Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DnB Nord lizingas ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo BUAB „Septynmylis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas praleido CK 6.88 str. 2 d. nustatytą trijų mėnesių terminą ieškiniui pareikšti, kuris suėjo 2010-02-28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog laidavimo sutartis buvo neterminuota. Be to, net ir esant neterminuotai laidavimo sutarčiai turėtų būti taikomas CK 6.89 str. 1 d. įtvirtintas 2 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, t.y. nuo 2008-04-15. CK 6.88 str. 2 d. ir CK 6.89 str. 1 d. įtvirtinti terminai yra imperatyvus naikinamieji procesiniai terminai. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2010-02-22 priėmus teismo įsakymą kreditoriaus UAB DnB Nord lizingas naudai, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Minėtas įsakymas 2010-04-14 nutartimi buvo panaikintas, kadangi kreditorius per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio, o pareiškimas laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui. Taigi pareiškimas nenagrinėtu buvo paliktas dėl ieškovo kaltės, ir pagal CK 1.130 str. 4 d. nuostatas laikytina, jog tokio pareiškimo padavimas ieškinio senaties termino nenutraukė. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, iškėlus bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas už visas įmonės prievoles. Todėl skolininko BUAB „Septynmylis“ prievolė mokėti netesybas pasibaigė, kas reiškia, jog baigėsi ir laiduotojo prievolė. Ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, o pagal ieškovo pateiktą delspinigių paskaičiavimą, paskutinis terminas, nuo kurio skaičiuojami delspinigiai, prasidėjo 2009-11-10 ir pasibaigė 2010-05-10. Byloje nėra pateikta įrodymų, nuo kokios sumos (neapmokėtos turto vertės) skaičiuojama 30 proc. bauda. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra aišku, kokia yra neapmokėto turto vertė ir kokiai dienai ji atsirado. Negalima reikalauti kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę. Kaip nurodyta ieškinyje, lizingo objektas pagal lizingo sutartį yra grąžintas, įmokėta dalis įmokų, taigi prievolė iš dalies yra įvykdyta, tačiau ieškovas vis tiek reikalauja sumokėti netesybas. Atsižvelgiant į tai, jog prievolė iš dalies buvo įvykdyta, netesybos yra aiškiai per didelės ir priteistos neįvertinus skolininko ir laiduotojo turtinės padėties. Taip pat teismas nepagrįstai, pažeisdamas CK 6.201 str. 1 d., priteisė iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo argumentacijos dėl ginčo dalyko - dėl ieškinio senaties instituto taikymo, dėl skolos, netesybų ir priteistų palūkanų dydžio. Dėl apelianto solidariosios pareigos ieškovui egzistavimo pagal laidavimo sutartį ginčo byloje nekilo ir dėl to teisėjų kolegija nepasisako.

Kaip matyti iš bylos, ieškovas su trečiuoju asmeniu 2008-04-15 sudarė lizingo sutartį dėl transporto priemonės su specialia įranga įsigijimo (b.l. 96) ir finansavimo (b.l. 4-8, 9-12). Sutartinių prievolių tinkamą vykdymą laidavimu pagal tos pačios dienos laidavimo sutartį užtikrino apeliantas (b.l. 13), įsipareigojęs lizingo davėjui iki to momento, kuomet bus tinkamai įvykdytos visos lizingo sutarties sąlygos ( laidavimo sutarties 7.1 p.). Lizingo gavėjas UAB „Septynmylis“ savo prievolių nevykdė (b.l. 97-98), dėl ko lizingo davėjas (ieškovas) iniciavo lizingo sutarties nutraukimo prieš terminą procedūras (b.l. 17), 2010-01-29 susigrąžindamas lizinguojamą transporto priemonę.

Tokių faktinių bylos aplinkybių kontekste pirmiausiai aptartini apeliacinio skundo argumentai, susiję su apelianto, kaip laiduotojo, prievolės dydžiu ieškovui. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra dar ir ta, kad antrajai lizingo sutarties šaliai - UAB „Septynmylis“ Vilniaus apygardos teisme 2010-02-26 buvo iškelta bankroto byla ir dėl to priimta nutartis įsitesėjo 2010-03-09 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, c.b. Nr. B2-1505-553/2012). Įmonės nemokumas dėl bankroto situacijos turi tiesioginę įtaką bankroto byloje tvirtinamo kreditoriaus reikalavimo dydžiui. Pagal ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Netesybų ir palūkanų skaičiavimo nutraukimas skirtas tam, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtų nustatomos įmonės skolos ir kad jos nedidėtų bankroto bylos nagrinėjimo metu. Bankroto byloje nustatoma ir kiekvieno bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo apimtis, užfiksuojant tokio reikalavimo (bankrutuojančios įmonės skolos) dydį teismo nutartimi. ĮBĮ tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas yra užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, neaptaria kreditoriaus ir laiduotojo teisių ir pareigų apimties, jų dalyvavimo bankroto byloje ir kitų su tuo susijusių klausimų. Dėl šios priežasties įvertindamas bankroto bylos iškėlimo fakto įtaką laidavimo teisiniams santykiams, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje 2011-12-29 priimtu nutarimu suformavo teismų praktika nagrinėjamu klausimu. Kasacinis teismas konstatavo, kad laidavimas, kaip solidari ir akcesorinė prievolė, suponuoja tokių pačių taisyklių taikymą laiduotojui, kaip ir pagrindiniam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c.b. Nr. 3K-P-537/2011). Tai reiškia, kad jeigu dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi (už didesnę sumą), negu skolininkas skolingas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d.). Laiduotojo prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir užtikrintos skolininko prievolės apimtis, nepaisant to, į ką nukreipiamas reikalavimas – į skolininką bankroto procese ar į laiduotoją atskiroje civilinėje byloje. Kasacinis teismas sprendė, kad ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. pagrindu nutraukus netesybų ir palūkanų už visas bankrutuojančios įmonės prievoles skaičiavimą, tokiu pačiu mastu prieš kreditorių sumažėja ir laiduotojo atsakomybė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju bankroto bylos iškėlimas neapsprendžia apelianto teisinės padėtiems, nes jam netaikytinos ĮBĮ nuostatos, susijusios su palūkanų ir netesybų skaičiavimo nutraukimu, iškėlus lizingo gavėjui bankroto bylą, yra ydinga.

Ar ši klaidinga teismo išvada sąlygojo neteisingą apelianto skolos ieškovui apskaičiavimą, yra fakto klausimas. Jau buvo nurodyta, akcesorinės prievolės prigimtis lemia, kad laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Kaip matyti iš bankroto bylos procesinių dokumentų (LITEKO duomenys), 2010-08-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priminat domėn visus teisinius faktorius (palūkanų, netesybų skaičiavimo nutraukimą), BUAB „Septynmylis“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, įskaitytinai ir ieškovo UAB DnB Nord lizingas reikalavimas pagal 2008-04-15 lizingo sutartį (b.l. 4-7). Šio patvirtinto reikalavimo dydis – 80 728,25 Lt. Tokio paties dydžio reikalavimą laiduotojui, kaip solidariajam skolininkui, ieškovas pareiškė ir šioje civilinėje byloje (b.l. 14). Teismo sprendimu iš apelianto buvo priteista lygiai tokio paties dydžio skola, vertinant ją kaip suminę atskirų priteistų sumų išraišką, nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas akivaizdus rašymo (spausdinimo) apsirikimas, nurodant bendrą sumą, nuo kurios turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos - 80 128,25 Lt. Šį rašymo apsirikimą kolegija ištaiso (CPK 276 str.), nurodydama, kad iš viso priteista iš apelianto suma yra ne 80 128,25 Lt, o 80 728,25 Lt.

Tai suponuoja vertinimą, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo įtvirtinta blogesnė laiduotojo padėtis, lyginant su pačiu skolininku. Dar daugiau, kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad teismo procesiniu sprendimu patvirtinus bankroto byloje skolos kreditoriui dydį, įsigalioja prejudicija laiduotojui, kurio atsakomybė yra tapati (solidari) pagrindinio skolininko atsakomybei (CPK 182 str. 2 d.). Kadangi šiuo atveju skolininko prievolės, kurios įvykdymą užtikrino laidavimu apeliantas, apimtis buvo nustatyta ir užfiksuota būtent bankroto byloje, o toks teismo procesinis spendimas dėl skolos dydžio įsiteisėjo, tokio paties dydžio yra ir apelianto, kaip laiduotojo, prievolė ieškovui. Analogiškos pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-537/2011;2011-04-04 nutartis c.b. Nr. 3K-7-61/2011). Todėl kaip nors papildomai pagrįsti savo reikalavimo dydį apeliantui, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovas pareigos neturėjo, nes skolos dydis pagal lizingo, taigi ir pagal laidavimo sutartis jau buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Kita vertus, abejoti skolos paskaičiavimo principais ar jos dydžio pagrįstumu, priimant domėn į bylą pateiktus paskaičiavimus (b.l. 97-98), teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų.

Tačiau apeliacinio skundo argumentai, jog apelianto prievolės tapatumas ir solidarumas su trečiojo asmens prievole anaiptol nereiškia, kad iš apelianto turi būti priteistos ir juridiniams asmenims taikomos procesinės palūkanos, kurių dydis numatytas CK 6.210 str. 2 d., pripažintini teisingais. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šios rūšies palūkanos priteisiamos skolininkui gera valia nevykdant asmeninės prievolės, dėl ko kreditorius yra priverstas kreiptis į teismą. Laidavimo prievolės santykyje su pagrindine prievole tai reiškia, kad skolininkas nevykdo asmeninės prievolės kreditoriui, kildinamos būtent iš laidavimo sutarties. Tokiu atveju laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Laiduotojui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojas įgyja naują pareigą – pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-537/2011; 2011-04-04 nutartis c.b. Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto po 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, nepagrįstai pritaikė apeliantui didesnę, nei fiziniams asmenims įstatymu nustatyta (CK 6.210 str. 1 d.) palūkanų normą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistas palūkanas (CPK 330 str.).

Kadangi ieškovo teisių pažeidimas yra konstatuotas, t.y. prievolė, kildinama iš lizingo ir laidavimo sutarčių, nėra įvykdyta, pasisakytina dėl ieškinio senaties pažeistai teisei ginti. Apeliantas ieškinio senaties praleidimo faktu ir neteisingu jos termino skaičiavimu grindžia savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Viena vertus, kolegija nesutinka su laidavimo prievolės, kaip terminuotos prievolės, interpretavimu apeliaciniame skunde. Šiuo atveju netaikytinas 3 mėnesių CK 6.88 str. 1 d. nustatytasis terminas reikalavimui laiduotojui pareikšti, nes laidavimas akivaizdžiai nebuvo terminuotas. Priešingai, laidavimo sutarties šalių valia buvo sulygta dėl šios apelianto prievolės galiojimo iki visiško prievolių pagal pačią lizingo sutartį įvykdymo (7.1 p, b.l. 13), t.y. laidavimas yra siejamas būtent su pagrindinės prievolės įvykdymo faktu ir toks šalių susitarimas neprieštarauja jokioms teisės normoms. Bankrutuojant pagrindiniam skolininkui, laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 str. 1 d.) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime net neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Teisę reikšti reikalavimą solidariajam atsakovui (laiduotojui) galėtų likti neįgyvendinta tik tokiu atveju, jeigu, užbaigus bankroto bylą, skolininkas būtų likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5 d. - ­6 d.), taigi jo prievolė būtų laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.), o tuo pačiu pasibaigtų ir laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pagrindinis skolininkas savo prievolės pagal lizingo sutartį iki šiol neįvykdė, todėl teisė pareikšti ieškinį laiduotojui gali būti realizuota bet kuriuo momentu, nes laidavimo prievolė galioja iki sutarties visiško įvykdymo. Pasisakydamas dėl laidavimo prievolės pabaigos tokioje situacijoje, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsipareigojus iki prievolės visiško įvykdymo, CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, laidavimas galios tol, kol bus grąžintas visas įsiskolinimas, nes laidavimo sutarties šalys laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-245/2011).

Nagrinėjamos bylos atveju būtent ir buvo laiduota iki visiško prievolės įvykdymo, todėl apelianto nuoroda į CK 6.89 str. nustatyto neterminuoto laidavimo pabaigos momentą teisiškai neaktuali. Tačiau pažymėtina, kad net ir skaičiuojant ieškinio senaties pradžią pagal CK 6.89 str. įtvirtintą taisyklę – nuo laidavimo sutarties sudarymo dienas, kaip tai daro apeliantas, nebūtų pagrindo sutikti su jo teiginiais, kad ginčas, prasidėjęs kreditoriaus 2010-02-19 reikalavimu dėl teismo įsakymo išdavimo priteisti skolą solidariai iš A. L. ir UAB „Septynmylis“, t.y. nepasibaigus minėtam 2 metų terminui (LITEKO duomenys, Vilniaus m. 1-ojo apyl. teismo c.b. Nr. L2-7611-727/2010) neturėjo tęsinio dėl paties kreditoriaus UAB DnB Nord lizingas kaltės. Kaip matyti iš nurodytos civilinės bylos proceso eigos, skolininkams pareiškus prieštaravimus, kreditorius 2010-04-12 ieškinį pateikė, tačiau vieninteliam atsakovui – laiduotojui A. L., kadangi lizingo gavėjui UAB „Septynmylis“ 2010-02-26 jau buvo iškelta bankroto byla ir visi jam nukreipti reikalavimai galėjo būti reiškiami tik bankroto byloje. Apylinkės teismas 2010-04-14 nutartimi šią situaciją traktavo kaip netinkamą ankstesnės, 2010-03-22 teismo nutarties, įpareigojančios kreditorių pateikti ieškinį, įvykdymą ir netinkamo ieškinio (atsakovų aspektu) pareiškimą, nes byla buvo pradėta esant skolininkų daugetui. Todėl teismas panaikino 2010-02-22 išduotą įsakymą, o paduotą ieškinį, kuriame buvo pareikšti reikalavimai tik laiduotojui A. L., grąžino kreditoriui UAB DnB Nord lizingas. Tokį objektyviai susiklosčiusį faktą, kaip bankroto bylos iškėlimas vienam iš solidariųjų skolininkų, vertinti kreditoriaus nenaudai ir spręsti apie jo kaltę, netinkamai pareiškus ieškinį supaprastinto proceso tvarka pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje, kas sukeltų CK 1.130 str. 4 d. numatytus padarinius, negalima. Priešinga apelianto nuomonė nėra protinga, teisinga ir sąžininga (CPK 3 str. 1 d.), juolab, tokiu atveju (pripažinus senaties termino praleidimą) teismui iš karto atsirastų pareiga savo iniciatyva apsvarstyti ir šio termino praleidimo priežastis bei galimybę jį atnaujinti, atsižvelgiant į negalimą iš anksto numatyti aplinkybę, t.y. vieno iš solidariųjų skolininkų bankrotą. Todėl su ieškinio senatimi susiję apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo.

Nors apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, sumažinant priteistas iš apelianto procesines palūkanas nuo 6 proc. iki 5 proc. per metus, šios sprendimo dalies pakeitimas nesuponuoja bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismo priteistų iš apelianto ieškovo ir valstybės naudai, kitokio paskirstymo (CPK 93 str. 4 d.- 5 d.). Reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra išvestinis iš kitų materialiųjų reikalavimų ir pats savaime neapsprendė nei mokėtino už ieškinį (ar, atitinkamai, apeliacinį skundą) žyminio mokesčio dydžio, nei ieškovą atstovavusių advokatės ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudų, ruošiant procesinius dokumentus bylai, t.y. ieškinį, dubliką, atskirąjį skundą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto bei dalyvaujant teismo posėdžiuose.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, ieškovui iš apelianto priteistinos su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 1452 Lt (b.l.143-144). Pagal CPK 98 str. 2 d. nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.11 p. už tokio atsiliepimo parengimą nustatyta maksimali užmokesčio suma yra 1200 Lt (800 Lt x 1,5), tokio dydžio suma ir priteistina ieškovui iš apelianto.

Iš apelianto taip pat priteistinas valstybės naudai 2422 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jam buvo atidėtas iki sprendimo ar nutarties priėmimo (b.l. 133) (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 3 d., 96 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,80 Lt sumą (b.l. 146), jos priteistinos iš apelianto valstybės naudai drauge su žyminiu mokesčiu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti, kartu ištaisant ir rašymo apsirikimą, bei išdėstyti rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. L. 30 344,68 Lt skolos, 45 659,18 Lt baudos, 4724,39 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 80 728 (aštuoniasdešimt tūkstančių septynių šimtų dvidešimt aštuonių) litų 25 centų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 4844 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis) litus bylinėjimosi išlaidų UAB DnB Nord lizingas naudai.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB DnB Nord lizingas naudai.

Priteisti iš A. L. 2422 Lt žyminio mokesčio ir 5,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo, iš viso 2427 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt septynis) litus 80 centų apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybės naudai.