- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-182-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00165-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- N. B.
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalį 226 straipsnio 5 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. B. buvo kaltinamas tuo, kad:
1.1. siekdamas už atliktą tariamą poveikį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui gauti kyšį, 2020 m. kovo 21 d. apie 11 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūros stoties, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitiko su teisėsaugos užduotį vykdančiu S. G. ir išsiaiškinęs automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninius trūkumus, pasinaudodamas tariama įtaka valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūros stoties darbuotojui M. T., savo naudai tiesiogiai susitarė priimti neapibrėžto dydžio kyšį iš S. G., pažadėjęs paveikti šį valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai neveiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. atlikdamas S. G. vairuojamo automobilio „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninę apžiūrą, nefiksuotų automobilio techninių trūkumų ir techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) neįrašytų trūkumų, dėl kurių transporto priemonei nebūtų leista dalyvauti eisme.
1.2. vykdydamas šį susitarimą, pasireiškusį konkliudentiniais veiksmais, kurie S. G. buvo suprantami bei aiškūs, jog N. B. už piniginį atlygį paveiks M. T. ir dėl M. T. neveikimo bus patenkinti jo tariami interesai, tuoj pat nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūros stotį ir ten susitiko su M. T., išsyk po to davė nurodymą S. G. stoti į eilę ir pateikti transporto priemonę techninei apžiūrai bei davė nurodymą praėjus techninę apžiūrą iškart jį informuoti.
1.3. po to, techninės apžiūros stoties darbuotojui M. T. atlikus minėto automobilio patikrą bei išdavus techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) su įrašu, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė S. G. atvykti į degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), M. K. (duomenys neskelbtini), teritoriją ir tą pačią dieną, apie 12.07 val. už padarytą tariamą poveikį M. T. iš S. G. tiesiogiai savo naudai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės – 40 eurų kyšį, sutikdamas taip veikti ir ateityje, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes kėsinosi į netinkamą objektą ir objektyviąją pusę sudarančius veiksmus atliko kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų.
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu išteisino N. B. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį 226 straipsnio 5 dalį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nurodė, kad nesurinkta pakankamai neabejotinų N. B. kaltės įrodymų. Automobilis, kuriam buvo atliekama valstybinė techninė apžiūra buvo techniškai tvarkingas, nebuvo reikalingi neteisėti ketinimai paveikti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, su juo tuo klausimu nebuvo susisiekta ir bendrauta, o atlygis N. B. buvo paimtas už sugaištą laiką ir teiktas konsultacijas savaitgalį.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, bei N. B. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį 226 straipsnio 5 dalį ir nubausti jį 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda. Taip pat išieškoti iš N. B. 40 Eur, kaip gautus pinigus darant nusikalstamą veiką ir juos grąžinti teisėsaugos institucijai – Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje surinktų duomenų (įrodymų) tyrimą, netinkamai įvertino surinktus duomenis, teisės taikymo aspektu padarė nepagrįstas išvadas dėl kaltinamojo atliktų veiksmų neteisėtumo nebuvimo ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
3.2. Prokuroras pažymi, kad priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodo apylinkės teismas, N. B. buvo kaltinamas kyšį priėmęs už tariamo poveikio valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui M. T. padarymą. Kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, kaltinime nėra nurodoma. Kaltinime tik nurodomas kaip nusikalstamos veikos motyvas, kad galimai buvo kai kurie automobilio techniniai trūkumai, nes kitokiu atveju N. B. veiksmai prieš atliekant automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, būtų nelogiški. Kaltinime taip pat nenurodoma, kad N. B., susitikęs su M. T., pokalbio metu darė jam kažkokį poveikį elgtis teisėtai ar neteisėtai vykdant įgaliojimus. Todėl teismo nustatytos ir paminėtos aplinkybės, vertinant asmens veiksmus BK 226 straipsnio kontekste, neturi jokios reikšmės. Šiuo atveju įrodymais yra nustatyta, kad N. B. vykdydamas susitarimą su S. G. padaryti poveikį M. T., pasireiškusį konkliudentiniais veiksmais, kurie S. G. buvo suprantami bei aiškūs. Tuoj pat nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūros stotį ir ten susitiko su M. T., išsyk po to davė nurodymą S. G. stoti į eilę ir pateikti transporto priemonę techninei apžiūrai bei davė nurodymą praėjus techninę apžiūrą iškart jį informuoti. Po viso to, N. B. S. G. nurodė atvykti į konkrečią vietą, pats nurodė kyšio sumą – 40 eurų, bei pinigus pasiėmė.
3.3. Skunde nurodoma, kad kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai. N. B. suvokė, kad jis veikia kaip S. G., tai yra tariamo užsakovo bendrininkas. N. B., atvykdamas į susitikimą su S. G., jau žinojo susitikimo tikslą, buvo numatęs savo veiksmų seką ir juos įvykdė. S. G., kaip tariamam kyšio davėjui susidarė įspūdis, jog N. B. paveiks techninės apžiūros stoties darbuotojus (tuo tikslu jis ir nuėjo kalbėtis su techninės apžiūros stoties darbuotoju), už tai jam reikės duoti pinigų ir taip bus patenkinti jo, kaip tariamo kyšio davėjo, interesai. S. G. nebuvo būtina žinoti ar domėtis, su kokiu konkrečiai valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, N. B. kalbėsis, ką sutars dėl sėkmingos apžiūros praėjimo, nes tai jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Nustatytas šių asmenų bendravimas susitikimo vietoje ir N. B. tolimesnis veikimas rodo jo susitarimą su S. G. veikti jo naudai, aiškiai suprantamose ribose, nors ir be konkretaus veiksmų plano žodinio ar raštiško aptarimo, atsiskaitymo laiko, o tai įrodo N. B. susitarimą daryti poveikį už kyšį konkliudentiniais veiksmais.
3.4. Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad liudytojai Ž. Z. ir M. K. nusikalstamos veikos imitavimo (duomenys neskelbtini) metu nedalyvavo, 2021 m. kovo 21 d. nebuvo (duomenys neskelbtini) prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūros stoties ir fiziškai nestebėjo situacijos. Kelionės lape Nr. 014341 aiškiai nurodyta, kad M. K. tarnybinį automobilį „Hyundai i30” 2021 m. kovo 21 d. iš komisariato pasiėmė 09.00 val., grąžino 16.20 val. Apklausiami teisme liudytojai Ž. Z. ir M. K. patvirtino, kad įvykio dieną ir laiku buvo prie įvykio vietos, matė, kaip N. B. kalbėjosi su M. T. ir tai yra pažymėta slaptų veiksmų atlikimo protokole. Taigi, teismas neturėjo jokių motyvų atmesti šių liudytojų parodymų, nesivadovauti šių liudytojų parodymais ir slaptų tyrimo veiksmų atlikimo protokole nurodytais duomenimis. N. B. veiksmai, įvertinus tai, kad buvo naudojami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, buvo kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Visi N. B. veiksmai buvo pilnai kontroliuojami teisėsaugos pareigūnams taikant procesinės prievartos priemones, o S. G. veikė netikromis aplinkybėmis ir N. B. 40 eurų kyšį priėmė susitaręs daryti poveikį valstybės tarnautojams, kad šie neteisėtai neveiktų vykdydami įgaliojimus.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis N. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eisme ir buvo techniškai tvarkingas tiek iki nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo, tiek tuoj pat po jų. Techninių apžiūrų stoties kontrolierius, apžiūrėjęs ir įvertinęs automobilio techninę būklę, pagrįstai konstatavo, kad šis automobilis neturi didelių ar pavojingų trūkumų ir suteikė teisę dalyvauti viešajame eisme. Automobilio savininkas A. S. apklausiamas nurodė, kad iki automobilio perdavimo pareigūnams juo važinėjo, o gražinus jį, nusivalė tepalus ir toliau dalyvauja viešame eisme su šiuo automobiliu.
1.2. Atsiliepime teigiama, kad jokių įrodymų, kad N. B. susitarimas su S. G. padaryti poveikį M. T., pasireiškė konkliudentiniais veiksmais byloje nėra. Niekuo nepagrįsti prokuroro samprotavimai, kad N. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apžiūros stotyje susitiko su M. T.. Susitikimas tarp N. B. ir M. T. nėra fiksuotas pateiktomis techninėmis priemonėmis, todėl kokiu pagrindu teigiama, jog N. B. su M. T. buvo susitikęs ir kalbėjosi, nėra aišku. Nėra susitarimo, nėra duomenų kas su kuo ir ką tarėsi, ir koks susitarimo turinys, bei tarp kokių asmenų. Bendraujant su S. G., N. B. jam nežadėjo, kad gali paveikti techninių apžiūrų stoties darbuotoją, kad šis nepastebėtų jo automobilio kokių nors trūkumų ir leistų toliau dalyvauti eisme. Nei M. T., nei kitam techninių apžiūrų stoties darbuotojui už automobilio „Ford Focus“ atliktą apžiūrą bei įrašą, kad automobilis atitinka keliamus techninius reikalavimus, jokių pinigų nemokėjo. Tą dieną neprašė nei vieno iš šio centro darbuotojų, kad pažiūrėtų automobilį „Ford Focus“ ar su juo viskas gerai. S. G., kaip teisėsaugos užduotį vykdantis asmuo, vykdantis nusikalstamos veikos imitavimą, iš anksto buvo informuotas, kad N. B. už piniginį atlygį i padės tariamai techniškai netvarkingam automobiliui pereiti techninę apžiūrą, tačiau dėl to pats nesitarė su N. B.. Nėra jokių duomenų, kaip vyko susitarimas iki atvykstant S. G. iki Varėnos techninių apžiūrų centro. Iš liudytojo S. G. parodymų ir garso įrašo matyti, kad pirmas pokalbis su N. B. vyko būtent šioje vietoje.
1.3. Atsiliepime pažymima, kad priešingai nei nurodo prokuroras, susitikimas prie degalinės įvyko ne N. B. iniciatyva. Iki 2020 m. kovo 21 d. 11.00 val. nei S. G., nei N. B. vienas kito nepažinojo ir jokiomis priemonėmis iki tol nebendravo. S. G. 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad su N. B. bendravo per M. M., kurio jis taip pat nepažinojo. 2021 m. kovo 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. M. parodė, kad 2020 metų pavasarį dėl „Ford“ automobilio skambino jo kolega, L. J.. Su L. J. M. M. susitarė, kad N. B. paruoš šį automobilį techninei apžiūrai. 2020 m. kovo 21 d., L. J. parašė žinutę M. M. per „Watsap“, kad draugas S. G. bus apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini). M. M. su N. B. susisiekė telefonu. Tokiu būdu 11.00 val. susitiko S. G. ir N. B..
1.4. Atsiliepime taip pat teigiama, kad nėra padaryta pokalbio suvestinės, tarp S. G. ir N. B., po to kai N. B. privažiavęs nuo techninių apžiūrų stoties pasakė S. G. stoti į bendrą eilę, tik aprašyta eiga, tačiau neaišku kuo remiantis tai atlikta. Todėl akivaizdu, kad pagal surinktus ir ištirtus įrodymus ne N. B. davė nurodymą praėjus techninę apžiūrą iškart informuoti S. G., o nusikalstamos veikos imitavimo dalyvis (arba nusikalstamos veikos imitavimą organizavęs pareigūnas) susisiekė su juo ir susitarė susitikti nurodytoje vietoje. Be to, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad liudytojai Ž. Z. ir M. K. nusikalstamos veikos imitavimo (duomenys neskelbtini) metu nedalyvavo, nebuvo (duomenys neskelbtini) prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir fiziškai nestebėjo situacijos. Vien tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikime dalyvautų pašalinis pareigūnas, nesusijęs su šių veiksmų atlikimu, kelia pagrįstas abejones dėl tokio dalyvavimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio teismo užduotis yra patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu bei nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.
5. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino N. B. pagal BK 22 straipsnio 2 dalį 226 straipsnio 5 dalį, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutikti su tokiais apelianto motyvais teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais prokuroras siekia, kad N. B. būtų nuteistas dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų yra nepagrįsti ir atmetami.
6. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmos instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ir šio galutinio sprendimo nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti, tačiau pirmos instancijos teismo nuosprendis priimtas remiantis neteisėtai surinktais įrodymais, neteisingais motyvais bei nenustačius ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, panaudojant kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją baudžiamajame procese.
Dėl duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, pripažinimo įrodymais pagal BPK
7. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinį tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys, arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti. Faktinis operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai – tam tikra informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo teisinio pagrindo
8. Siekiant nustatyti šioje byloje panaudotų kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo teisėtumą ikiteisminiame tyrime, pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2020 m. kovo 25 d. Vada ikiteisminio tyrimo pradžiai buvo Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus tarnybinis pranešimas dėl nustatytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimas pradėtas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje. (1 t., b. l. 1-7). Iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminiame tyrime buvo gautos ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys dėl kratos atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų, slapto sekimo, tačiau didesnė dalis veiksmų nebuvo atlikti, bei nebuvo surinkta informacijos apie daromus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių pradėtas ikiteismini tyrimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nepavykus surinkti duomenų pradėtame ikiteisminiame tyrime, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas tarnybiniu pranešimu informavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką apie būtinybę išslaptinti kriminalinės žvalgybos informaciją.
10. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. rekomendacijų „Dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo“ 15 dalyje nurodoma, kad sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese priima kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“ 1.1. dalyje nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektu yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių policijos įstaigų kriminalinę žvalgybą įgalioti vykdyti padaliniai.
12. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos panaudojimą baudžiamajame procese rezoliucija patvirtino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius (1 t., b. l. 167), tačiau byloje nėra duomenų, jog leidimą suteikęs pareigūnas yra kriminalinės žvalgybos subjektas.
13. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas V. O. teikimu dėl nusikalstamos veikos imitavimo taikymo, vadovaujantis KŽĮ 13 straipsniu, nusprendė taikyti nusikalstamos veikos imitavimą (1 t., b. l. 187-188). Minėtas teikimas buvo sankcionuotas organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiojo prokuroro T. S. (1 t., b. l. 187). Iš Alytaus AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. Z. 2020 m. kovo 24 d. pažymos dėl nusikalstamos veikos imitavimo taikymo eigos ir pasiektų rezultatų matyti, kad teikime minimi veiksmai buvo atlikti 2020 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 192-196).
14. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai iki ikiteisminio tyrimo pradėjo buvo patvirtinti ir sankcionuoti pagal įstatymų reikalavimus, tačiau nesant byloje duomenų apie asmens, patvirtinusio šių duomenų panaudojimą baudžiamajame procese, įgaliojimus vykdyti kriminalinės žvalgybos veiklą, teisėjų kolegija negali konstatuoti šių duomenų panaudojimo baudžiamajame procese teisėtumo.
Dėl atliktų veiksmų atitikties KŽĮ nustatytai tvarkai
15. KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.
16. Šiuo klausimu nuoseklioje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2A-P-2/2009, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015, 2K-422-303/2016 ir kt.) Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad svarbu išsiaiškinti, kuris (asmuo, prieš kurį taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, ar imitavimo dalyvis) pirmas parodė iniciatyvą daryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-249-788/2015, 2K-149-511/2017, 2K-234-895/2018).
17. Byloje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinis pagrindas buvo informacija apie tai, kad N. B. gali daryti nusikalstamas veikas numatytas BK 226 ir 227 straipsniuose (t. 1, b. l. 169). 2020 m. kovo 10 d. teikimu dėl nusikalstamos veikos imitavimo taikymo nuspręsta taikyti nusikalstamos veikos imitavimą N. B. atžvilgiu (t. 1, b. l. 187-189). 2020 m. rugsėjo 28 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2020 m. kovo 21 d. teisėsaugos užduotį vykdančiam asmeniui buvo perduotas automobilis „Ford Focus“, su, variklio gedimu – tepalų skverbimusi iš variklio ir 70 eurų. Minėtas asmuo telefonu per internetinę bendravimo programėlę „Watsap“ sukontaktavo su N. B., prisistatė asmeniu pagal iš anksto sugalvotą legendą ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie techninių apžiūrų centro. Atvykus į sutartą vietą, N. B. išsiaiškino, kokie galimi automobilio gedimai, ir liepė laukti, o pats įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo už techninių apžiūrų centro patalpų. Netrukus prie jo priėjo vienas centro darbuotojas – kontrolierius ir kurį laiką kalbėjosi su N. B.. Po pokalbio N. B. privažiuoja prie teisėsaugos užduotį vykdančio asmens ir neišlipdamas iš automobilio per atvirą langą nurodo šiam asmeniui su automobiliu stoti į bendrą eilę ir pateikti automobilį techninei apžiūrai atlikti, paskui eiti sumokėti, o kai praeis, prašo jį informuoti. Teisėsaugos užduotį vykdantis asmuo pateikia automobilį techninei apžiūrai atlikti, ją atlieka kontrolierius M. T.. Po automobilio apžiūros išduoda privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje pažymėta jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Praėjęs techninę apžiūrą, teisėsaugos užduotį vykdantis asmuo paskambino N. B., kuris nurodė su juo susitikti ir atvykti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Nurodoma, kad pokalbio metu N. B. nurodė jam duoti 40 eurų (t. 2, b. l. 3-4).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikrinus nusikalstamos veikos imitavimo taikymo prieš N. B. atitiktį KŽĮ reikalavimams, konstatuotina, kad nusikalstamą veiką imituojančio asmens S. G. veiksmai laikytini provokuojančiais. Vertinant veiksmų padarymo mechanizmą, liudytojo S. G. ir policijos pareigūnų veiksmus, jų vaidmenį ir indėlį į veiksmų padarymą, taip pat ir N. B., prieš kurį buvo taikomas nusikalstamos veikos imitavimas, veiksmus, spręstina, kad N. B. provokavimo faktą byloje patvirtina liudytojų S. G. ir Ž. Z. parodymai (3 t., b. l. 28-32, 61). Šie liudytojai nurodė, kad policijos pareigūnai patys inicijavo kontaktą – užmezgė su N. B. ryšį per kitus asmenis telefonu ir programėle „WhatsApp“. Byloje nėra įrodymų, jog pats N. B. būtų siūlęs policijos pareigūnams, ar S. G. pagalbą atliekant techninę apžiūrą. Liudytojas Ž. Z. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su N. B. buvo kontaktuojama per internetinę „WhatsApp“ programėlę. Po kurio laiko tos žinutės dingo, nespėjus jų užfiksuoti. Duomenų iš telefono nespėjo užfiksuoti, kai nusprendė, jų jau nebuvo, nes buvo nustatytas savaiminis automatinis išsitrynimas (3 t., b. l. 30-32). Tokiu būdu pareigūnai, kurių pareiga yra pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, neišsaugojo svarbių duomenų, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti užmegzto kontakto provokacinį pobūdį. Tuo tarpu pagal bylos medžiagą, nėra duomenų, jog pareigūnai prisijungė prie jau vykdomų neteisėtų veiksmų, o ne patys juos išprovokavo. Kaip matyti, pareigūnai nurodė, jog turėjo informacijos apie galimus N. B. veiksmus, tačiau akivaizdu, kad veiksmai dėl pagalbos S. G. buvo visiškai inicijuoti pareigūnų, tai yra jie pirmi užmezgė kontaktą su N. B., patys intensyviai su juo kontaktavo, rašė žinutes per internetines programėles.
19. 2020 m. kovo 24 d. pažymoje dėl nusikalstamos veikos imitavimo taikymo eigos ir pasiektų rezultatų nurodyta, kad pats S. G. pirmas ir savo iniciatyva klausia N. B., kiek jis turi duoti pinigų N. B.. Užfiksuotas pokalbis, kur S. G. klausia kiek, o N. B. atsako, kad 40 Eur („S – Kiek? N – (40) kem eurų“) (t., 1 b. l. 192-196). Minėtas aplinkybes patvirtina ir minėto pokalbio tarp S. G. ir N. B. garso įrašas, kuriame girdima, kad kiek pinigų reikės duoti pirmas klausia S. G. (2020 m. kovo 29 d. kompaktinis diskas Nr. 52-25-1L-RN-15-20, garso įrašas „811_0140 zmogus 3“). Pažymėtina, kad N. B. pats neatliko jokių veiksmų, kuriais parodytų S. G., kad iš jo reikalauja pinigų, kyšio už pagalbą atliekant techninę apžiūrą. Pinigus N. B. paėmė išimtinai tik S. G. prašymu.
20. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad be valstybės pareigūnų ar privačių asmenų, vykdančių pareigūnų užduotis, įsikišimo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamą veiką asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebūtų padaręs.
21. Šioje byloje N. B. buvo traukiamas atsakomybėn tik dėl jo veiksmų, susijusių su pagalba S. G.. Kaip matyti, pareigūnai ir pats S. G. ieškojo būdų užmegzti kontaktą su N. B., patys jam sistemingai rašė žinutes, skatino padėti, susitikti, pats S. G. pasiūlė atlygį. Akivaizdu, kad N. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko tik skatinamas pareigūnų, jų iniciatyva, ir jei pareigūnai nebūtų atlikę aktyvių veiksmų, inkriminuota veika, nebūtų įvykdyta.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu galima daryti išvadą, kad N. B. dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o tik atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo policijos pareigūnų ir S. G., veikusio imituojant nusikalstamą veiką, išprovokuotas galimai padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje 226 straipsnio 5 dalyje, ir kad be policijos pareigūnų įsikišimo N. B. šios nusikalstamos veikos nebūtų padaręs (BPK 159 straipsnio 3 dalis ir KŽĮ 5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas, daro juos neteisėtus, todėl šiuo atveju aiškiai panaudojus provokaciją N. B. atžvilgiu atliekant 2020 m. kovo 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmus – nusikalstamos veikos imitavimą, minėtų veiksmų atlikimo metu gauti duomenys negali būti laikomi gautais teisėtais būdais, todėl jais negalima vadovautis ir baudžiamajame procese (BPK 20 straipsnis).
Dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinį tyrimą, patvirtinimą BPK numatytais veiksmais
23. Kaip jau buvo nurodyta, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2020 m. kovo 25 d. Vada ikiteisminio tyrimo pradžiai buvo Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus tarnybinis pranešimas dėl nustatytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimas pradėtas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje. (1 t., b. l. 1-7). Iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminiame tyrime buvo gautos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys dėl kratos atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų, slapto sekimo, tačiau didesnė dalis veiksmų nebuvo atlikti, bei nebuvo surinkta informacijos apie daromus nusikalstamus veiksmus, dėl kurių pradėtas ikiteismini tyrimas. Tik nepavykus surinkti būtinų duomenų dėl N. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, buvo imtasi veiksmų panaudoti kriminalinio tyrimo metu surinktus duomenis, bei jų pagrindu patraukti N. B. atsakomybėn.
24. Vadovaujantis teismų praktika, kriminalinio tyrimo metu surinkti duomenys turi būti patvirtinti BPK numatytais veiksmais. Kaltinamajame akte nurodoma, kad pateiktas kaltinimas grindžiamas liudytojų S. G., M. T., N. R., R. G. parodymais.
25. Susipažinus su liudytojų M. T., N. R., R. G. parodymais, matyti, kad nei vienas iš šių liudytojų nėra tiesioginiai įvykio liudininkai, bei nei vienas iš jų nepatvirtino N. B. inkriminuojamų veikų. Liudytojai N. R. bei R. G. nurodė, kad N. B. pažįsta, nes su juo bendraudavo dėl automobilių remonto. M. T. nurodė, kad N. B. nėra prašęs pagalbos atliekant techninę apžiūrą automobiliui.
26. Byloje nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą N. B. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. kovo 26 d. nutartimi buvo leista laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2020 m. liepos 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai R. A., neatskleidžiant savo tapatybės, N. B. ir jo galimų bendrininkų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dirbančių (duomenys neskelbtini) kelių transporto priemonių privalomosios techninės apžiūros stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atlikti slaptus veiksmus: naudojant automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam yra pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo laikas, tiesiogiai ar per kitus asmenis užmegzti kontaktą su N. B. ir užsiminti dėl pagalbos atliekant automobiliui techninę apžiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės apžiūros stotyje, kad automobiliui nebūtų nustatyti galimi techniniai trūkumai ir išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė. N. B. pasiūlius tarpininkauti dėl tokio neteisėto veikimo, aptarti tokios techninės apžiūros „praėjimo“ galimybes už tariamą kyšį, duoti jam jo nurodytą ar reikalaujamą pinigų sumą iš anksto užfiksuotomis pinigų kupiūromis, arba tartis dėl kyšio padavimo N. B. nurodytam asmeniui (t.1, b. l. 151-154). Pažymėtina, kad šie nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai nebuvo atlikti (t. 1, b. l. 163).
27. Be to, Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. T. atžvilgiu pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad atlikus byloje tyrimo veiksmus, įvertinus atliktų slaptų veiksmų metu užfiksuotą informaciją ir visą bylos medžiagą, konstatuojama, kad surinkti M. T. neteisėtus veiksmus apibūdinantys duomenys, neleidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis savo naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką būtų pažadėjęs N. B. ar su juo susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (t. 2, b. l. 57-59). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad daugiau galimai neteisėtų N. B. veiksmų, nei kaltinime minimas 2020 m. kovo 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotas įvykis, byloje nėra nustatyta.
28. Prokuroro skunde pažymima, kad liudytojai Ž. Z. ir M. K. nusikalstamos veikos imitavimo (duomenys neskelbtini) metu dalyvavo ir matė N. B. neteisėtus veiksmus, kuriais jis padarė nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad liudytojo Ž. Z., Alytaus apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūno, parodymai yra nenuoseklūs ir visiškai prieštaraujantys patys sau. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje vykusiame 2021 m. vasario 23 d. liudytojas Ž. Z. nurodė, kad įvykio pats nestebėjo, su įvykiu susipažino per technines priemones, kiek buvo užfiksuota (3 t., b. l. 31). Tuo tarpu 2021 m. gegužės 6 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas Ž. Z. jau nurodė priešingai, kad nusikalstamos veikos imitavimo metu dalyvavo, buvo (duomenys neskelbtini), fiziškai stebėjo visą situaciją, ne vien tik techninių priemonių pagalba (3 t., b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šio liudytojo parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, nes visiškai prieštarauja vieni kitiems. Taip pat, nėra įrodytas ir liudytojo M. K. dalyvavimas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, Ž. Z. surašytame Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, nėra įrašyta, jog dalyvavo ir policijos pareigūnas M. K. (t. 2, b. l. 3-4). Duomenų apie M. K. dalyvavimą nusikalstamos veikos imitavimo veiksmuose nėra ir 2020 m. kovo 24 d. Ž. Z. surašytoje pažymoje dėl nusikalstamos veikos imitavimo taikymo eigos ir pasiektų rezultatų (t. 2, b. l. 192-196). Taip pat abu minėti liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, byloje nėra jų rašytų tarnybinių pranešimų dėl minėto nusikalstamos veikos imitavimo. Atsižvelgiant į tai, tiek liudytojo Ž. Z., tiek liudytojo M. K. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nelaikytini patikimais įrodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu leistų įrodyti N. B. kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, jog N. B. padarė jam kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksnus numatytus BK 22 straipsnio 2 dalyje 226 straipsnio 5 dalyje byloje nėra.
30. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai byloje pateiktus duomenis, gautus kriminalinio tyrimo metu, pripažino įrodymais, nes jie neatitinka teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, būtinų kriminalinius duomenis pripažįstant įrodymais. Pirmiausia, tai šioje byloje nėra nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimas baudžiamajame procese buvo patvirtintas tinkamo subjekto, todėl nėra galimybės patvirtinti jų teisėto panaudojimo. Antra, atlikti veiksmai neatitinka KŽĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodyto reikalavimo, nes jie buvo provokuojantys. Trečia, surinkti duomenys nebuvo patvirtinti BPK numatytais veiksmais.
31. Esant tokiai situacijai, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodytus duomenis pripažino įrodymais, juos vertino, bei jais vadovaudamasis priėmė nuosprendį. Nors apeliacinės teismas sutinka su sprendimu, jog byloje priimtinas išteisinamasis nuosprendis, tačiau pirmos instancijos sprendimas priimtas pasiremiant neteisingais procesiniais pagrindais bei nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.
32. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys nepripažintini įrodymais, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmos instancijos teismo nuosprendyje įrodymų vertinimo, veikos motyvų, atliktų veiksmų teisėtumo, neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakytina.
33. Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiamo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio sprendimas dėl N. B. išteisinimo, paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.