- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 2-440/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „COLUMBUS IT PARTNER“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „COLUMBUS IT PARTNER“, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, M. V., ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2915-273/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „COLUMBUS IT PARTNER“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. V.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl 60 AIS modulių naudotojų licencijų, 2 AIS modulių serverių licencijų, metinio 95 AIS modulių naudotojų ir 2 AIS serverių versijų atnaujinimo įsigijimo sutarties, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už įsigytas programas sumokėti ieškovui, tačiau nesumokėjo ir ieškinio pareiškimo dienai buvo skolingas ieškovui 100 604,24 Lt. Ieškovas 2010 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas nesumokėjo. Dėl šios priežasties ieškovas prašė iškelti bankroto bylą atsakovui ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtrauktas M. V., kuriam atsakovas net po 2010 m. liepos 2 d. pateiktos pretenzijos nesumokėjo 144 982,18 Lt darbo užmokesčio. Jis taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui. Taip pat iš ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, atsakovo naudai priteisė po 1 400 Lt advokato pagalbai apmokėti bei iš ieškovo 7,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nurodė, kad, apibendrinus atsakovo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis bei kitus dokumentus, taip pat trečiojo asmens M. V. pateiktus įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, jog UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ yra moki, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nurodė, jog duomenų, kad atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės lemia, kad nėra pagrindo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ iškelti bankroto bylą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliantas UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį; panaikinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytą teisinę išvadą „atsakovas 2008 m. gruodžio 10 d. pranešimu ieškovo pasiūlymą akceptavo, todėl tarp šalių buvo sudaryta 60 AIS modulių naudotojų licencijų, 2 AIS modulių serverių licencijų, metinio 95 AIS modulių naudotojų ir 2 AIS serverių versijų atnaujinimo įsigijimo sutartis“, skirti ieškovui UAB „Sekasoft“ ir trečiajam asmeniui M. V. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu; priteisti solidariai iš ieškovo UAB „Sekasoft“ ir trečiojo asmens M. V. apelianto UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme t. y. 30 113,68 Lt. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo reikalavimo teisę. Kauno apygardos teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis prieštarauja tiek byloje surinktiems įrodymams, tiek Lietuvos teismų praktikai, todėl ji yra naikintina.
2. Ieškovas ir tretysis asmuo vykdė spaudimą apeliantui, kad pastarasis pripažintų didelės vertės ginčijamas ir neegzistuojančias skolas bei jas sumokėtų. Šie ieškovo ir trečiojo asmens veiksmai turėtų būti įvertinti kaip nesąžiningi ir minėtiems asmenims turėtų būti paskirta 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byla nėra sudėtinga, ir dėl to priteisė teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų neatitinkančias, akivaizdžiai per mažo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Visos šios aplinkybės lemia, kad atsakovui turėtų būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme t. y. 30 113,68 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas M. V. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui bei kuria priteista iš ieškovo ir trečiojo asmens atsakovo naudai po 1 400 Lt advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. 1) iškelti bankroto bylą UAB „COLUMBUS IT PARTNER“, 2)paskirti bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo skolos trečiajam asmeniui faktas nėra įrodytas. Apelianto nuomone, skolos faktas yra įrodytas. Šio fakto buvimas lemia pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą buvimą.
2. Esant pagrįstam trečiojo asmens reikalavimui, bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens atsakovo naudai neturėtų būti priteisiamos.
Apeliantas UAB „Sekasoft“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui bei kuria priteista iš ieškovo ir trečiojo asmens atsakovo naudai po 1 400 Lt advokato pagalbai apmokėti, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės t. y. 1) iškelti bankroto bylą UAB „COLUMBUS IT PARTNER“, 2)paskirti bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo skolos ieškovui faktas nėra įrodytas. Apelianto nuomone, skolos faktas yra įrodytas.
2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių bei dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo įmonė yra moki ir jog jai bankroto byla yra nekeltina.
3. Esant pagrįstam ieškovo reikalavimui bei pagrindui iškelti bankroto bylą, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovo naudai neturėtų būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus, kuriuo prašo minėtųjų apeliantų atskiruosius skundus atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo ir trečiojo asmens pareikštais reikalavimais atsakovui, bei priėjo prie teisingos išvados, kad tiek trečiojo asmens, tiek ieškovo reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti.
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo mokumu, bei priėjo prie teisingos išvados, kad atsakovo įmonė yra moki ir kad nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą. Be to, ieškovas UAB „Sekasoft“ atskirajame skunde nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo mokumo neteisingumą.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo naudai iš ieškovo ir trečiojo asmens priteisė bylinėjimosi išlaidas, tačiau priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo laipsnio, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, nes priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra akivaizdžiai per mažas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Sekasoft“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo trečiojo asmens atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytais argumentais.
Ieškovas UAB „Sekasoft“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Proceso įstatymas nenumato galimybės, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje dėstomas išvadas. Taigi atsakovo (apelianto) reikalavimas panaikinti skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies išvadą yra aiškiai teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.
2. Atsakovo reikalavimas dėl baudos skyrimo ieškovui ir / ar trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis traktuotinas kaip visiškai nepagrįstas, be to, negali būti tenkinamas dėl ydingai suformuluotų atskirojo skundo reikalavimų.
3. Atsakovo reikalavimas dėl 30 113,68 Lt teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, M. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Šį prašymą grindžia iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais ieškovo UAB „Sekasoft“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, priteisimo iš apeliantų UAB „Sekasoft“ ir M. V. Nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 12 795,74 Lt išlaidų. Prie prašymo prideda tai įrodančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
CPK 301 str. 1 d. nuostatos numato, kad apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK numatytus atvejus. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas vertina skundžiamų teismo sprendimų (įsakymų, nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „COLUMBUS IT PARTNER“ ir ar pagrįstai atsakovo naudai priteisė po 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų UAB „Sekasoft‘ ir M. V. Be to, atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė ieškovams baudos už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės vertinti, ar buvo piktnaudžiaujama procesu pirmosios instancijos teisme. Tai įvertina pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netirs ir nevertins skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).
Dėl įmonės nemokumo
Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).
Iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 11 d. UAB ,,COLUMBUS IT PARTNER” balanso (t. 1, b. l. 112-113) matyti, jog įmonė turi 6 930 785 Lt vertės turto. Iš šio turto ilgalaikis turtas sudaro 5 890 646 Lt, o trumpalaikis turtas sudaro 1 040 138 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 742 950 Lt. Pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 200 002 Lt ( t.1, b. l. 124-126). Iš 2010 m. rugpjūčio 11 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė patyrė 576 841 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 116). Iš teismui pateikto debitorių sąrašo matyti, kad įmonės debitoriai turėjo sumokėti, bet nesumokėjo 1 037 889, 68 Lt (t.1, b. l. 127-129).
Įvertinus šiuos duomenis ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir jog įmonė yra moki. Byloje nėra duomenų, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad yra nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui dėl jo nemokumo.
Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotoju
Į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovui kreipėsi buvęs įmonės darbuotojas M. V.
ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).
Teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB ,,COLUMBUS IT PARTNER” ir tuo pagrindu, kad ji neatsiskaito su darbuotojais. Atsakovas nurodo, kad su trečiuoju asmeniu M. V. yra visiškai atsiskaityta. Į bylą nepateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiais aplinkybes. Pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra tik tuo atveju, kai ji vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą bei yra pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas vėlavo M. V. mokėti darbo užmokestį, nėra visų būtinų sąlygų daryti išvadą, kad yra ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. nuostatose numatytas pagrindas kelti atsakovo įmonei bankroto bylą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. nuostatose numatytu pagrindu.
Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 98 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, pagalbą renkant procesinius dokumentus, konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nuostatos numato, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylos baigtis yra palanki atsakovui. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.15, 8.16 punktais, nagrinėjamoje byloje yra priteistina suma neviršijanti 2 896 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neviršijo rekomenduojamos priteisti sumos dydžio, konstatuoja, jog skundžiamos nutarties dalis, kuria atsakovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, vertintina kaip teisėta ir pagrįsta.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apeliantų UAB „Sekasoft“ ir M. V. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylos baigtis apeliacinėje instancijoje taip pat yra palanki atsakovui, minėtasis prašymas yra tenkintinas. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kitų apeliantų atskiruosius skundus rengimą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punktu, nagrinėjamoje byloje yra priteistina suma neviršijanti 400 Lt. Taigi atsakovui yra priteistina po 200 Lt iš UAB „Sekasoft“ ir M. V.
Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi
nutar i a:
Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „COLUMBUS IT PARTNER” (duomenys neskelbtini) naudai po 200 Lt (po du šimtus litų) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sekasoft“ (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, M. V. (duomenys neskelbtini).