Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui A. L., advokatui Irmantui Balčiūnui,

atsakovių MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovėms MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. L. patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2017 m. sūnėnas J. R. su atsakovėmis pasirašė preliminarią sutartį, kad nupirks pastatytą kotedžą 2019 m. Nepastačius kotedžo nustatytu terminu, J. R. nusipirko kitą gyvenamąjį būstą, o ginčo kotedžo pirkimą perleido ieškovei UAB (duomenys neskelbtini). J. R. buvo pranešta, kad kotedžas pastatytas. Apžiūrėjus kotedžą, pamatė, kad visi statybos darbai nepabaigti. Atsakovės įsipareigojo pabaigti darbus iki 2021-07-21. Nors atsakovės nurodo, kad darbai yra pabaigti, tačiau faktiškai visi darbai nėra pabaigti. Sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjai nenorėjo, kad jis (A. L.) pasirašytų sutartį, todėl pasirašyti sutartį įgaliojo J. R.. Prie namo įėjimo durų nebuvo užklijuotos klinkerio plytelės, iki šiol nėra tinkamai įrengta veja, neįrengta L formos terasa, kaip buvo nurodyta reklamoje ir preliminarioje sutartyje. Terasa įrengta kitokia, nepilna. Ieškovė nupirko kotedžą 2021 m. vasario mėnesį. Kai buvo užklijuotos plytelės, jos pradėjo byrėti. Atsakovės sutvarkė plyteles tik praeitą savaitę (2022 m. gegužės mėn.). Įrengta veja turėtų būti užsėta, sudaiginta ir du kartus nupjauta. Šiuo atveju veja nėra tinkamai įrengta, ant jos negalima vaikščioti, dalyje vejos veši piktžolės. Apie kotedžo pirkimo perleidimą (iš J. R. UAB (duomenys neskelbtini)) atsakovių neinformavo, nes manė, jog atsakovėms nėra jokio skirtumo, kam parduoti kotedžą. Ieškovė teikia apgyvendinimo paslaugas. Šiai dienai kotedže gyventi negalima.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovės sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsigijo kotedžą iš atsakovių. Sutartyje nurodytos sąlygos ir terminai dėl darbų užbaigimo. Neužbaigus darbu, šalys numatė, kad bus mokamos netesybos. Atsakovės iš dalies sutiko, kad darbai nebuvo atlikti laiku ir dalį netesybų sumokėjo, tačiau nesumokėjo likusios netesybų dalies. Ieškovė pagrįstai skaičiavo netesybas. Atsakovės visada žinojo, kokiomis sąlygomis ieškovė įsigyja turtą, t. y. pagal atsakovių ir J. R. sudarytą preliminarią sutartį. Atsakovės savo sutartinių įsipareigojimų nėra įvykdžiusios. Atsakovių pateiktame plane terasos matmenys nėra pateikti. Veja įrengta netinkamai.

Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovėmis buvo sudaręs preliminarią kotedžo pirkimo sutartį, po to iš atsakovių nusipirko kitą kotedžą. Buvo rezervavęs vieno aukšto kotedžą. Sutartyje nurodytu laiku kotedžas nebuvo pastatytas. Atsakovės pasiūlė pirkti kitą kotedžą. Nusipirko kitą kotedžą, o rezervuotą kotedžą pasiūlė pirkti dėdei ir perleido jam pirkimo teisę. Apie tai informavo atsakoves. Raštiškai perleido pirkimo teisę ieškovei 2020 m. liepą. Visas šalis tenkino toks susitarimas. Preliminarią sutartį nutraukė, kai ieškovė turėjo nupirkti kotedžą. Sutartis buvo nutraukta, kad atsakovės grąžintų jam pagal preliminarią sutartį sumokėtą avansą. Buvo įgaliotas pasirašyti notarinę sutartį, nes taip norėjo atsakovės. Notarinės sutarties projektą matė visos šalys. Atsakovės neužbaigė darbų nustatytu terminu. Kotedžas turėtų atrodyti taip, kaip pateikiama vizualizacijoje. Preliminarioje sutartyje terasa yra L formos, o faktiškai terasa padaryta iš dviejų dalių. Veja nesutvarkyta, vietoje jos auga nendrės. Prie kotedžo, kurį nusipirko, žolė buvo sudaiginta ir vieną kartą nupjauta. Pasirašant preliminarią sutartį su techniniu projektu supažindintas nebuvo. Matė, kad prie kitų kotedžų terasos padarytos tokios pat, kaip pas ieškovę. Žodžiu buvo susitarę, kad bus padaryta segmentinė tvora, tačiau ji nėra padaryta. Rašytinio atsakovių sutikimo dėl preliminarios sutarties perleidimo neturėjo. Baudos dydį nurodė atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-02-10 ieškovė ir atsakovės sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovės pardavė, o ieškovė nuosavybės teise nupirko 251/4820 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (daiktas1), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (daiktas2) už bendrą daiktų kainą 63000 Eur. Pagal šios sutarties 8.1.1. punktą atsakovės įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021-05-01 pakeisti įskilusį daikto2 stiklo paketą (1 vnt.); apskardinti daikto2 stogo parapetus; apklijuoti daikto2 fasadą klinkerio plytelėmis. Pagal sutarties 8.1.2. punktą atsakovės įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021-07-01 įrengti daikte1 veją; prie daikto2 įrengti medinę terasą; pastatyti / įrengti daiktui2 kaminą. Sutarties 8.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovėms (pardavėjams) iki sutarties 8.1.1. ir / arba 8.1.2. punktuose nurodytų terminų neatlikus sutarties 8.1.1.1. – 8.1.1.3 ir / arba 8.1.2.1. – 8.1.2.3. punktuose nurodytų darbų, atsakovės įsipareigoja mokėti ieškovei (pirkėjui) 0,02 proc. dydžio baudą už kiekvieną įsipareigojimų neįvykdymo dieną, skaičiuojama nuo kainos (63000 Eur), iki visiško ir tinkamo įsipareigojimų įvykdymo dienos. Ieškovė kreipėsi į atsakoves su 2021-09-14 pretenzija, nurodydama, kad iki 2021-09-14 nėra baigti darbai, susiję su fasado klinkerio apdailos plytelių apklijavimu, klinkerio apdailos plytelės klijuojamos nekokybiškai, darbai turėjo būti atlikti iki 2021-05-01, bei neįrengta veja, medinė terasa, kas turėjo būti atlikta iki 2021-07-01. Pretenzijoje taip pat nurodyta, kad už prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą nuo 2021-05-01 iki 2021-09-14 baudos dydis sudaro 1726,20 Eur (fasado klinkerio apdailos plytelių apklijavimas), nuo 2021-07-01 iki 2021-09-14 baudos dydis sudaro 957,60 Eur (neįrengta veja, medinė terasa). 2021-09-19 ir 2021-09-20 mokėjimo nurodymais atsakovės sumokėjo ieškovei po 894,60 Eur baudos. 2021-10-01 el. paštu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog visi darbai pagal 2021-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį yra baigti. Ieškovė, nesutikdama su tuo, jau po bylos iškėlimo teisme 2021-11-10 ir 2021-11-24 teikė atsakovėms pakartotines pretenzijas dėl neužpildytų dalies pastato fasado klinkerio plytelių siūlių, neužbaigtos lauko terasos, neįrengtos žolės vejos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė į bylą 2017-10-11 nebaigto statyti blokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-3/15, sudarytą tarp atsakovių ir J. R.. Ieškovė teigia, kad ginčo turtą nusipirko iš atsakovių, J. R. perleidus šio turto pirkimo teisę pagal minėtą preliminariąją sutartį. Preliminarios sutarties 5.7. punkte numatyta, jog šalys negali perduoti sutartyje numatytų teisių ir pareigų trečiajai šaliai be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo; 5.8. punkte numatyta, jog sutartimi numatytos ir prisiimtos šalių teisės ir pareigos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu, pasirašant šalims sutarties pakeitimą. Nors liudytoju apklaustas J. R. teigė, jog atsakovės apie turto pirkimo teisės perleidimą buvo informuotos žodžiu, tačiau preliminarioje sutartyje yra aiškiai numatyta, jog siekiant perleisti šią teisę turėjo būti gautas raštiškas atsakovių sutikimas, be to, tarp preliminarios sutarties šalių turėjo būti sudarytas rašytinis sutarties pakeitimas. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad šios preliminarios sutarties sąlygos būtų išpildytos, be to, tiek bylos šalių atstovai, tiek liudytoju apklaustas J. R. pripažino, kad rašytinio susitarimo dėl pirkimo teisės perleidimo sudaryta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog preliminarios sutarties šalis J. R. kreipėsi į atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) su 2021-02-09 prašymu nutraukti 2017-10-11 preliminariąją sutartį ir grąžinti 1575 Eur dydžio sumokėtą avansą. Taigi, jeigu J. R. būtų perleidęs pirkimo teisę kitam asmeniui pagal minėtą preliminariąją sutartį, jis nebebūtų laikomas sutarties šalimi ir nebeturėtų jokio teisinio pagrindo prašyti kitos sutarties šalies nutraukti šią sutartį. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad preliminari sutartis, sudaryta tarp atsakovių ir J. R., yra nutraukta. Preliminarios sutarties šalims neišpildžius šios sutarties sąlygų dėl sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų negalima sutikti, kad bylos šalių teisės ir pareigos kyla iš preliminarios sutarties, kurios šalimi nėra ieškovė, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo grįsti savo ieškinio reikalavimus šia preliminaria sutartimi. Tarp bylos šalių sudaryta 2021-02-10 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria apibrėžtos bylos šalių teisės ir pareigos, susijusios su ginčo turto pirkimu-pardavimu, ir būtent iš šios sutarties vykdymo turi/gali būti kildinami ieškovės reikalavimai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?562/2013; kt.).

Ieškovė prašo iš atsakovių priteisti 1726,20 Eur baudą, motyvuodama tuo, jog atsakovės neįvykdė visų įsipareigojimų, prisiimtų tarp bylos šalių sudaryta ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartimi. Ieškovė nurodė, kad baudos dydį apskaičiuoja šitaip: sutarties 8.1. punkte prisiimtus įsipareigojimus atsakovės turėjo įvykdyti atitinkamai iki 2021-05-01 ir iki 2021-07-01; atsakovės įsipareigojimus pradėjo neįvykdyti atitinkamai nuo 2021-05-02 ir nuo 2021-07-02; ieškinys teikiamas 2021-10-19, todėl sutarties neįvykdymas skaičiuojamas iki 2021-10-18. Pasak ieškovės, sutarties 8.1.1. punkte numatytų įsipareigojimų terminą atsakovės yra praleidusios 170 dienų, o bauda numatyta 0,02 proc. už kiekvieną sutarties įsipareigojimų neįvykdymo dieną, t. y. 2142 Eur (12,60 Eur per dieną x 170 dienų); sutarties 8.1.2. punkte numatytų įsipareigojimų terminą atsakovės yra praleidusios 109 dienas, o bauda numatyta 0,02 proc. už kiekvieną sutarties įsipareigojimų neįvykdymo dieną, t. y. 1373,40 Eur (12,60 Eur x 109 dienos). Ieškovės skaičiavimu bendra baudos suma yra 3515,40 Eur. Kadangi atsakovės iš dalies apmokėjo baudą – 1789,20 Eur, tai galutinė suma, kurią ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovių yra 1726,20 Eur.

Ieškovė nurodo, kad atsakovės nustatytais terminais visų darbų neatliko, t. y. fasado apdailos klinkerio plytelių neišklijavo kokybiškai, neįrengė vejos, medinės terasos.

Ieškovė 2021-09-14 ir 2021-11-10 pretenzijose nurodė, kad klinkerio apdailos plytelės klijuojamos nekokybiškai. Atsakydamos į ieškovės pretenziją, atsakovės nurodė, jog ieškovės buto fasado klinkerio plytelių siūlės yra užpildytos. Ieškovės pateiktose nuotraukose yra šviesios klinkerio plytelės ne ieškovės buto, nes ieškovės buto fasadas yra klijuotas tamsomis plytelėmis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad išklijavus klinkerio plyteles, jos pradėjo byrėti. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdžio menu nurodė, kad visi darbai buvo užbaigti 2021-09-20. Taigi pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą sieja ne su neatliktu darbu, bet su atlikto darbo kokybe. Bylos šalių sudaryta sutartimi šalys įsipareigojo mokėti baudą už neatliktus darbus. Tai reiškia, kad atsakovėms atlikus sutartyje numatytus įsipareigojimus, ieškovė nebeturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovių netesybų (baudos). Be to, sutiktina su atsakovių atstovų teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, jog garantiniu laikotarpiu esant defektams, jie ištaisomi, taigi ieškovei turint pretenzijų atsakovėms dėl atliktų darbų kokybės, ieškovė turėtų pagrindą reikalauti iš atsakovių pašalinti defektus, tačiau ne reikalauti iš atsakovių baudos už vėlavimą atlikti darbus.

Ieškovė taip pat nurodo, jog yra įrengta netinkamos formos medinė terasa, motyvuodama tuo, jog preliminarioje sutartyje, sudarytoje tarp atsakovių ir J. R., buvo numatyta įrengti L formos terasą, tačiau iš tiesų terasa yra įrengta kitokios formos. Dėl to, kad terasa yra įrengta, ginčo nekyla; ieškovė nurodo, jog terasa įrengta netinkamos formos. Kaip minėta aukščiau, teismas sprendžia, kad šiuo atveju preliminari sutartis, sudaryta tarp atsakovių ir J. R., nesukuria ieškovei jokių teisių ir pareigų, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai savo reikalavimą kildina iš preliminariosios sutarties. Tarp bylos šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovės įsipareigojo ieškovei ne vėliau kaip iki 2021-07-01 įrengti medinę terasą. Atsakovės 2021-11-16, atsakydamos į ieškovės pretenzijas, nurodė, kad patikrinus įrengtą terasą kalibruotu gulsčiuku ir lazeriniu gulsčiuku joks nuolydis, nukreiptas į fasadą nebuvo nustatytas, terasa yra lygi; pretenzijoje nurodoma, kad neužbaigta lauko terasa, bet nenurodoma, kas konkrečiai neužbaigta; faktiškai terasa įrengta pagal projektą ir visi darbai užbaigti; tinkama darbų atlikimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pati pradėjo naujus terasos įrengimo darbus, didindama terasą ne pagal projektą. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovai patvirtino, jog terasa įrengta pagal techninį projektą, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, taigi pripažintina, kad terasa įrengta tinkamai.

Ieškovė taip pat nurodo, jog veja prie įsigyto kotedžo yra neįrengta. Nurodo, kad į tinkamą vejos įrengimą įeina ne tik jos užsėjimas, bet ir nupjovimas du kartus. Be to, nurodo, kad tinkamai įrengta veja turėtų atrodyti taip, kaip nurodyta vizualizacijoje skelbime apie parduodamą turtą. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-01-06 iki 2016-08-25), 24 punktas numatė, kad vejos įrengimas – tai vejos tipo (dekoratyvinė, sportinė ar paprastoji) ir įrengimo būdo (naujos vejos sėjimas, esamos gerinimas, klojimas ritininės vejos ar sodinimas vejas pakeičiančių dekoratyviųjų augalų) parinkimas, žemės (dirvos) paruošimas, vejų žolių sėklų mišinio parinkimas pagal vejos tipą, sėja. Taigi iš šio apibrėžimo galima suprasti, kad vejos įrengimo darbai baigiami sėja, o ne vejos priežiūra. Be to, pažymėtina, kad vejos įrengimo darbus atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) 2022-05-18 raštu informavo atsakoves, kad įrengė veją ir prie kotedžo (duomenys neskelbtini); pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo vejos priežiūros darbų, t. y. nelaisto pasodintos vejos, užaugusios žolės nepjauna; „vejos įrengimo“ ir „vejos priežiūros“ darbai yra skirtingo pobūdžio darbai; nuvykus prie objekto (duomenys neskelbtini), nustatė, kad veja seniai nelaistyta, juodžemis dėl drėgmės trūkumo net suskeldėjęs, todėl žolė iki šiol ne visose vietose išdygusi, o išdygusiose vietose dėl drėgmės trūkumo neauga; būtina nuolat laistyti veją, nes dėl ypatingai sauso pavasario žolė savaime neauga; neužaugus vejai dėl UAB (duomenys neskelbtini) kaltės, galioja darbų garantija. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad veja ieškovės nebuvo laistoma, prižiūrima. Taigi darytina išvada, kad vejos plote augančios piktžolės užaugo būtent dėl ieškovės netinkamai vykdomos vejos priežiūros, o ne dėl netinkamo vejos įrengimo. Taip pat būtina paminėti, kad parduodamo turto skelbimuose, vizualizacijoje pateiktos informacijos metu nekilnojamasis turtas nebuvo pastatytas, taigi buvo pateikiamas tik preliminarus vaizdas, ko galima tikėtis ateityje, kaip atrodys būsimas kotedžas su jam priklausančio žemės sklypo dalimi, todėl pateikta vizualizacija neturėtų būti vertinama kaip realus vaizdas.

Nors atsakovės visus darbus, numatytus pirkimo-pardavimo sutartyje, atliko, tačiau šie darbai nebuvo atlikti sutartyje nustatytu terminu. Atsakovės neginčijo aplinkybės, kad darbus atlikti buvo vėluojama, todėl pačios atsakovės paskaičiavo ir sumokėjo ieškovei 1789,20 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021-05-01 (iki kada turėjo būti atlikta dalis darbų) iki 2021-09-20 (kada faktiškai visi darbai buvo baigti). Kaip minėta, atsakovės sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio baudą už kiekvieną įsipareigojimų neįvykdymo dieną, bauda skaičiuojama nuo visos sutarties kainos (63000 Eur), iki visiško ir tinkamo įsipareigojimų įvykdymo dienos. Taigi atsakovės paskaičiavo mokėtiną baudą nuo visos kainos sumos už visą pradelstą įvykdyti darbus laikotarpį. Ieškovė paskaičiavo baudą nuo visos turto kainos nuo 2021-05-02 ir nuo 2021-07-02 iki ieškinio padavimo dienos - 2021-10-18.

Teismo vertinimu bylos duomenys patvirtina, kad 2021-02-10 sutartyje numatyti darbai galutinai buvo užbaigti 2021-09-20, todėl ieškovė po šio termino apskirtai nebeturėjo jokio pagrindo skaičiuoti baudą. Be to, bylos šalių sudarytoje sutartyje šalys susitarė, jog bauda bus skaičiuojama nuo turto kainos už kiekvieną įsipareigojimų neįvykdymo dieną, o ne atskirai už kiekvieno įsipareigojimo neįvykdymo dieną, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai paskaičiavo dvigubą baudą nuo visos turto kainos už skirtingus laikotarpius. Sutiktina su atsakovių atstovų argumentais, jog tuo atveju, jeigu bauda būtų skaičiuojama nuo termino atlikti skirtingus darbus praleidimo dienos, bauda turėtų būti skaičiuojama nuo vėluojamo darbo vertės, o ne nuo visos turto kainos. Tačiau, kaip minėta, šalys sutartyje dėl tokios baudos skaičiavimo tvarkos nebuvo susitarusios. Taigi atsakovės, pripažindamos, kad laiku sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, paskaičiavo ir sumokėjo ieškovei sutartyje numatytą baudą už praleistą terminą. Priteisti iš atsakovių didesnę baudą, negu numatyta šalių sutartyje ir negu atsakovės yra sumokėjusios, nėra pagrindo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovių nepriteistinos. Atsakovės patyrė po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atmetus ieškinį, atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur ir ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei MB (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.