- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2-751-381/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01676-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, uždarosios akcinės bendrovės „Skoleksa LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Buresta“, R. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Pramgrinda“, mažoji bendrija „Legausta“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Užupio statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, uždarosios akcinės bendrovės „Skoleksa LT“, uždarosios akcinės bendrovės „Buresta“ ir R. T. pareiškimus iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Užupio statyba“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Pramgrinda“, mažoji bendrija „Legausta“.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conlex, UAB „Skoleksa LT“, UAB „Buresta“ ir R. T. kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Užupio statyba“ iškėlimo.
Ieškovė UAB „Conlex“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. ieškinyje teismui nurodė, kad 2016 m. birželio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2016/06/14-1 perėmė iš UAB „Elsita“ visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė tinkamai pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių perėjimą bei prašė padengti susidariusį 3 319,38 Eur įsiskolinimą. Kadangi atsakovė skolos nepadengė visiškai, turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) (11 204,09 Eur) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) (2 305,89 Eur), darbuotojų skaičius įmonėje sparčiai mažėjo (buvo dvidešimt trys darbuotojai, liko keturiolika), viešai paskelbta kaip nemokus klientas ir trisdešimt dvejose teismo bylose įmonė dalyvavo kaip atsakovė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
Ieškovė UAB „Skoleksa LT“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškinyje teismui nurodė, kad 2016 m. liepos 12 d. pranešimu atsakovei tinkamai pranešė, kad perėmė UAB „TOI TOI Lietuva“ (Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SKLT/TOI/15/12/14 ir 2016 m. birželio 6 d. skolų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 18) ir UAB „Velansta“ (Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SKLT/VLT/16/03/04 ir 2016 m. kovo 4 d. skolų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1) reikalavimo teises į atsakovės skolas įmonėms. Bendra atsakovės skola ieškovei sudaro 12 669,43 Eur. Atsakovė vengė atsiskaityti su kreditore, nebendradarbiavo, nereagavo į raginimus atsiskaityti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į pastovų atsakovės įsiskolinimą VSDFV bei VMI, aštuoniolika įregistruotų atsakovės turto areštų bei tai, kad skola yra pakankamai didelė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Ieškovė UAB „Buresta“ 2016 m. rugsėjo 12 d. ieškinyje teismui nurodė, kad suteikė atsakovei statybinių ir griovimo atliekų išvežimo paslaugas pagal tarp šalių 2015 m. liepos 14 d. sudarytą sutartį Nr. BBSA-0005. Paslaugų tinkamą suteikimą ir atsakovės sutikimą už paslaugas sumokėti įrodo ieškovės išrašytos ir atsakovės pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, atliekų išvežimo aktai bei 2016 m. vasario 29 d. šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas. Atsakovės skola įmonei sudaro 15 034,45 Eur. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė ilgą laiką nesumoka skolos, nepateikė Juridinių asmenų registrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 metus, UAB „Conlex“ ir UAB „Skoleksa LT“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, taip pat pateikė ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Ieškovas R. T. 2016 m. gruodžio 19 d. ieškinyje teismui nurodė, kad 2014 m. birželio 19 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis. Nuo 2016 m. sausio 1 d. atsakovė nemoka jam priklausančio darbo užmokesčio. Įmonė yra skolinga ieškovui 3 055,28 Eur neišmokėto darbo užmokesčio. Ieškovas informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau UAB „Užupio statyba“ per nustatytą terminą savo įsipareigojimų ieškovui neįvykdė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, R. T. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Trečiasis asmuo UAB „Pramgrinda“ 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė ir turi reikalavimo teisę į 1 862,81 Eur dydžio įsiskolinimą pagal vekselį. Vekselio apmokėjimo terminas yra suėjęs 2016 m. rugpjūčio 18 d. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, UAB „Pramgrinda“ prašė įtraukti ją į atsakovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir atsakovei iškelti bankroto bylą.
Trečiasis asmuo mažoji bendrija (toliau – MB) „Legausta“ 2017 m. vasario 3 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. MB „Legausta“ ir atsakovė sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 14/09/02. Atsakovė įsipareigojo apmokėti pareiškėjai už šios suteiktas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktą. Atsakovės įsiskolinimas MB „Legausta“ sudaro 15 361,14 Eur. Atsakovė įsipareigojimų nevykdė, į raginimus susimokėti skolą nereagavo. Pareiškėja išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria įspėjo apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovė reikalavimo neįvykdė, MB „Legausta“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Užupio statyba“ bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Užupio statyba“ iškėlė bankroto bylą ir trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė MB „Legausta“.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 40 495,16 Eur įmonės įsiskolinimas darbuotojams susidarė per pakankamai ilgą laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo nutarties priėmimo metu įmonėje dirbo dešimt darbuotojų, o atsakovė skolinga dvidešimt devyniems darbuotojams, teismas padarė išvadą, kad dalis šių skolų yra ir buvusiems jos darbuotojams. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad po atsakovės darbuotojo R. T. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė skolą jam sumokėjo, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė atsiskaitė ir su kitais jos esamais ar buvusiais darbuotojais. Atsižvelgdamas į teismo aktyvumą bankroto bylose, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo atsakovės (ne)mokumo ir (ar) atsiskaitymo su vienu iš darbuotojų, yra pagrindas spręsti bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, t. y. įmonei laiku nemokant darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų.
Remdamasis 2017 m. sausio 6 d. atsakovės balanso duomenimis, Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad atsakovė turi turto už 1 338 192,00 Eur. Mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudaro 540 286,00 Eur. Teismo vertinimu formaliai įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonės ilgalaikis turtas sudaro tik 130 859,00 Eur, o trumpalaikis turtas – 1 207 333,00 Eur, iš kurio 366 166,00 Eur sumai yra atsargos, 210 026 Eur – nebaigtos vykdyti sutartys, 280 166,00 Eur – pirkėjų įsiskolinimas, 343 234,00 Eur – kitos gautinos sumos, 7 741,00 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos debitoriai yra mokūs. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis teismas nustatė, kad vienai iš didžiausių įmonės debitorių UAB „Zemdra“ yra iškelta bankroto byla, o didžiausias debitorius UAB „Šiltas namas“ yra kreipęsis į teismą dėl 47 000,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Teismo vertinimu nurodytos debitorių skolos neturėtų būti įskaitomos į realią bendrovės turto vertę. Be to, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių įmonės faktinį disponavimą atsargomis, sudarančiomis didelę dalį įmonės trumpalaikio turto, ir jų realizavimo galimybes, teismas nenustatė.
Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovės atžvilgiu pradedami nauji teisminiai procesai, priteisiamos naujos sumos, net atsakovei ir atsiskaičius su dalimi savo kreditorių (VSDFV, UAB „Elsita, UAB „Velansta“, UAB „TOI-TOI Lietuva“, UAB „Pramgrinda“, R. T.) neleidžia daryti išvados, jog atsakovės finansiniai sunkumai yra trumpalaikiai ir neturintys įtakos jos veiklos tęstinumui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Užupio statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. eB2-1773-781/2017 nutraukti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė UAB „Užupio statyba“ susidūrė su finansiniais sunkumais, kuomet įsiteisėjus 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apylinkės teismo įsakymui pagal kreditorės UAB „Šiltas namas“ pareiškimą dėl 47 642,49 Eur skolos, antstolė 2015 m. gruodžio 31 d. nuskaičiavo įmonės sąskaitoje esančias 50 696,08 Eur lėšas. Tokiu būdu atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 5 d., t. y. per penkias dienas, netikėtai neteko 50 696,08 Eur apyvartinių lėšų. Nors Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi panaikino nurodytą teismo įsakymą, tačiau antstolė atsakovei šių lėšų negrąžino, atsakovės atsiskaitymai su kreditoriais pradėjo vėluoti.
UAB „Užupio statyba“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 14 d. įsiskolinimų VMI ir VSDFV neturi.
2017 m. vasario 14 d. VSDFV duomenimis įmonėje yra dešimt apdraustų darbuotojų.
Atsakovė UAB „Užupio statyba“ vykdo veiklą: 2017 m. sausio 11 d. laimėjo konkursą ir 2017 m. sausio 30 d. sudarė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 04-17 su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“; 2017 m. vasario 13 d. įmonės pasirašė Statybos rangos darbų sutartį Nr. 17/02/13 su UAB „Verdamus“, sutarties kaina 83 243,41 Eur su PVM; 2017 m. vasario 16 d. atsakovė pašalino trūkumus pagal sutartis su UAB „Vilkuva“ ir išrašė darbų atlikimo aktus 150 000,00 Eur sumai ir kt.2016 m. spalio 26 d. įmonė gavo 7 895,89 Eur pajamų, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. įmonė negali disponuoti banko sąskaita ir atsiskaityti su darbuotojais dėl jos arešto. Realus įmonės įsiskolinimas darbuotojams yra 28 927,74 Eur, nes atsakovė ieškovui R. T. sumokėjo 3 671,53 Eur įsiskolinimą, taip pat jis mažintinas 7 895,89 Eur suma, esančia banko sąskaitoje.
UAB „Užupio statyba“ ir MB „Legausta“ 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. 14/09/02 dėl subrangos darbų atlikimo Kupiškio mieste. Pagal šios sutarties 5.1 p. MB „Legausta“ darbus turėjo įvykdyti iki 2015 m. vasario 1 d., tačiau iki šiol visų darbų neatliko. Atsakovė avansu pervedė MB „Legausta“ pinigus už neatliktus darbus. Tuo tarpu MB „Legausta“ suklastojo dokumentus ir juos pateikė teismui. Atsakovė, remdamasi tarp šalių sudarytos sutarties 8.1, 10.4 ir 10.7 punktais, apskaičiavo ir 2017 m. vasario 16 d. pateikė įmonei apmokėjimui sąskaitas 22 623,21 Eur sumai ir atliko 17,00 Eur vienašalę užskaitą, todėl MB „Legausta“ yra atsakovės skolininkė, o ne kreditorė.
Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos atsakovė atsiskaitė su kreditoriais: UAB „Skoleksa LT“ sumokėjo 12 669,43 Eur, UAB „Conlex“ – 3 319,38 Eur, UAB „Pramgrinda“ – 1 862,81 Eur, R. T. – 3 671,53 Eur, taip pat atsiskaitė su VMI, VSDFV.
Šiuo metu įmonėje dešimt dirbančių darbuotojų ir devyniolika atleistų, kurių vidutinis atlyginimas sudarė 600,00 Eur, sutinka palaukti, kol atsakovė su jais atsiskaitys. Įsiskolinimas darbuotojams vidutiniškai sudaro po vieną mėnesinį atlyginimą. Palikus galioti 2017 m. vasario 8 d. nutartį, įmonės darbuotojai neteks darbo, bus padengta tik dalis darbuotojų darbo užmokesčio.
Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo MB „Legausta“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodo, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo pasirašyta subrangos sutartis. Nurodyta sutartis yra įvykdyta, tačiau UAB „Užupio statyba“ vengia mokėti pagal pasirašytus darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, išrašinėja klaidingas sąskaitas faktūras. Atsakovė tikslingai klaidina teismą atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2016 m. gruodžio 28 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 11, Nr. 12, 2016 m. gruodžio 23 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 13, 2016 m. vasario 10 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 11, Nr. 12, 2017 m. vasario 13 d. Rangos sutartį Nr. 17/02/13 ir 2017 m. sausio 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. 04-17, kuriais įrodinėja įmonės vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Taip pat atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui pranešimą dėl vienašalės 17,00 Eur užskaitos MB „Legausta, 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 5 d. ir 2017 m. vasario 14 d. išrašus iš AB SEB banke esančios įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, 2017 m. vasario 14 d. pažymas iš VMI, VSDFV. Šiuos naujai pateiktus dokumentus atsakovė prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji dokumentai ieškovei buvo išsiųsti susipažinti, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi ieškovų pareiškimai iškelti atsakovei bankroto bylą buvo grindžiami įmonės nemokumu. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
Vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, tačiau pagal teismų praktiką tai savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o šią aplinkybę būtina vertinti, be kitų aplinkybių, ir neatsietai nuo įmonės nemokumo. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-562/2013). Tačiau jeigu nėra nustatytas įmonės nemokumo faktas, vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą gali būti pripažintas pagrindu iškelti įmonei bankroto bylą, tik įvertinus įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173/2010).
Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą UAB „Užupio statyba“ iškėlė iš esmės remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, kai įmonė vėluoja atsiskaityti su esamais ir/ ar buvusiais darbuotojais. Teismas nustatė, kad įmonėje šiuo metu dirba dešimt darbuotojų, o įmonė yra skolinga dvidešimt devyniems darbuotojams. 2017 m. vasario 3 d., t. y. iki teismo nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimo, atsakovė ieškovui R. T. sumokėjo 3 055,28 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimą bei 616,25 Eur delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kiti įmonės darbuotojai pretenzijų dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio nepareiškė, į teismą nei bankroto byloje, nei individualiais ieškiniais tuo pagrindu nesikreipė. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad 40 495,16 Eur skola, atsižvelgiant į jos dydį, darbuotojams susidarė per pakankamai ilgą laikotarpį, tačiau aplinkybių, kurios leistų nustatyti tikslų įsiskolinimo laikotarpį, įsiskolinimo kiekvienam iš darbuotojų dydį ir terminą nesiaiškino. Nors atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 5 d. neteko 50 696,08 Eur lėšų, kurias, remdamasi 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, antstolė nurašė nuo įmonės sąskaitos, ir tokiu būdu prarado lėšas, skirtas tame tarpe ir darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, tačiau pirmosios instancijos teismas, net ir pabrėždamas savo aktyvų vaidmenį bankroto bylose, nurodytų aplinkybių, siekiant išsiaiškinti vėlavimo atsiskaityti su darbuotojais priežastis, neištyrė. Tokioje situacijoje iškelti įmonei bankroto bylą remiantis vien darbuotojo, kuris kreipėsi su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau su kuriuo yra atsiskaityta, pareiškimu, nebuvo teisinio pagrindo.
Remdamasis vien 2017 m. sausio 6 d. įmonės balansu, teismas pats pripažino, kad formaliai įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, t. y. įmonė neatitinka nemokios įmonės būklės, tačiau įmonės nemokumo išsamios analizės neatliko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turi turto už 1 338 192,00 Eur, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudaro 540 286,00 Eur, įmonės ilgalaikis turtas sudaro 130 859,00 Eur, o trumpalaikis turtas – 1 207 333,00 Eur, iš kurio 366 166,00 Eur atsargos, 210 026,00 Eur nebaigtos vykdyti sutartys, 280 166,00 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 343 234,00 Eur kitos gautinos sumos, 7 741,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Minėta, kad išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie disponavimą atsargomis ir jų realizavimo perspektyvas, kėlė abejones dėl jos debitorių mokumo, tačiau, kilus abejonėms dėl balansinės turto vertės atitikties realiai turto vertei, nepareikalavo iš atsakovės pagrįsti įmonės balanse nurodytos turto vertės realumą, pvz., pateikti detalų trumpalaikio turto sudedamųjų dalių ir jų verčių iššifravimą, kuo remiantis būtų galima nustatyti realią įmonės turimo turto vertę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo teismui nesivadovauti pateikto įmonės balanso duomenimis nebuvo. Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą, taip pat nepareikalavęs pateikti atskirus debitorių ir kreditorių sąrašus, įskaitant kreditorių, įsiskolinimai kuriems yra pradelsti. Tokiu būdu teismas nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei jų santykio su įmonės balanse įrašyto turto verte, t. y. netyrė atsakovės nemokumo. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis). Tokie patys teisiniai padariniai turėtų būti taikomi ir tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nebuvus teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą pagal vieną iš įstatyme nurodytų pagrindų (vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais), o kitas pagrindas (įmonės nemokumas) pirmosios instancijos teismo nebuvo ištirtas ir konstatuotas.Byloje neginčijamos aplinkybės, kad šiuo metu įmonėje dirba dešimt darbuotojų, kurie nereiškia pretenzijų dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Atsakovė nuo teismui pateikto pirmojo pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. vasario 10 d., padengė iš viso 113 457,34 Eur dydžio skolų kreditoriams, tarp jų ir dalį skolų savo darbuotojams. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, bando spręsti įmonės finansines problemas. Atsakovės į bylą pateikti duomenys – 2016 m. gruodžio 28 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. 11, Nr. 12, 2016 m. gruodžio 23 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 13, 2016 m. vasario 10 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 11, Nr. 12, 2017 m. vasario 13 d. Rangos sutartis Nr. 17/02/13 ir 2017 m. sausio 30 d. Statybos rangos sutartis Nr. 04-17 patvirtina, kad įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovei iškėlus bankroto bylą, neišsiaiškinus realaus įmonės mokumo, darbo vietas prarastų dešimt darbuotojų, būtų nutraukta įmonės komercinė-ūkinė veikla, dėl ko atsakovė, jos esami ir buvę darbuotojai, taip pat kiti kreditoriai galimai patirtų didesnių nuostolių, nei tęsiant įmonės veiklą. Be to, sutiktina su apeliantės pozicija, kad tiesioginės įtakos jos dabartinei finansinei padėčiai galėjo turėti 50 696,08 Eur apyvartinių lėšų nurašymas nuo įmonės sąskaitos pagal teismo įsakymą, kuris vėliau buvo panaikintas. Ginčas teisme dėl šios sumos neišnagrinėtas iki šiol, dėl ko nurodyta suma įskaitytina į įmonės trumpalaikį turtą.
Byloje nustatyta, kad atsakovės debitorė UAB „Šiltas namas“ yra pareiškusi ieškinį dėl 47 642,49 Eur skolos iš atsakovės priteisimo, MB „Legausta“, kuri yra trečiasis asmuo šioje byloje, taip pat nurodo, kad yra ne atsakovės skolininkė, o jos kreditorė ir atsakovės įsiskolinimas jai sudaro 15 361,14 Eur. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuomet, kai skolininkas ginčija ieškovo (ieškovų) pareiškime dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodytas skolas, šios skolos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-859/2009). Todėl nagrinėjamu atveju tarp debitorių bei atsakovės kilus ginčams dėl tarpusavio įsiskolinimų bei jų dydžio, jos neįskaičiuojamos į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės (ne)mokumu, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus apie įmonės įsiskolinimą darbuotojams, kaip pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą, dėl ko nepagrįstai UAB „Užupio statyba“ iškėlė bankroto bylą. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Užupio statyba“ nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Užupio statyba“ perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.