Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir J. R. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Valstybės ir pareiškėjo V. R. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1999 m. lapkričio 16 d. Nekilnojamojo turto perleidimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius, o šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančią. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai neįregistravo žemės sklypo įgijimo sutarties Nekilnojamojo turto registre, neužbaigė šio sandorio sudarymo įstatyme nustatyta forma, todėl neįgijo nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Sandorio sudarymo momentu galiojusio įstatymo – 1964 m. CK 255 straipsnio, taikytino šioje byloje, reikalavimų pareiškėja neįvykdė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir šis terminas naujojo kodekso įsigaliojimo momentu jau buvo pasibaigęs, taigi toks sandoris negalioja.

Pareiškėjai nurodė, kad termino praleidimą lėmė dokumentų praradimas gaisro metu, taip pat įvykusios kitos nelaimės ir iš to kilusios gyvenimiškos problemos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos, o iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 str.), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimais pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys (dokumentų praradimas gaisro metu, taip pat įvykusios kitos nelaimės ir iš to kilusios gyvenimiškos problemos), nėra įrodytos byloje esančiais duomenimis, tačiau įvertinus, tai, kad nekilnojamąjį turtą, kurį įsigijo pagal 1999 m. lapkričio 16 d. sutartį, pareiškėjai realiai valdo ir rūpinasi jo išlaikymu kaip teisėti savininkai, o iš suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimo nustačius, kad 1999 m. lapkričio 16 d. sutarties sudarymas, nors ji nebuvo įregistruota, atitiko šalių valią ir yra įvykdytos jos pagrindinės sąlygos, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti terminą 1999 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą įregistruoti 1999 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.