Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Jolantai Petraitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalyje, 271 straipsnio 3 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė su ketvirtadalio turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 16 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė. 2000 m. gegužės 18 d. pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 papunkčio nuostatas, paleistas iš pataisos namų;

4. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 271 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 272 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje (BK straipsnio redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.). Nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

8. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 (vienų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (du nusikaltimai) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (penki nusikaltimai), 187 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai), 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 3 (trijų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (septyni nusikaltimai), 187 straipsnio 1 dalyje (septyni nusikaltimai) ir jam paskirta 4 (keturių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi jam skirta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė;

12. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šio įpareigojimo įvykdymo terminą – 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikaltimai) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64-1 straipsniu, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirti galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, per visą bausmės atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu ar mokslu, gydytis priklausomybės ligas, per visą bausmės atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2023 m. sausio 25 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. K. 2023 m. sausio 10 d. apie 14.23 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, iš sodo daržo skyriaus paėmė ir už drabužių paslėpė sekatorių „Plus metal Bbypass P531“, 31,49 eurų vertės, genėjimo pjūklą „Sw73 123870/1000613“, 34,59 eurų vertės, žirkles šakoms „Powergear M Prasil 1020187“, 81,90 eurų vertės, ir apsaugos darbuotojui bandant jį sulaikyti išbėgo su minėtomis prekėmis iš prekybos centro už jas nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė bendrą 147,98 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad nurodytu kaltinime laiku su drauge atėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), ir jis paėmė sekatorių, pjūklą, žirkles, juos užsikišo už kelnių. Paėmė kaltinime nurodytus daiktus ir juos užsikišęs už striukės, kelnių išėjo iš parduotuvės pro kasas, apsaugos darbuotojus, nesusimokėjęs už prekes. Tarpduryje, dar būnant Senukų patalpoje prie išėjimo, kažkoks vyras jam kažką pasakė ir čiupo jį už rankovės norėdamas jį sulaikyti, bet jis išsisuko ir išbėgo į lauką, ar tas asmuo nukrito, jis nematė. Lauke jį bandė vytis kažkokia mašina, tai jis perbėgo į gamyklos teritoriją ir išmetė toje teritorijoje paimtus daiktus, kad būtų lengviau bėgti ir pagalvojęs, kad jie tuos daiktus pasiims ir nebesivys. Mašina, kuri jį vijosi buvo darbinė, krovininė, žmonės buvo apsirengę statybiniais rūbais, o kas buvo tas asmuo, kuris jį norėjo sulaikyti parduotuvės tarpduryje, jis nežino, nes iš rūbų nebuvo galima atskirti, kad tai apsaugos darbuotojas, nes buvo apsirengęs paprastais drabužiais, o apsaugos darbuotojai vilki mėlynas uniformas. Pagrobtų daiktų kiekio ir jų vertės neginčija, sutinka, kad pagrobė svetimą turtą, tačiau nesutinka, kad jis įvykdė atvirą vagystę.

3. Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2023 m. sausio 10 d. dirbo kitam poste, ir jam einant pietauti per raciją kolegos, apsaugos darbuotojai, pranešė, kad į parduotuvę atėjo porelė, kuri (duomenys neskelbtini) vagia ir jo prašė patikrinti ar jų nėra prie durų, sakė jam juos stebėti. Kolegos per kameras matė, jog porelė krapštosi sodo skyriuje, t. y. vagia, todėl jam per raciją pasakė, kad jie atėjo pro pagrindinį įėjimą ir eina link sodo-daržo skyriaus, jis ten ir laukė. Kaip tik prie jo priėjo vadovė I. Š. ir parodė, kuri ta porelė ir pasakė, kad kai jie išeis, jam patikrinti juos. Jis laukė prie durų ant suoliuko. Vyriškis praėjo kasą ir sustojo palaukti daugės, kaip suprato. Kai moteris buvo prie kasos, vyriškis judėjo link durų. O kai vyriškis išeidinėjo pro lauko duris, jis pasakė „laba diena, prašau sustoti“. Jis iš kart pradėjo smūgiuoti jam ir iškart bėgo, dėl ko jis griebė jam už šaliko, tačiau vyriškis išsimuistė ir pabėgo. Nubėgančiam liepė sustoti, bet jis pabėgo nesustodamas. Girdėjo, kad jį kažkas dar vijosi. Tuo metu jis buvo su savo striuke, nes ėjo pietauti, tačiau apsaugos rūbai: darbinė striukė su užrašais, o kelnės gali būti bet kokios. Kaltinamasis bėgo, nes buvo apsivogęs, tai norėjo pabėgti.

4. Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos skyriaus vadovė. 2023 m. sausio 10 d. jos skyriaus darbuotojai per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, jog į parduotuvė atėjo žinoma pora asmenų, kurie vagia, todėl jie buvo stebimi per vaizdo kameras. Buvo paskirstyti darbai, nurodyta kurie apsauginiai turi sulaikyti moterį, o kurie vyrą. Apsauginiui A. S. buvo nurodyta laukti prie lauko durų ir sulaikyti bei patikrinti vyrą, kitas darbuotojas stovėjo netoli kasų ir turėjo patikrinti moterį. Vyras pro parduotuvės kasas praėjo pirmas, moteris dar iš pradžių liko prie kasų. Iki kol nepraeina pro kasas negali tikrinti, nes gali ir susimokėti. Kadangi jie žinojo, kad vyras buvo užsikišęs įrankius po drabužiais, tai nusprendė jį sulaikyti. Vyrui einant pro duris, jį sustabdė A. S., tačiau vyriškis ištrūko ir išbėgo iš parduotuvės. Sulaikymas nuo vyriškio praėjimo pro kasas iki jo sustabdymo truko iki 4 minučių.

5. 2023 m. sausio 30 d. parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodoma, kad 2023 m. sausio 10 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogtos prekės: 1 vnt. sekatorius „plus metal bypass P531“ (prekės kodas- 40159488, 1 vnt. kaina- 31,49 Eur), 1 vnt. pjūklas genėjimui SW73 123870/1000613 (prekės kodas- 51048146, 1 vnt. kaina 34,59 eur), ir 1 vnt. žirklės šakoms „Poergear M Prasil 1020187“ (prekės kodas- 51229937,1 vnt. kaina- 81,90 eur). 2023 m. sausio 10 d. apie 14.09 val. į parduotuvę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įėjo vyras ir moteris. Apie 14.16 val. vyras iš sodo daržo ekspozicijos stendo paėmė sodo įrankius- 1 vnt. sekatorių „plus metal bypass P531“ (prekės kodas- 40159488, 1 vnt. kaina- 31,49 Eur), 1 vnt. pjūklą genėjimui SW73 123870/1000613 (prekės kodas- 51048146, 1 vnt. kaina 34,59 eur), ir 1 vnt. žirkles šakoms „Poergear M Prasil 1020187“ (prekės kodas- 51229937,1 vnt. kaina- 81,90 eur), juos paslėpė vilkimuose rūbuose ir apie 14.20 val. išėjo iš parduotuvės už juos neapmokėjęs. Objekto apsaugos darbuotojams sukėlus įtarimą ir bandant minėtą asmenį sulaikyti, jis pasipriešino sulaikymui ir pasišalino iš prekybos centro teritorijos. Dėl vagystes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas 147,98 Eur nuostolis. Parduotuvėje atlikus prekių inventorizaciją buvo fiksuotas minėtų prekių trūkumas. Prašo nustatyti vagystę įvykdžiusį asmenį ir įpareigoti atlyginti padarytą tutinę žalą. Pridėtas dalinės inventorizacijos aktas (b. l. 8-9).

6. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodoma, kad liudytojas A. S. iš jam pateiktų 6 nuotraukų atpažino asmenį pažymėtą Nr. 1 (S. K.) ir nurodė, kad tai tas pats vyriškis, kuris 2023 m. sausio 10 d. apie 14.09 val. parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), iš sodo skyriaus už drabužių užsikišo sodo prekių, ėjo iš parduotuvės, A. S. bandė jį sulaikyti, tačiau vyriškis pabėgo. Vyriškį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožų. Pridėta fotolentelė (b. l. 39-43).

7. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2023 m. sausio 10 d. įvykdytos vagystės. Pateiktas failas kuriame yra 6 atskiri failai su pavadinimais.

1. Pateiktas failas pavadinimas „Įeina“, vaizdo įrašo kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „008 Pagrindinis įėjimas-2023.01.10 14:09:24.311“, kuriame yra užfiksuotas parduotuvės įėjimas, pro kurį įeina vyras, dešine ranka pasiima prekių krepšelį, vyras apsirengęs juodos spalvos striuke, kuri yra atsegta, po ja yra šalikas, dėvi juodos spalvos kelnes, juodos spalvos batus. Vyras nueina į prekybos salę. Vaizdo įrašo trukmė 16s. Žiūrėti foto-1.

2. Pateiktas failas pavadinimas „Paima Fiskars įrankius“, vaizdo įrašo kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „237 Fiskars FPS:8.0“. Pateiktame vaido įraše matosi, kaip ateina moteris, juodai apsirengusi, ant galvos šviesiai rudos spalvos kepurė su gėle, ant dešinio pečio yra rankinė. Paskui moterį eina minėtas vyras, prieina prie lentynos paima prekę ir užsikiša už striukės, moteris stovi šalia ir žiūri. Abu stoviniuoja prie lentynos ir apžiūrinėja prekes. Pasiima su dešine ranka preke, laiko ją rankoje ir dairosi užsikiša už striukės į kairę pusę. Moteris stovi šalia. Dairosi iš lentynos su kaire ranka paima prekę, moteris stovi šalia. Nueina toliau nuo kamerų, matosi, kaip užsikiša paimtą prekę, vyras atsisukęs į kameras nugara, moteris priešais jį. Nueina toliau apžiūrinėja prekes ir išeina iš skyriaus. Vaizdo įrašo trukmė 2 min.42s. Žiūrėti foto -2, 3,4.

3. Pateiktas failas pavadinimas „Išeina pro kasas“, vaizdo įrašo kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „010 Kasa15,16-2023.01.10 14:19:01.341“. Minėtas vyras ir moteris stovi 16 kasoje, kalbasi, vyras nueina prie 15 kasos, žiūri. Stovi eilėje kalbasi su moterimi, pasiima telefoną ir eina už kasų. Moteris lieka stovėti kasoje. Vyras išeina. Vaizdo įrašo trukmė 1min. 46s. Žiūrėti foto-5,6.

4. Pateiktas failas pavadinimas „Pasipriešina sulaikymui“, vaizdo įrašo kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „012 Įėjimas Laisvalaikis -2023.01.10 14:23:19.865“. Pateiktame vaizdo įraše matosi, kaip eina link išėjimo minėtas vyras, dairosi, žiūri į telefoną. Matosi, kaip iš dešinės pusės išeina apsaugos darbuotojas, o minėtas vyras eina pro duris. Apsaugos darbuotojas matosi, kaip minėtą vyrą sulaiko tarpduryje. Vyras dešine ranka atstumia apsaugos darbuotoją, tarpduryje įvyksta grumtynės, apsaugos darbuotojas ir vyras tąsosi už rankų. Atsidaro lauko durys minėtas vyras išbėga ir nubėga į dešinę lauko pusę. Apsaugos darbuotojas nukrenta ant žemės. Atsistoja ir įeina į parduotuvės vidų. Vaizdo įrašo trukmė 32s. Žiūrėti foto -7,8,9.

5. Pateiktas failas pavadinimas „Pabėga“, vaizdo įrašo kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „248 Nuo stulpo-2023.01.10 14:24:04.893“. Pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas lauko teritorijos vaizdas. Matosi, kaip bėga minėtas vyras. Vyras nubėga į kitą gatvės pusę. Matosi, kaip iš paskos bėga kitas vyras su salotinės spalvos striuke. Vėliau išbėga kitas vyras. Daugiau vaizdo įraše nesimato, kur nubėga vyrai. Vaizdo įrašo trukmė 39s. Žiūrėti foto - 10,11,12.

6. Pateiktas failas pavadinimas „Moteris sumoka už pirštines ir ge...“, vaizdo įrašo kairėje pusėje yra baltos spalvos užrašas „010 Kasa15,16-2023.01.10 14:22:59.944“. Vaizdo įraše matosi, kaip 16 kasoje minėta moteris iš piniginės išsiima pinigus, paduoda kasininkei pardavėjai, susimoka už prekes ir išeina. Vaizdo įrašo trukmė 51s. Žiūrėti foto-13. Pridėta fotolentelė. Vokas su vaizdo įrašu (b. l. 55-65,66).

8. Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK vyresn. tyrėjos N. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dėl asmens tapatybės nustatymo, kad tyrimo metu gautas pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad 2023 m. sausio 10 d. apie 14.09 val. įėjo vyras į sodo daržo ekspozicijos skyrių, paėmė sodo įrankius, juos paslėpė tarp darbužių, praėjo pro kasas, prie išėjimo durų apsaugos darbuotojas bandė sulaikyti, tačiau nustūmė apsaugos darbuotoją ir pasišalino iš parduotuvės su prekėmis. Tokiais veiksmais įvykdė atvirąją vagystę. Parduotuvei padaryta 147.98 eurų turtinė žala. Siekiant nustatyti vagystę įvykdžiusį asmenį, peržiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo stebėjimo kamerų įrašą nustatyta, kad vagystę įvykdęs asmuo yra S. K. gim. (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos. Pastarasis Dainavos PK, Žaliakalnio PK, Santakos PK žinomas kaip sistemingai atliekantis vagystes iš parduotuvių (b. l. 67).

9. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Pridėta fotolentelė (b. l. 21-28).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 (įsigaliojusio nuo 2023-06-01) (toliau – ir įstatymas) 55 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Minėto įstatymo 3 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau įstatymu už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, šis asmuo atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

12. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, konstatuoja, kad jie švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, nes naujojoje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje įtvirtinta papildoma bausmė – viešieji darbai ir sumažintas laisvės atėmimo maksimalus terminas iki 4 metų, todėl taikytinas ne inkriminuotos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo nuostatos.

13. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

14. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

15. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. K., padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai.

16. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, pripažino kaltinime nurodytas prekes pagrobęs, tačiau neigė tai daręs atvirai. Tiek kaltinamasis tiek jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu teigė, jog inkriminuota veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes jis padarė slaptą vagystę (BK 178 straipsnio 1 dalis), o įvertinus tai, kad pagrobto turto vertė nesiekia 1 MGL, mano, kad baudžiamoji byla jam apskritai turėjo būti nutraukta.

17. Kaltinamojo S. K. parodymus, kad jo niekas nematė vagiant prekes, jis praėjo pro kasas ir tik tarpduryje buvo sustabdytas kažkokio vyriškio, kuris kažką pasakė ir sugriebė jį už rankovės, tačiau jis nesuprato kodėl jį sugriebė už rankovės, jis bėgo, nes jį nepažįstamas vyriškis čiupo už rankovės, taip jį puldamas, vėliau pasišalinęs iš parduotuvės bėgo ir nuo kažkokio automobilio, kuris jį vijosi, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, laiko kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

18. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, vaizdo medžiaga, apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolu su fotolentele ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad buvo įvykdyta atviroji vagystė. Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, jam 2023 m. sausio 10 d. dirbant kitam poste per raciją kolegos - apsaugos darbuotojai pranešė, kad į parduotuvę atėjo porelė, kuri (duomenys neskelbtini) vagia, sakė jam juos stebėti, kolegos per kameras matė, jog porelė sodo skyriuje ima prekes, vagia, apsaugos vadovė I. Š. parodė, kuri ta porelė ir pasakė, kad kai jie išeis, jam patikrinti juos, todėl kai vyriškis išeidinėjo pro lauko duris, jis pasakė „laba diena, prašau sustoti“, po ko vyriškis iš kart pradėjo smūgiuoti jam ir iškart bėgo, dėl ko jis griebė jam už šaliko, tačiau vyriškis išsimuistė ir pabėgo. Liudytoja I. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog per vaizdo stebėjimo kameras apsaugos darbuotojai matė, jog į parduotuvė atėjo žinoma pora asmenų, kurie vagia, todėl jie buvo stebimi per vaizdo kameras, po ko buvo paskirstyti darbai, nurodyta kurie apsauginiai turi sulaikyti moterį, o kurie vyrą. Kadangi jie žinojo, kad vyras buvo užsikišęs įrankius po drabužiais, tai nusprendė jį sulaikyti. Vyrui einant pro duris, jį sustabdė A. S., tačiau vyriškis ištrūko ir išbėgo iš parduotuvės.

19. Taigi, kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų duotų teisme, jie suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą, nes kaltinamasis nuo pat įėjimo į parduotuvę buvo sekamas apsaugos darbuotojų per kameras, buvo fiksuotas svetimo turto užsikišimas po drabužiais, dėl ko nuspręsta kaltinamąjį sulaikyti, tačiau kaltinamasis stabdomas ištrūko ir bėgo. Pastabėtina, kad vien tai, jog kaltinamasis nesuvokė, jog bandęs jį sulaikyti asmuo yra apsaugos darbuotojas, nes jis buvo su paprasta striuke, veikos kvalifikacijai įtakos neturi, kadangi kaip aukščiau nurodyta atviroji vagystė yra ir tada, kai vagystės faktą suvokia kaltininkui pašaliniai asmenys ir jie nebūtinai turi būti, kaip šiuo atveju teigia kaltinamasis, apsaugos darbuotojai. Akivaizdu, kad kaltinamasis stabdomas, girdėdamas prašymą sustoti, akivaizdžiai ignoruodamas šį paliepimą, pasipriešindamas sulaikymui, susistumdydamas su stabdančiuoju jį asmeniu, ištrūkdamas ir bėgdamas ne tik nuo šio tarpdury sustabdžiusio asmens, bet ir nuo asmenų, kurie jį vijosi parduotuvės lauko teritorijoje, suprato ir žinojo, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaisė, tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Tokiu būdu slaptoji vagystė, kuomet kaltinamasis iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas kaltinamajam pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti pagrobtą svetimą turtą, peraugo į atvirąją vagystę.

20. Netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. davė išsamius parodymus, jo parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nebuvo prieštaringi. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir papildė liudytojos I. Š. parodymai. Pažymėtina, jog minėtų liudytojų parodymus patvirtina vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota padaryta atviroji vagystė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2023 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kuriame nurodomos pagrobtos prekės, jų vertės ir tai, kad bandant asmenį sulaikyti, jis pasipriešino sulaikymui ir pasišalino nesusimokėjęs; įvykio vietos apžiūros protokolas; inventorizacijos aktas; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, tarnybinis pranešimas, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, pastarojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

21. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

22. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis S. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, padarytas siekiant savanaudiškų tikslų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų ir bylos medžiagos, kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, žalos savanoriškai neatlygino, jokių kitų aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, galinčių lengvinti kaltinamojo atsakomybę, teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios sunkinančios aplinkybės pripažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz. kasacinio teismo nutartys: Nr. 2K-15-489/2019, Nr. 2K-304-648/2019 ir kt.).

23. Kaltinamasis registruotas psichiatrijos gydymo įskaitoje, tačiau pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. Nr. 93TPK-275/2023 atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, nes jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas. Jis neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau vykdo individualią veiklą, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi. S. K. teistas keturiolika kartų, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms bei interesams, inkriminuotą veiką padarė neatlikęs bausmės, netrukus po bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, yra teisiamas penkioliktą kartą, teisme gautos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose taip pat yra kaltinamas padaręs vagystes, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę skirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, praeityje ne kartą teistas už tapačias veikas nuosavybei, teisiamas penkioliktą kartą, jam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, inkriminuotą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, daug kartų baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys (laisvės atėmimas su bausmės vykdymo atidėjimu) jam pakankamos įtakos neturėjo.

24. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti būtina skirti griežčiausios pagal savo pobūdį rūšies bausmę - laisvės atėmimą, kadangi tik ją paskyrus bus realizuojami BK 41 straipsnyje numatyti tikslai, kitos rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakaktų. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarinius, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis darbingo amžiaus ir dirba, vykdydamas individualią veiklą, į humaniškumo principą, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, bei tai, kad skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

25. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuris vėliau panaikintas pasiunčiant nuteistąjį atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, paskutiniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuomet jau buvo priimta teismo nutartis panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tik minėta nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam skirtas bausmes, jų tikslus, jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, negerbia svetimo turto ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, teismuose jo atžvilgiu nagrinėjamos dar ne viena baudžiamoji byla, inkriminuotas veikas padarė būdamas recidyvistu. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas net 14 kartų, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, svetimo turto vagystės yra kaltinamajam būdingo elgesio modelio dalis, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

26. Šio nuosprendžio priėmimo dienai S. K. atžvilgiu yra įsiteisėjęs ir vykdomas 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, kuriuo jam buvo skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir, kurią jis atlieka nuo 2023 m. sausio 25 d. Kadangi kaltinamasis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė po 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio priėmimo, neatlikęs juo paskirtos galutinės 4 metų laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turėtų būti subendrinama su minėtu nuosprendžiu skirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo S. K. prašymas dėl bausmės pagal minėtą nuosprendį švelninimo pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus. Bausmių bendrinimo klausimas tikslingas spręsti vykdymo procese.

IV. Dėl civilinio ieškinio

27. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

28. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį 147,98 eurų sumai turtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 50, 51).

29. Kaltinamasis S. K. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu teismo posėdžio metu sutiko, jo dydžio neginčijo. Civiliniame ieškinyje detalizuojama kokiu pagrindu jis pareikštas, jo prieduose, pareiškime dėl vagystės detalizuojama, kokia turtinė žala padaryta, nurodomos žalos padarymo aplinkybės, nurodomos konkrečios prekės, kurios buvo pagrobtos, jų pavadinimai ir kaina. Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilini ieškovo patirta turtine žala. Byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuoto turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

30. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikintina.

31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais vaizdo įrašais, saugomas byloje (b. l. 66), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

33. Teismui pripažinus S. K. kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir atsižvelgiant į tai, kad šio kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi, yra pagrindas spręsti jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo klausimą.

34. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 20 d. pažyma Nr. APD-2023-10970 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 188,33 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

35. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o taip pat į tai, kad kaltinamasis neturi jokio turto, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 188,33 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 147,98 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 98 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.