Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį V. F. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013-04-29, apie 09.00 val., prie (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir apie įvykį nepranešęs policijai tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas atmestinas.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde ginčijamas tik administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukimas (dėl V. F. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir, nesant įrodymų, kad V. F. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė.

Bylos duomenys patvirtina, jog V. F. suprato, jog įvyko jo ir kito automobilio kontaktas. V. F. nuo pat pradžių buvo nurodęs, jog jis išjungė pavarą, kad galėtų užvesti variklį, tačiau jo mašina apie 15-20 cm. pajudėjo atgal ir kabliu prisilietė prie mašinos numerio. Priėjusi automobilio savininkė O. B. paklausė, ar jis žino, jog prisilietė, tuomet jis išlipo apžiūrėti. Jis pasiūlė kviesti policiją, tačiau ji atsakė, kad neturi laiko ir paprašė duoti pinigų buteliui. V. F. apžiūrėjo automobilius su jos vyru, tačiau nieko nesimatė. Jis padėjo ant kapoto 20 Lt, jie pasakė, kad viskas gerai, ir visi išsiskirstė. Liudytojos J. P. ir O. L. patvirtino, kad V. F. šnekėjo prie mašinos su asmenimis ir dėjo kupiūrą ant automobilio kapoto. Nukentėjusioji O. B. parodė, kad V. F. pasisiūlė numerį ištiesinti, bet jos vyras atsisakė, pinigų iš kaltininko neprašė. V. F. iš tiesų galėjo iš eismo įvykio pasišalinti ne sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o manydamas, kad susidūrusios transporto priemonės nebuvo apgadintos. Pažymėtina, kad nukentėjusioji O. B. I instancijos teismo posėdyje prašė teismo kiek galima mažiau bausti V. F., nes jiems nepadarė jokios materialinės žalos, tik moralinę žalą.

Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. F. būtų turėjęs motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Institucija, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos šioje dalyje nutraukimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti kitokią išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tokių nesant konstatuotina, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl V. F. tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, numatytą ATPK 250 str. 1 p., kurį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013-09-30 nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.