Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos R. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-2734-761/2021 pagal pareiškėjų R. K. ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2021 m. spalio 14 d. pareiškėja R. K. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes A. K. nevykdo taikos sutarties, t. y. neteikia vaikams išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašą, laikinojo darbo sutartį, asmens tapatybės kortelės kopiją. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, priima ir prideda prie bylos su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.

8. Šioje byloje suinteresuotas asmuo A. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patenkintas pareiškėjos R. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo – sutartyje numatyto dydžio išlaikymo vaikams teikimo.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-2734-761/2021 patvirtinta R. K. ir A. K. taikos sutartis. Šios sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui jų tėvas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokės po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų administratore uzufrukto teise paskirta nepilnamečių vaikų mama R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Svarstant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, būtina atkreipti dėmesį į CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokia CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo ir vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1373-790/2018, nutarties 16 punktas).

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja nurodo, jog suinteresuotas asmuo neteikia vaikams taikos sutartyje numatyto išlaikymo, nusprendė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

13. Kaip jau minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Nors suinteresuotas asmuo A. K. teigia, jog jis vykdo sutartį ir atsakingai teikia išlaikymą vaikams, tačiau nepateikia tinkamų sutarties sąlygų vykdymo įrodymų. Iš A. K. pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog po sutartyje numatytos išlaikymo teikimo pradžios datos (2021 m. rugpjūčio 1 d.) jis pervedė R. K. 2021 m. rugpjūčio 18 d., rugsėjo 30 d. ir spalio 26 d. po 300 Eur. Taikos sutartyje aiškiai numatyta, jog suinteresuotas asmuo kiekvienam vaikui turi mokėti po 200 Eur per mėnesį, todėl suinteresuoto asmens pozicija, jog jis atsakingai vykdo sutartį ir teikia išlaikymą vaikams, neatitinka jo pateiktų įrodymų turinio: suinteresuotas asmuo neteikia vaikams visos sutartyje numatytos išlaikymo sumos, t. y. taikos sutarties įsipareigojimą dėl išlaikymo teikimo vykdo tik iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies. Taikos sutarties sąlyga dėl išlaikymo vaikams yra aiški, suprantama, nedviprasmiška ir gali būti priverstinai įvykdyta, skolininkas tinkamai jos nevykdo, taigi nėra jokių kliūčių išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo.

14. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.