- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- 1A-568-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04935-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- S. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš S. K. priteista 147,98 eurų UAB „K. S. l.“ naudai turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 10 d. apie 14.23 val., (duomenys neskelbtini), UAB „K. S. l.“ parduotuvėje, iš Sodo daržo skyriaus paėmė ir už drabužių paslėpė sekatorių „Plus metal Bbypass P531“, 31,49 eurų vertės, genėjimo pjūklą „Sw73 123870/1000613“, 34,59 eurų vertės, žirkles šakoms „Powergear M Prasil 1020187“, 81,90 eurų vertės, ir apsaugos darbuotojui bandant jį sulaikyti išbėgo su minėtomis prekėmis iš prekybos centro už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – UAB „K. S. l.“ priklausantį turtą ir padarė bendrą 147,98 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
2. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo S. K., liudytojų A. S., I. Š. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus – vaizdo medžiagą, kuri apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolu su foto lentele, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, sprendė, kad nors S. K. neigia įvykdęs atvirąją vagystę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad buvo įvykdyta atviroji vagystė. Teismo nuomone, S. K. veiksmai buvo padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, jį bandant sulaikyti, S. K. pasipriešino sulaikymui ir pasišalino nesusimokėjęs už prekes.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. prašo jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei jam dalyvaujant.
3.1. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistojo teigimu, jis pripažįsta, kad įvykdė slaptą vagystę, tačiau jo pagrobto turto vertė nesiekia 1 MGL, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo A. S. parodymus. Minėtas liudytojas teisme nurodė, kad nežinojo ką jis ketina pavogti ir kokius daiktus yra užsikišęs už drabužių. Taip pat ir teisme apklausta liudytoja I. Š. nurodė, kad ji nematė kokius daiktus ketinama pagrobti. Skundo autoriaus nuomone, tokie liudytųjų parodymai patvirtina, kad buvo padaryta slapta vagystė, kas atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį.
3.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad pasižada atlyginti padarytą žalą. Bausmės atlikimo vietos įstaigoje intensyviai ieško darbo, tačiau nėra įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Iš bausmės atlikimo vietos įstaigos išreikalauti prašymai gali patvirtinti, jog jis kiekvieną mėnesį teikia prašymus dėl įdarbinimo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašė atmesti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, S. K. nesutinka dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pasisako tik dėl apelianto nuteisimo pagal šią teisės normą.
Dėl nuteistojo apeliacinio skundo
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. P. S. K. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu S. K. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo (atvirosios vagystės) požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
7. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
8. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, tai yra, jog liudytojai A. S. ir I. Š. nematė ir nežinojo ką jis pavogė, todėl neteisingai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o ne kaip slaptą vagystę.
9. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-245-696/2015, 2K-136/2011).
10. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. K. veiksmus vertino kaip atvirąją vagystę, motyvuodamas tuo, kad nors S. K. buvo įsitikinęs, jog vykdo slaptą vagystę, tačiau jis buvo ne tik stebimas vaizdo priemonėmis, bet buvo bandoma jį sulaikyti prie parduotuvės lauko durų. Nors nuteistasis S. K. tvirtino, jog nesuprato, koks asmuo jį bando sulaikyti, nes vilkėjo paprastą striukę, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo aiškinimus vertino kritiškai ir padarė pagrįstą išvadą, kad nors vagystė pradėta slaptai, tačiau kaltinamajam suvokus, kad parduotuvės darbuotojai suprato jį norint pagrobti daiktus ir būtent dėl to jį stabdo, pastarasis tęsė savo nusikalstamą sumanymą ir, prasibrovęs pro bandantį sustabdyti parduotuvės apsaugos darbuotoją, pabėgo, t. y. užbaigė vagystę atvirai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. K. neneigė iš UAB „K. S. l.“ parduotuvės pavogęs sekatorių, genėjimo pjūklą bei žirkles šakoms, tačiau nesutiko, jog jo veiksmai atitinka atvirosios vagystės požymius. Nurodė, kad užsikišęs minėtus daiktus praėjo pro kasas ir tik išėjus į lauką kažkoks vyras jį bandė čiupti. Gal ką nors ir pasakė, tačiau jis neatsimena. Tas vyriškis buvo su paprasta striuke, o parduotuvės apsaugos darbuotojai vilki mėlynos spalvos striukes. Po to jį dar vijosi kažkoks automobilis, bet jis nuo jo pabėgo (1 t., b. l. 182–183).
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas A. S., kuris įvykio metu dirbo parduotuvės „S.“ apsaugos darbuotoju, nurodė, jog per raciją gavo pranešimą, jog į parduotuvę užėjo porelė, kuri galimai vagia iš parduotuvės. Pamainos vadovė I. Š. liepė prie išėjimo durų patikrinti vyriškį. Vyriškiui praėjus kasas ir einant link išėjimo durų, pasisveikino ir paprašė jo sustoti. Vyriškis bandė suduoti, jis sugriebė už šaliko, pradėjo tampytis, tačiau vyriškis ištrūko ir pabėgo. Įvykio metu galėjo vilkėti ir savo striukę, nes tuo metu ėjo pietauti (1 t., b. l. 183–184). 2023 m. kovo 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, patvirtina, jog liudytojas A. S. iš jam parodytų nuotraukų atpažino S. K., kaip asmenį kurį bandė sulaikyti išeinantį iš parduotuvės, tačiau vyriškis pabėgo (1 t., b. l. 39–43).
13. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š., kuri įvykio metu dirbo objekto apsaugos vadove, nurodė, kad S. K. ir su juo kartu buvusi moteris jiems buvo žinomi, nes po jų apsilankymo parduotuvėje jau buvo dingusios prekės. Vienas darbuotojas stebėjo monitorius ir skirstė darbuotojus kas turi stebėti asmenis, kas turi sulaikyti. A. S. buvo nurodyta patikrinti vyriškį, kuomet jis praeis kasas, o ji koncentravosi į moterį. Per vaizdo stebėjimo kameras buvo matoma, kaip dalis daiktų buvo sudėta į moters krepšį, o dalį daiktų S. K. užsikišo už drabužių. Iš vaizdo stebėjimo įrašų žino, kad A. S. susistumdė su tuo vyriškiu (2 t., b. l. 2–3).
14. Tiek liudytojo A. S., tiek ir liudytojos I. Š. parodymus neabejotai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu bei prie jo esanti fotolentelė (1 t., b. l. 55–56, 57–65), kuriuose akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis S. K. praeina pro kasas nesusimokėjęs už prekes, jį išeinantį pro parduotuvės duris, sustabdo apsaugos darbuotojas, vyksta pokalbis, tačiau nuteistasis smūgiuoja apsaugos darbuotojui ir ištrūkęs pabėga iš parduotuvės.
15. Kaip jau buvo minėta, pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą; kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Kaip matyti iš įvykių eigos, S. K. veiką daryti pradėjo stengdamasis veikti slaptai (nors ir žinodamas, kad parduotuvė stebima vaizdo kameromis), slapta daiktus užsikišęs už rūbų, praėjo kasas už juos nesumokėjęs. Tačiau nors S. K. manė, kad veikia slaptai, tokius nuteistojo veiksmus stebėjo ne vienas apsaugos darbuotojas, o liudytojui A. S. bandant jį sulaikyti, nepaisydamas to išsivadavęs iš jo, S. K. iš parduotuvės paspruko kartu išsinešdamas ir joje pavogtus daiktus. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo S. K. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims (parduotuvės apsaugos darbuotojams), suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas ir pačiam S. K. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir pasišalinus iš parduotuvės su pagrobtomis prekėmis, teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai apsaugos darbuotojai pastebėjo S. K. veiksmus, bandė jį sustabdyti, tačiau pastarasis kartu su pagrobtu turtu pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę turtu disponuoti. Taigi visa tai patvirtina, kad nuteistasis S. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 147,98 eurų.
16. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad šiuo atveju, turto vertė veikos vertinimui reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (atvira vagystė) konstatavimas. Taip pat S. K. baudžiamosios atsakomybės niekaip nelengvina ir ta aplinkybė, jog apsaugos darbuotojai nežinojo kokias konkrečias prekes jis ketina pagrobti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. sausio 30 d. dalinės inventorizacijos aktas (1 t., b. l. 9) patvirtina, jog buvo pagrobta: „Plus metal Bbypass P531“ sekatorius, genėjimo pjūklas „Sw73 123870/1000613 ir žirklės šakoms „Powergear M Prasil 1020187“.
17. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. K. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad 2023 m. liepos 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti teismo nuosprendį dėl nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-14365 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį S. K., sudaro 80,00 eurų, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
20. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
21. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiką, duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo S. K. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.