Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-562/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
2-562/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Artūras Driukas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
L. P., A. R.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Verslo teisė“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-562/2013Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo teisė“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-5995-798/2012 pagal ieškovų L. P. ir A. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo teisė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Verslo teisė“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Verslo teisė“. Nurodė, kad 2011 m. sausio 10 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis. Pažymėjo, jog darbo santykiai nutrūko 2011 m. liepos 15 d., tačiau UAB „Verslo teisė“ nesumokėjo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Ieškinys buvo tenkintas, priteisiant A. R. iš UAB „Verslo teisė“ 21 220,39 Lt darbo užmokestį ir 763,94 Lt dydžio delspinigius. Nurodė, kad atsakovas iki šiol su ieškovu neatsiskaitė.

Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Verslo teisė“, bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Viresita“. Nurodė, kad yra atsakovo kreditorius ir tai įrodo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, kuria tarp ieškovo ir atsakovo buvo patvirtinta taikos sutartis. Pažymėjo, jog minėta sutartimi UAB „Verslo teisė“ įsipareigojo pareiškėjui iki 2011 m. lapkričio 1 d. sumokėti 2500 Lt, o iki 2011 m. gruodžio 2 d. – 3387,46 Lt sumą, tačiau UAB „Verslo teisė“ iki šiol neatsiskaitė ir yra skolinga ieškovui 4892,46 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Verslo teisė“ pateikė atsiliepimą, prašydamas nekelti bankroto bylos. Nurodė, kad 2011 m. kovo 17 d. įsigijo 15,35 arų sklypą (duomenys neskelbtini). Tuo metu įmonėje dirbę darbuotojai A. S., A. R. ir L. P. buvo įpareigoti parengti detalųjį planą ir kitą projektinę dokumentaciją, tačiau šių funkcijų neatliko ir išėjo iš darbo. Pažymėjo, kad įmonė, ieškodama galimybės atsiskaityti su darbuotojais, 2011 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį su UAB „Infra“ dėl sklypo pardavimo, atnaujino detalaus plano rengimą. Nurodė, kad UAB „Verslo teisė“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto Linkmenų g. Vilniuje rinkos vertė pagal nepriklausomų turto vertintojų ataskaitas yra 615 000 Lt – 750 000 Lt. Pažymėjo, jog bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau tęsia veiklą, ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, o šiuo metu yra reali galimybė atsiskaityti su darbuotojais iki 2012 m. gruodžio 30 d. Nurodė, kad pagal 2011 metų ir 2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės įstatinis kapitalas yra 700 000 Lt, bendrovei priklausančio turto vertė – 685 000 Lt, iki 2012 m. gruodžio 30 d. gautinos sumos – 573 711 Lt, tuo tarpu pradelsti mokėjimai sudaro mažiau nei 20 proc. turto vertės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovų A. R. ir L. P. ieškinius atmetė ir atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Verslo teisė“, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Verslo teisė“ atžvilgiu.

Teismas pažymėjo, kad iš ieškovų ieškiniuose nurodytų aplinkybių bei teismui pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas skolingas darbuotojams: A. R. – 21 984,33 Lt ir L. P. – 4892,46 Lt. Nurodė, kad iš atsakovo UAB „Verslo teisė “ pateikto 2011 metų balanso matyti, kad įmonės turtą sudarė 1 266 999 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 203 533 Lt. Pažymėjo, jog iš 2012 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad turtą sudaro 1 267 419 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 211 365 Lt. Nurodė, kad iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2011 m. matyti, kad įmonė turėjo 236 070 Lt nuostolių, iš 2012 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 7 412 Lt nuostolių. Sprendė, jog minėti finansiniai duomenys įrodo, kad atsakovas UAB „Verslo teisė“ yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 50 333,42 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, jog į šį kreditorių sąrašą nėra įtrauktos ieškovų skolos, o iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Verslo teisė“ skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro 1 002,21 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 5 815,76 Lt. Pažymėjo, kad net ir padidinus atsakovo pradelstus įsipareigojimus iki 84 028,18 Lt, t. y. įtraukus į sąrašą pareiškėjo A. R. 21 984,33 Lt skolą, pareiškėjo L. P. 4 892,46 Lt skolą, taip pat skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršys pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl laikyti, kad UAB „Verslo teisė“ yra nemoki, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad, nors vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą yra savarankiška sąlyga, kuriai esant įmonei turi būti keliama bankroto byla, tačiau šis pagrindas turi būti taikomas ne formaliai, o atsižvelgiant į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakovo finansinę būklę, nusprendė, kad įmonė yra moki, todėl pagrindo kelti UAB „Verslo teisė“ bankroto bylą nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas L. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovui UAB „Verslo teisė“ iškelti bankroto bylą ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Viresita“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino teismų praktiką, sukurdamas pavojingą precedentą, paneigiantį įstatyme įtvirtintą savarankišką pagrindą bankroto bylos iškėlimui – neatsiskaitymą su darbuotoju. Teismas paneigė ieškovo kaip silpnosios šalies, galimybę ginti savo teises ir atgauti savo darbo užmokestį. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra geros finansinės būklės, nors daugiau nei metai vėluoja vykdyti pakankamai mažus įsipareigojimus savo darbuotojams.

2. A. R. skola yra priteista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. teismo sprendimu, o tarp atsakovo ir L. P. yra sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta 2011 m. spalio 19 d. teismo nutartimi, tačiau atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojams daugiau nei metus. Be to, svarbu pažymėti, kad 2012 m. liepos 5 d. antstolio I. G. rašte nurodoma, kad negalima išieškoti iš atsakovo lėšų.

3. Dėl bankroto administratoriaus pažymėtina, kad siūlomas bankroto administratorius turi didelę praktiką ir tai užtikrins operatyvų ir sklandų bankroto procedūrų vykdymą. Bankroto administratorius nėra per daug užimtas. Įmonėje dirbantiems 4 bankroto administratoriams įstatymo pavestas funkcijas bei bankroto administravimo procedūras padeda atlikti įmonėje dirbantys 4 administratorių asistentai, įmonės finansininkė ir teisininkė. Šis pagalbinis personalas užtikrina tinkamą ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, leidžia sumažinti administravimo kaštus, nes nereikia pirkti daug paslaugų iš išorinių asmenų (paslaugų teikėjų).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Verslo teisė“, yra pagrįsta ir teisėta.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams, taip pat buvusiems darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 2-526/2012; 2011 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-440/2011; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009).

Taigi, pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles vėlavimo išmokėti darbuotojams atlyginimus faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o būtina šią aplinkybę vertinti neatsietai nuo įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1946/2011).

Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimą atsakovui inicijuoja buvę atsakovo darbuotojai, teigdami, kad atsakovas nėra išmokėjęs jiems priklausančios darbo užmokesčio dalies ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų. Atsakovo 21 984,33 Lt įsiskolinimas ieškovui A. R. yra priteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu, o 4 892, 46 Lt ieškovui L. P. – patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria patvirtinta tarp atsakovo UAB „Verslo teisė“ ir ieškovo L. P. pasirašyta taikos sutartis. Pažymėtina, kad pagal šią taikos sutartį atsakovas L. P. turėjo sumokėti iš viso 5 887, 46 Lt, dalį šios sumos – 995,00 Lt – atsakovas sumokėjo. Atsakovas savo skolų ieškovams neginčija, nurodo, kad turi laikinų finansinių sunkumų ir su atsakovais atsiskaitys.

Minėta, kad vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą yra savarankiška bankroto bylos iškėlimo sąlyga, tačiau pagal teismų praktiką ji savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą, o šią aplinkybę būtina vertinti, be kitų aplinkybių, ir neatsietai nuo įmonės nemokumo. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi būti keliama bankroto byla. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino atsakovo finansinę būklę siekdamas nustatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimą.

Iš atsakovo pateikto 2012 m. birželio 30 d. balanso matyti, kad įmonės turimo turto vertė sudaro 1 267 419 Lt (b. l. 53), o pradelstų įsipareigojimų (b. l. 56), įskaitant skolas ieškovams, Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 36) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 38) suma sudaro 84 028,18 Lt. Atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (1 267 419/ 2= 633 709,5 yra daugiau negu 21 984, 33 + 4 892, 46 + 5 815, 716 + 1002, 21= 84 028,18). 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ir 2012 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovas 2010 metais turėjo 37 314 Lt nuostolių, 2011 metais – 236 070 Lt nuostolių, o 2012 m. pirmąjį pusmetį – 7 412 Lt nuostolių. Iš viso per vienerius metus atsakovas turi 211 365 Lt mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Šie duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau, įvertinus įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė yra nemoki ir jai turi būti iškelta bankroto byla. Nors neatsiskaitymo su buvusiais darbuotojais faktas, kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra nustatytas, tačiau teismas netaiko jo formaliai, o priimdamas sprendimą įvertina ir kitas svarbias aplinkybes, tame tarpe ir atsakovo finansinę būklę, atsižvelgia į viešąjį interesą.

ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Nagrinėjamu atveju kreditoriais save laikantys asmenys ieškovai L. P. ir A. R. yra kreipęsi į teismus ginčo teisenos tvarka, galioja įsiteisėję teismų sprendimai, patvirtinantys jų reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas skolas pripažįsta, apeliantui L. P. dalį skolos – 995, 00 Lt – jau yra sumokėjęs ir teigia, kad su buvusiais darbuotojais (ieškovais) atsiskaitys iki 2013 m. sausio 20 d. (UAB „Verslo teisė“ direktorės 2013 m. sausio 2 d. prašymas). Įmonė, nors ir patiria nuostolių, 2012 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, faktiškai turi turto už 693 281 Lt (1 267 419 Lt - 574 138 Lt per vienerius metus gautinų sumų). Pagrindinis įmonės turtas – Vilniuje, Linkmenų g. esantis 685 000 Lt vertės žemės sklypas, kurį realizavus įmonės finansinė padėtis ženkliai pagerėtų, kadangi per vienerius metus atsakovo mokėtinos sumos, įskaitant ir pradelstas skolas, sudaro 30 proc. žemės sklypo vertės, o šio sklypo realizavimui reikalingas tam tikras laikotarpis. Byloje nėra pakankamų duomenų, iš kurių teisėjų kolegija galėtų įsitikinti, kad priteistų sumų nėra galimybės išieškoti teismo sprendimų vykdymo procese. Be to, vienas iš ieškovų – A. R. – teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Verslo teisė“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, neskundė. Ieškovai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti, jog įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys dėl jiems priteistų įsiskolinimų būtų vykdomi priverstinai.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas įmonės kaip aktyvaus ir konkurencingo rinkos dalyvio išsaugojimui, o ne jo pašalinimui iš verslo, kartu pažymint, kad tokio sprendimo priėmimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos bankroto bylos iškėlimo pagrindų egzistavimo nustatymo klausimais ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui UAB „Verslo teisė“ bankroto bylą.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėVigintas Višinskis