- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 2S-279-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07769-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.12.12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. S. dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas ieškiniu suformulavo šiuos reikalavimus – skirti genominę DNR ekspertizę atlikti sūnui G. M. ir ieškovui V. M. dėl tėvystės nustatymo, įpareigoti atsakovę užtikrinti G. M. atvykimą DNR tyrimams atlikti ir paaiškėjus, jog G. M. biologinis tėvas ne V. M., nutraukti išlaikymo mokėjimą G. M..
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė, kad ieškinio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo, tai yra ieškovas ieškinio turinyje prašo nuginčyti tėvystę ir nutraukti išlaikymą, tačiau tokių materialinio pobūdžio reikalavimų ieškinio rezoliucinėje dalyje nereiškia, todėl įpareigojo ieškovą aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti, kada ieškovui tapo žinoma, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, nurodyti išvadą teikiančią instituciją, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, pateikti prie pareiškimo pridedamų priedų CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintas kopijas ir atstovavimą pagrindžiančius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. S. dėl tėvystės nuginčijimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis buvo įteikta tinkamai per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą, tačiau ieškovas nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino. Nurodė, kad ieškovui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad, per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti 2018 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus nagrinėti 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą ieškinį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. apeliantui buvo įteiktas Lietuvos pašto pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. 2018 m. rugsėjo 15 d. apeliantas atsiėmė procesinius dokumentus, tai yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad apeliantui 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo įteikta nutartis trūkumams šalinti. Apeliantas teigia, kad nutarties dėl trūkumų šalinimo nėra gavęs.
4.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo įteikta elektroniniu būdu, nors apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroniniu būdu. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodė reikalingus kontaktinius duomenis.
4.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys grąžintinas ir laikytinas nepaduotu, tačiau nenurodo, kokiomis aplinkybėmis remiasi ir kas taisytina ieškovo pateiktame ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo
7. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo apeliantui nebuvo įteikta, nes nebuvo davęs sutikimo įteikti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis.
8. Su šiuo apelianto nurodytu argumentu nesutinkama. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones.
9. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV skyriuje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šios tvarkos 22 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
11. Šios tvarkos V skyriaus 25 dalyje taip pat nustatyta, kad naudojimosi LITEKO VEP posistemiu sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės (Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 6P-138-(1.1) patvirtintos Taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7.2 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo – ieškovas) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuojasi minėtų Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (davus šį sutikimą kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje).
12. Nagrinėjamo ginčo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas yra LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėjas, tai yra LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavęs paskyrą. Nors teismas neturi galimybės patikrinti, kada ši sistema buvo sukurta bei aktyvuota, tačiau iš LITEKO duomenų matyti, kad jis prie sistemos buvo prisijungęs 2018 m. rugsėjo mėnesį, tai yra po skundžiamos nutarties priėmimo.
13. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Duomenų, kad minėta paskyra būtų neaktyvi ar deaktyvuota, byloje nėra. Priešingai, iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantas buvo prisijungęs 6 dienos po skundžiamos nutarties priėmimo.
14. Byloje nustačius, kad apeliantas turi ir naudoja LITEKO VEP paskyrą, byloje nesant duomenų, kad paskyra yra deaktyvuota, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantas teikdamas teismui ieškinį neprašė dokumentų įteikti registruotąja pašto siunta, laikytina, kad apeliantas sutiko visus procesinius dokumentus, taip pat ir šioje byloje, gauti savo paskyroje. Todėl nesant duomenų, kad atsakovo LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai siuntė atsakovui visus procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį.
15. Pažymėtina, kad, esant aktyvuotai LITEKO VEP paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu (Taisyklių 32 punktas). Taigi apie įvykius VEP paskyroje asmuo turi galimybę sužinoti ne tik prisijungęs prie paskyros, bet ir naudodamasis elektoriniu paštu, tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo naudotis savo aktyvuota LITEKO VEP paskyra. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutinkama su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįteikė apeliantui 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo, kadangi, apeliantui vieną kartą aktyvavus LITEKO VEP paskyrą, teismas neturėjo pareigos atsakovui procesinius dokumentus siųsti jo gyvenamosios vietos adresu (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-413/2016).
16. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Esant nustatytoms nutarties 15 ir 16 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas. Atskirojo skundo netenkinus, byloje nesant duomenų apie apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliantui neprašant jų atlyginti, apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.