daryti rūpestingas šeimininkas ir kompensuoti nuomotojui nuostolius, susijusius su turto gedimais, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas turi atlyginti atsakovams 580 Lt už viryklę bei unitazą, todėl šia suma nepagrįstai sumažino mokėtiną nuomos mokestį.
Pažymėtina, kad CK 6.493 str. 1 dalyje nurodyta, jog nuomininkas privalo laikyti išnuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Ginčo buto nuomos sutarties 3.2. punkte nurodyta, kad be nuomotojo raštiško sutikimo buto neperplanuoti, nerekonstruoti. Nustatyta, jog ieškovas neginčijo, kad tiek unitazas, tiek dujinė viryklė buvo pakeisti ir liko bute po buto nuomos sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, unitazo ir dujinės viryklės pakeitimas negali būti prilyginamas einamajam buto remontui, kurį savo lėšomis turėtų atlikti nuomininkas, todėl vadovaujantis minėta teisės norma, ieškovas, kaip buto savininkas, turėtų kompensuoti buto pagerinimą, t.y. unitazo ir dujinės viryklės pirkimo išlaidas, ypač atsižvelgiant į tai, jog minėti daiktai liko ieškovo bute atsakovams išsikėlus.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 120,40 Lt sumą už langų keitimą laikė ieškovo nuostoliais, todėl nepagrįstai nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakovų skola. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, jog Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas –bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Patalpų savininkai, būdami kartu ir bendrosios dalinės nuosavybės subjektais, pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014 ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo buto administratorius UAB „Lazdynų būstas“ laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2014 m. sausio skaičiavo butų savininkams langų keitimo mokestį (kainą), t.y. po 24,079 Lt / mėn. Tiek iš administratoriaus pateikiamų sąskaitų, tiek iš šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu matyti, jog langai buvo keičiami laiptinėje. Kadangi, kaip jau nurodyta prieš tai, laiptinė yra bendrojo naudojimo patalpa, todėl būtent jos savininkai, o ne nuomininkai privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra bei eksploatavimu. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad 120,40 Lt suma už langų keitimą yra ieškovo nuostoliai ir jų buto nuomininkai neprivalo padengti.
Galiausiai, apeliantas ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepriteisė ieškovo naudai iš atsakovų 2 600 Lt žalos, atsiradusios dėl žemiau esančio buto užliejimo, kadangi ieškovas neįrodė atsiradusios žalos.
Byloje nustatyta, kad nuomojamame bute 2014-07-30 trūko tualeto bakelio šlangelė, išsiliejo vanduo. Namą administruojanti UAB „Lazdynų būstas“ 2014-08-29 raštu Nr. LB-RS-14-0477 informavo, kad administratoriaus turimais duomenimis, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendroji inžinerinė įranga jokios įtakos įvykusiai avarijai neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindė su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke F. I. ranka surašytu 2014-08-06 susitarimu dėl 2600 Lt žalos atlyginimo dėl užliejimo apgadintų sienų, lubų ir grindų. Teismui pateiktoje šio buto remonto darbų sąmatoje nurodyta, kad dėl užliejimo buvo apgadinta lubų 33,8 kv.m. ploto, 12,2 kv.m. sienų ir 17,1 kv.m. grindų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad į bylą ieškovas nepateikė įrodymų, kokio pobūdžio žala buvo padaryta, kokios patalpos buvo užlietos, kokios užliejimo pasekmės matėsi, kai jis buvo atėjęs pas kaimynę, nedetalizavo (ar lamintas / parketas buvo išsikėlęs, sienos nutekėjusios, užpylimo vietose atšokę dažai ar tinko sluoksnis, ar tapetai ir t.t.), nors reiškiant reikalavimą dėl žalos priteisimo, žalos faktą turėjo įrodyti būtent ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais įrodymais, ypač susitarimu su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke F. I., kadangi jie nėra patikimi. Kaip teisingai sprendime nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, susitarimas surašytas lietuvių kalba, tačiau posėdžio metu F. I. bendravo tik rusų kalba, jai buvo būtinas vertėjas, todėl toks susitarimas ir jame nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl jų objektyvumo. Be to, ieškovas į bylą nepateikė nuotraukų, kitokių žalos paskaičiavimo įrodymų, į buto apžiūrą nebuvo kviečiami atsakovai, kaip buto nuomininkai. Negana to, ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2014-11-17, nors dėl skolos už nuomą ir metinių palūkanų priteisimo kreipėsi dar 2014-08-05. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog apeliantas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių jam padarytą žalą ir jos dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju tapo teisiškai nereikšmingi.
Atsakovė D. Š. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Atsakovė sumokėjo 550 Eur už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir už konsultacijas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš ieškovo.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.