- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- e2-714-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00063-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- M. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartimi priimta ieškovės ieškinio dalis, kuria ieškovė prašo nutraukti J. L., ir M. L. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 85, dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo J. L. palikti ikisantuokinę pavardę – K., o atsakovui – jo pavardę L. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad susituokus su atsakovu ji tikėjosi sukurti darnius santykius, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Iš pradžių santykiai buvo geri, abu sutuoktiniai sutarė, kartu augino ir auklėjo savo vaikus. Kartu nusprendė išvykti gyventi ir dirbti į užsienį – (duomenys neskelbtini). Tačiau laikui bėgant sutuoktinių tarpusavio santykiai atšalo. Prasidėjo ginčai dėl bendro gyvenimo kūrimo, tiek dėl vaikų auginimo, jų auklėjimo. Be to, atsakovas būdavo agresyvus ir pradėjo naudoti fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 1 d. sužinojo, kad sutuoktinis buvo ir yra neištikimas: turi kitą moterį, o vėliau paaiškėjo, kad turi ir vaiką su kita moterimi (ne Lietuvos pilietį, todėl Gyventojų registre nėra įrašų apie kitus atsakovo vaikus). Nuo to laiko šalys dar labiau pradėjo konfliktuoti, o atsakovas tapo nevaldomas ir pradėjo grasinti susidorojimu ieškovei. Vieno konflikto metu (kai ieškovė paprašė atsakovo išeiti iš jos namų ir sūnaus palaukti lauke, o ne namie, nes atsakovas ieškovę užgauliojo ir grasino) atsakovas spyrė su koja ieškovei, įsiuto ir tvėrė ieškovei už gerklės, trenkė į sieną ir pradėjo smaugti. Visai tai matė vaikai: sūnus išsigandęs pabėgo į lauką, o dukra sustingo tarp durų ir rėkė nesavu balsu. Ieškovę ištiko šokas po tokio įvykio, išsikvietė policiją ir buvo išrašytas atsakovui orderis nesiartinti prie ieškovės, jos artimųjų ir jos namų. Po tokio įvykio vaikai bijojo miegoti atskirai savo kambaryje, juos labai paveikė toks tėvo išpuolis, kaip ir pačia ieškovę, kuri nesitikėjo iš atsakovo tokio elgesio. Atsakovas, gyvendamas atskirai, specialiai be jokio pagrindo kviesdavo ieškovei vaiko teisių specialistus neva ieškovė neprižiūri ar blogai prižiūri vaikus. Buvo pradėdami patikrinimai ir užvedamos bylos, tačiau niekuomet jokių pažeidimų nebuvo rasta, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais. Ieškovė mano, kad būtent nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. šalių santuoka faktiškai nutrūko, nes sužinojus apie neištikimybę ir stipriai dėl to susipykus, atsakovas išėjo iš namų ir nuo to laiko sutuoktiniai gyvena atskirai. Žinia, jog sutuoktinis daug metų apgaudinėja ieškovę su kita moterimi, paveikė ieškovę labai stipriai. Dingo meilė ir pasitikėjimas, todėl ieškovė nusprendė nutraukti santuoką. Teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, jog atsakovas sudaro įvairias kliūtis išspręsti santuokos nutraukimo klausimus – nepriima jam siunčiamų dokumentų, nors faktiškai turi kitą šeimą ir atkurti ryšių neketina.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu neprisijungė, prašymo atidėti posėdį nepateikė. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jam dokumentus galima siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 15 d. atsakovui ieškinys su priedais išsiųstas ieškovės nurodytu elektroniniu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 21 d. atsakovas teismui atsiųstame elektroniniame laiške nurodė, jog teismo atsiųsti dokumentai yra padriki, todėl jis prašo jam atsiųsti juos registruotu paštu. 2024 m. sausio 18 d. teismo procesiniai dokumentai su prašymu įteikti siunčiamus dokumentus atsakovui išsiųsti kompetentingai (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijai. 2024 m. vasario 27 d. teisme gautas kompetentingos (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijos pranešimas, kad atsakovui teismo siųstų procesinių dokumentų nepavyko įteikti. 2024 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinys ir jo priedai atsakovui M. L. įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuotas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną ir kad atsakovas privalo per 30 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui taip pat išaiškintina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Papildomai dar kartą atsakovui ieškinys, jo priedai ir 2023 m. kovo 4 d. nutartis išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis 2024 m. gegužės 2 d. 13.00 val. Minėta nutartimi nutarta atsakovą apie paskirtą posėdį informuoti viešo paskelbimo būdu, taip pat ir atsakovui, ir ieškovei elektroniniais paštais išsiųstos nuotolinio teismo posėdžio nuorodos. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo dėtos visos pastangos siekiant M. L. informuoti apie iškeltą civilinę bylą, tačiau atsakovas, nors ir naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų gavimo nepatvirtino, jam nepavyko dokumentų įteikti ir per kompetentingą (duomenys neskelbtini) Respublikos instituciją, nepasinaudojo galimybe prie teismo posėdžio prisijungti per jam siųstą nuorodą, teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė J. L. ir atsakovas M. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 85. Šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. L., o (duomenys neskelbtini). – dukros E. L. (2024 m. sausio 12 d. nutartimi ieškinio dalį, kuria reiškiami reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų E. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su motina J. L., bei išlaikymo ir išlaikymo jiems priteisimo, atsisakyta priimti; išaiškinta, kad su ieškiniu dėl šių reikalavimų ieškovė turi teisę kreiptis į teismą (duomenys neskelbtini)). Šalys nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda jau daugiau nei vienerius metus.
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, pavardžių, sutuoktinių išlaikymo
5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atkurti šeiminių santykių nėra galimybės, ji pageidauja nutraukti jų santuoką. Teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės paaiškinimus, teismas įsitikino, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi, sutuoktinių tarpusavio santykiai šiuo metu konfliktiški. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas, šalių santuoka nutrauktina ir spręstina dėl su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 2 dalis, 3.54 straipsnio 4 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.
7. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos normos sutuoktiniams nustato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
9. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad jų santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi jis buvo neištikimas ir paliko šeimą, ilgą laiką neteikė išlaikymo savo vaikams. Be to, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje. Ieškovė nurodė, kad ji buvo gera žmona ir visas savo pareigas vykdė. Teismo posėdžio metu J. L. patvirtino dėjusi pastangas išsaugoti šeimą, kadangi savo sutuoktinį mylėjo. Ieškovės nuomone, būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jis nebuvo lojalus šeimai, išdavė sutuoktinę su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko būdamas santuokoje, palikęs šeimą atsakovas nepadėjo išlaikyti vaikų.
10. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pateikta įrodymų ir argumentų, paneigiančių atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Tuo tarpu ieškovė byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuoka iširo dėl priežasčių, su kuriomis CK 3.60 straipsnio 3 dalis sieja atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, t. y. dėl atsakovo neištikimybės ir dėl to, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).
11. Po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžintina jos ikisantuokinė pavardė K., atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė L. Ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
12. Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl šalių turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo
13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai bei kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).
14. Nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas neturi jokio nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Kadangi šalys neturi jokio bendro dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, šis klausimas nespręstinas.
15. Taip pat nustatyta, kad šalys neturi kreditorių, todėl šis klausimas taip pat nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškovė sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus visiškai, minėta suma ieškovei priteistina iš atsakovo.
18. Po bylos išnagrinėjimo ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti ir kitas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 714 Eur už ieškinio surašymą (2024 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. sausio 11 d. ir 2024 m. vasario 8 d. mokėjimai).
19. Kaip jau minėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
20. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad prašymas teikiamas po 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio, nes buvo pastebėta, jog byla išnagrinėta iš esmės. Prašoma atsižvelgti, kad tai buvo pirmas teismo posėdis ir ieškovė nesitikėjo, jog be atsakovo jis įvyks ir kad nebus atidėtas. Nurodo, kad išlaidas ieškovė patyrė iki bylos išnagrinėjimo, mokėjo dalimis, visiškai atsiskaitė vasario mėnesį. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Teismo vertinimu, ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Pirma, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, susidariusios bylinėjimosi išlaidos advokatei buvo apmokėtos dar 2024 m. vasario mėn., t. y. terminas pateikti šį prašymą iki paskirto teismo posėdžio buvo daugiau nei pakankamas. Antra, būtent atsižvelgus į keletą kartų išreikštą ieškovės prašymą civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Trečia, šiuo atveju teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi paskyrė ne parengiamąjį posėdį, o teismo posėdį, t. y. buvo konstatuota, jog parengiamieji veiksmai nėra reikalingi – byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje; šalims išaiškinta, kad jeigu į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, teismas gali bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi ieškovei ir/ar jos atstovei turėjo būti žinoma, kad byla gali būti išnagrinėta ir atsakovui nedalyvaujant. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovės prašymas, pateiktas po bylos išnagrinėjimo, negali būti tenkinamas.
22. Byloje susidarė 9,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 85, dėl atsakovo M. L. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei J. L. sugrąžinti jos ikisantuokinę pavardę K., atsakovui M. L. palikti jo prigimtinę pavardę L.
Ieškovei J. L. iš atsakovo M. L. priteisti 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Kitų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Priteisti iš atsakovo M. L. valstybei 9,15 Eur (devynių eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.