- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- e2-2159-823/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01676-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Užupio statyba“
- Kategorijos
- 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Užupio statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5657-562/2016, kuria teismas iškėlė bankroto bylą UAB ,,Užupio statyba“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos UAB ,,CONLEX“, UAB „Skoleksa LT“ ir UAB „Buresta“ kreipėsi į teismą, prašydamos atsakovei UAB ,,Užupio statyba“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų joms ir yra nemoki. Atsakovės skola pareiškėjai UAB ,,CONLEX“ sudaro 3 319,38 EUR, pareiškėjai UAB „Skoleksa LT“ – 12 669,43 EUR, pareiškėjai UAB „Buresta“ – 15 034,45 EUR.2016 m. rugsėjo 15 d. teisėjos rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Pramgrinda“ nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, turinti 1 862,81 EUR reikalavimo teisę į atsakovę, prašė iškelti atsakovei bankroto bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Užupio statyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“.Teismas nurodė, kad atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą teikė už 2014 metus. Pagal 2014 m. balansą matyti, kad įmonės turtą sudarė 541 426,67 Eur (1 869 438 Lt), iš jo ilgalaikis turtas 118 671,80 Eur (409 750 Lt) sumai, trumpalaikis turtas 422 754,87 Eur (1 459 688 Lt) sumai, iš kurių 267 008,52 Eur (921 927 Lt) – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 68 977,64 Eur (238 166 Lt) – per vienerius metus gautinos sumos. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 413 341,35 Eur (1 427 185 Lt). VĮ „Registrų centras“ duomenimis bendrovės vardu yra registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas ( patalpos/ butas), tačiau jam taikoma hipoteka arba areštas. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotos penkios transporto priemonės. Dvi iš jų yra išregistruotos, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, trims taikoma hipoteka ir/ar turto areštai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2015-2016 metais UAB ,,Užupio statyba“ dalyvavo kaip atsakovė apie 30 teismų procesų dėl skolų priteisimo bei piniginių reikalavimų, atsiradusių iš sutarties, skirtingiems kreditoriams. Pagal SODRA viešuosius duomenis įmonė turi 8 apdraustuosius asmenys, skola valstybės biudžetui yra 13 920,09 Eur.Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Užupio statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:UAB „Užupio statyba“ 2016 m. rugsėjo 27 d. atsiskaitė su UAB „TOI-TOI“, UAB „VELANSTA“, 2016 m. rugsėjo 27 d. atsiskaitė su UAB „ELSITA“, o 2016 m. rugsėjo 27 d. – su UAB „Pramgrinda“. Su UAB „Buresta“ iki apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos susitarti nepavyko, nes, pasinaudodama susidariusia situacija, ji pareikalavo sumokėti 20 000 EUR sumą. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovei pretenzijų neturi ir dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. UAB „Užupio statyba“ 2016 m. rugsėjo 27 d. atsiskaitė su VSDFV už einamąsias įmokas iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. ir pagal prašymą – garantinį raštą iki 2016 m. rugpjūčio 11 d.Dėl nesuprantamų priežasčių atsakovei teismo siųsti dokumentai dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo ir teismo nutartis dėl teismo posėdžio datos pakeitimo nebuvo įteikti.Apeliantė 2016 m. rugsėjo 26 d. teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 25 d. įmonės balansą bei paaiškino, kodėl nepateikė VĮ Registrų centras balanso už 2015 metus. 2016 m. rugsėjo 25 d. balanso duomenimis apeliantė turto turi 1 552 260 EUR sumai, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 696 703 EUR. Iš 2016 m. rugsėjo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 m. pradžioje apeliantės veikla buvo pelninga (pelnas sudaro 784 561 EUR). Apeliantė turi reikalavimo teisę į 554 695 EUR debitorinius reikalavimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantei nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 109 000 EUR. Apeliantės nekilnojamojo turto vertė 2016 m. rugsėjo 28 d. tris kartus viršijo pareiškėjų reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 25 d. balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita yra naujausi įmonės finansiniai duomenys, kurie turi ir turėjo būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Debitorių skolos UAB „Užupio statybai“ yra didelės ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei yra, nes debitoriai yra mokūs. Nagrinėjant bylą, 2016 m. rugsėjo mėnesį, apeliantė susigrąžino tam tikrą dalį skolų iš debitorių, taip pat visiškai ar iš dalies sumokėjo skolas daliai kreditorių.Atsakovė turi pirkti medžiagas, atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu, todėl nuo statybų pradžios jos išleistos (investuotos) lėšos sugrįžta tik po 3-6 mėnesių. Tik dėl šios priežasties bei pasitaikančių defektų įmonė ne visada laiku atsiskaito su savo kreditoriais. Pareiškėja UAB „Skoleksa LT“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nėra pagrindo prie bylos prijungti papildomus atsakovės pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nors dar 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei buvo įteiktas pranešimas bei pareiškėjos pareiškimo su priedais kopija. Taigi, atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma apie civilinę bylą Nr. eB2-5657-562/2016, vertintini kaip gynybinė pozicija, kuria siekiama suklaidinti teismą ir byloje dalyvaujančius asmenis. Atsakovė melagingai teigia, kad tarp jos ir pareiškėjos nėra sutartinių santykių, taip pat nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nelinkusi derėtis ir veikia piktybiškai. Minėtą aplinkybę įrodo pareiškėjos pateikiama 2016 m. gegužės 18 d. tarp šalių sudaryta sutartis. Iš pateikiamos sutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad ginčo dėl įsiskolinimo nėra, atsakovė apie skolą žinojo, taip pat atsakovės vienasmenis valdymo organas buvo tinkamai informuotas apie kreditorių pasikeitimą ir tam neprieštaravo. Be to, žinojo, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi ieškovei, o ne kitiems asmenims. Nors atsakovė ir sumokėjo 2 500 EUR sumą pareiškėjai, tačiau, pagal šalių pasirašytą sutartį ir iš jos kylančias pareigas, ši suma yra šalių sutarta bauda už netinkamą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Atsakovė niekada prieš tai neginčijo pareiškėjos reikalavimų.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos valdomo nekilnojamojo turto vertė yra 109 000 EUR. Atsakovė nepateikė turto vertinimo ataskaitos, todėl atsakovės teiginys dėl jos valdomo nekilnojamojo turto vertės atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą.Atsakovė, nesutikdama su ginčijama nutartimi, kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės nuostatą yra išaiškinęs, kad nors proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus ir vėliau, t. y. ir apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, jog sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ginčus nagrinėja ne formaliai, bet paisydamas konstitucinio imperatyvo vykdyti teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti nors ir pateikiamą vėliau, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą bei į tai, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti esminę reikšmę vertinant atsakovės mokumą, priima apeliantės pateiktus į bylą naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).Apeliantė savo atskirąjį skundą be kita ko grindžia argumentais, susijusiais su netinkamu jos informavimu apie pirmosios instancijos teismo procesą: pranešimo dėl atsiliepimo į pareiškimus jai neįteikimu bei neinformavimu apie pakeistą teismo posėdžio datą bei laiką. Remiantis bylos duomenis, pranešimai dėl atsiliepimo į pareiškimus pateikimo atsakovei jos registruotos buveinės adresu – Gedvydžių g. 10-17, Vilnius, buvo siųsti du kartus, tačiau abiem atvejais buvo grąžinti teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 78, 86). CPK 123 straipsnis, reglamentuojantis procesinių dokumentų byloje dalyvaujantiems asmenims įteikimo tvarką numato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Kadangi šiuo atveju minėtos procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarkos buvo laikytasi, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, susijusius su pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo netinkamu įteikimu.Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį turi būti skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo iš esmės nepaskelbęs pranešimo apie 2016 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdį. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria buvo atidėtas bylos nagrinėjimas ir paskirta bylą iš esmės nagrinėti 2016 m. rugsėjo 28 d. 8:40 val., buvo išsiųsta byloje dalyvaujantiems asmenims, tarp jų ir atsakovei, tačiau duomenų apie jos įteikimą atsakovei bei trečiajam asmeniui UAB „Pramgrinda“, kuriam minėta nutartis taip pat buvo siųsta paštu (b. l. 97), byloje nėra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą apie pakeistą teismo posėdžio laiką tinkamai informuoti dalyvaujančius byloje asmenis. Nepaisant paminėtų aplinkybių, svarbu pažymėti, kad įstatyme įtvirtintas draudimas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Taigi, nustatytas procesinis pažeidimas galėtų būti pagrindu panaikinti ginčijamą nutartį tik tuo atveju, jei dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų bei kitų bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymui reikšmingų dokumentų neturėjo, todėl atsakovės nemokumą konstatavo įvertinęs 2014 m. atsakovės balansą, VĮ Registrų centro duomenis apie atsakovės vardu registruotas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, atsakovės skolos VSDFV dydį, duomenis apie 2015-2016 m. teisminius procesus, kuriuose atsakovei buvo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, bei žymų atsakovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įmonės (ne)mokumo klausimą, nesivadovavo aktualiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, o atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis iš esmės išvestiniais kriterijais. Apeliantės mokumo situacijai svarstyti ir vertinti kartu su atskiruoju skundu buvo pateiktas įmonės 2016 m. rugsėjo 25 d. balansas, pagal kurį įmonė turi turto už 1 552 260 EUR, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 696 703 EUR. Pažymėtina, kad beveik pusę apeliantės balanse nurodomo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau byloje nėra duomenų apie skolų atgavimo perspektyvas. Nepaisant to, apeliantės pateikto 2016 m. rugsėjo 25 d. balanso duomenys, net ir nesant pateiktų įrodymų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus, sudaro pagrindą abejoti dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto atsakovės nemokumo, kaip jis yra apibrėžiamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Be to, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis apie atsiskaitymus su kreditoriais, o iš pateiktos 2016 m. rugsėjo 25 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė dirba pelningai (b. l. 143). Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai išspręsti atsakovės nemokumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui pagal pateiktus į bylą dokumentus neturint galimybės išspręsti nagrinėjamo klausimo iš esmės – nustatyti atsakovės turimo turto ir pradelstų finansinių įsipareigojimų santykio, ginčijama pirmosios instancijos nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Užupio statyba“ nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Papildomai pažymėtina, kad tikroji įmonės finansinė padėtis, o taip pat ir jos mokumas gali būti nustatyta tik išanalizavus ir įvertinus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi aktualiuose įmonės finansinės atskaitomybės bei kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės vertinant realią įmonės finansinę būklę, ir tik nustačius, ar teismui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys atitinka realią padėtį įmonėje. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo sprendžiant iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti, kad atsakovė pateiktų visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus, taip pat kitus bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui reikalingus, duomenis, inter alia duomenis, pagrindžiančius kartu su atskiruoju skundu pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų realumą (duomenis apie per vienerius metus gautinas sumas, kitus duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės veiklos vykdyma, jos tikrąją finansinę padėtį).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Užupio statyba“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.