- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-254-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01129-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vikreda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 80 105,19 Eur žalos, 3 281,02 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškinio sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
2. Nurodė, kad ieškinyje detaliai išdėstė faktinį prašymo pagrindą, pateikė argumentus, taip pat pridėjo leistinus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina jos pareikštų atsakovo atžvilgiu reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovo atžvilgiu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai ir elgesys nevykdant Šiaulių apygardos teismo 2023-05-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-329-357/2023 nustatytos pareigos per teismo nutartyje nustatytą terminą perduoti administratoriui Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 str. nurodytus dokumentus bei turtą, negali būti pripažįstami sąžiningais ir tokie veiksmai pripažintini kaip keliantys grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat atkreipė dėmesį, kad laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti ir dėl didelio ieškinio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024-04-18 nutartimi netenkino ieškovės BUAB „Vikreda“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atlikęs prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, neturėjo pagrindo ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Dėl ieškovės nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo nesąžiningumo ir dėl to kylančios grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, kad ieškovės argumentų apie atsakovo nesąžiningumą pagrįstumas gali būti įvertintas tik išsprendus šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi (negali) vertinti, kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais gali būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas įvertinęs ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemone, taip pat pripažino, kad konkrečiu atveju negalima spręsti, jog atsakovas rengiasi imtis kokių nors veiksmų, kurie galėtų sumažinti jo turimo turto masę bei apriboti ar panaikinti jo galimybes ateityje atsiskaityti pagal teismo sprendimą, jeigu juo atsakovui būtų nustatyta nuostolių atlyginimo prievolė. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovo siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, patys savaime, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuponuoja. Atsižvelgiant į tai, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Vikreda“ prašo panaikinti skundžiamą 2024-04-18 pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškinio sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. J. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, remiasi iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis apie atsakovo nesąžiningumą, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškovės argumentų apie atsakovo nesąžiningumą pagrįstumas šiuo atveju gali būti įvertintas tik išsprendus šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės manymu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis ir pagrindai dažnu atveju yra susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, bei grindžiami byloje esančiais įrodymais, kuriais įrodinėjamas ginčo dalykas, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia teismo teisės ir pareigos šiais argumentais bei įrodymais vadovautis, sprendžiant klausimą ne dėl ginčo dalyko pagrįstumo, tačiau išimtinai tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Būtent dėl šios priežasties teismų praktikoje suformuotos teisės taikymo aiškinimo taisyklės, pagal kurias teismas turi įvertinti ar egzistuoja pakankamai tikėtina grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Vadinasi, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas ginčo iš esmės, turėjo pareigą vertinti ieškovės pateiktus duomenis ir įrodymus prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių kontekste, be kita ko, vadovaudamasis bei taikydamas tiek įrodinėjimo taisykles, tiek tikimybių pusiausvyros principą, tiek logikos dėsnius.
6.2. Ginčo atveju ieškovė, kuri yra likviduojama dėl bankroto, pateikė duomenis, kad atsakovas, būdamas vienintelis ieškovės akcininkas ir jos valdymo organo narys (direktorius), disponavo itin didelės vertės (80 105,19 Eur) ieškovės piniginėmis (kasos) lėšomis ir šių lėšų negrąžino ieškovei, iškėlus ieškovės bankroto bylą, neperdavė ieškovės nemokumo administratorei ir nemokumo administratorei neperdavė visų ieškovės dokumentų (įskaitant, tų, kurie susiję su ieškovės kasa, grynaisiais pinigais vykusiais sandoriais ir t.t.). Dėl šių atsakovo sąžiningais nelaikytinų veiksmų yra pasisakęs ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuris įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu (ginčo kontekste – turinčiu prejudicinę galią) yra konstatavęs ginčo klausimu svarbias faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo ir galėjo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2024-01-24 nutartyje dėl baudos atsakovui skyrimo konstatuotais faktais, nepaisant to, kad šiais įrodymais, be kita ko, ieškovė įrodinėja ir ieškinio dalyką.
6.3. Teismų praktikoje pripažinta, kad bankrutuojančios bendrovės interesai bei jos kreditorių interesai pagrindžia būtinumą ginti viešąjį interesą. Todėl ir ginčo atveju viešasis (visuomenės) interesas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu neišnyksta. Priešingai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 2 d. nustatyta, kad teismas net ir savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą. Vadinasi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti ieškovės nurodytus argumentus, įrodymus bei duomenis dėl atsakovo nesąžiningumo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste), netinkamai taikė CPK 144 - 152 str., dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisingą skundžiamą galutinį procesinį sprendimą.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu procesinius sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti ieškovės pateiktus įrodymus, kadangi jais ieškovė įrodinėja ir ginčo dalyką, ieškovė papildomai surinko ir kitų, kartu su atskiruoju skundu pridedamų, papildomų duomenų (viešųjų registrų išrašų), iš kurių matyti, kad dar 2021 m. kovo mėn. ieškovas perleido nekilnojamąjį turtą asmenims, kurių pavardės sutampa su ieškovo. Iš šių duomenų spręstina, kad atsakovas 2021 m. perleido visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus 0,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tam tikrais laikotarpiais buvo areštuotas antstolių. Visų ieškovės pateiktų duomenų pagrindu ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Be to, pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia bei patvirtina, kad atsakovo turtinė, lyginant ją su ginčo byloje pareikšto ieškinio dydžiu, padėtis nėra gera. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad egzistuoja pagrįsta ir pakankama grėsmė, kad atsakovas sąmoningai gali imtis priemonių perleisti (įskaitant ir fiktyvų perleidimą) ir paskutinį jo vardu likusį registruotą žemės sklypą, taip pat imtis kitų priemonių savo turtinei padėčiai pabloginti, ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal galimai nepalankų teismo sprendimą.
6.5. Didelė ieškinio suma ir paties ieškinio reikalavimo prigimtis (atsakovas negrąžino, niekaip nepagrindė teisėto ieškovės kasos lėšų panaudojimo, neperdavė dokumentų ieškovės nemokumo administratorei) kartu su kitais duomenimis ir ieškovės nurodytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą išvadai, kad išdėstytų argumentų bei pateiktų duomenų pagrindu galima spręsti, jog egzistuoja pakankama tikimybė, kad atsakovas rengiasi ir/ arba gali imtis kokių tai nors priemonių, kurios galėtų sumažinti jo turimo turto masę bei apriboti ar panaikinti jo galimybes ateityje atsiskaityti pagal teismo sprendimą, jeigu juo atsakovui būtų nustatyta nuostolių atlyginimo prievolė. Pažymėtina, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes net ir galutiniu teismo sprendimu patenkinus ieškovės materialinį reikalavimą, nesant galimybių jį įvykdyti, nukentės ir liks faktiškai bei realiai nepatenkinti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek jos kreditorių interesai, vadinasi ir viešasis – visuomenės interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius apie 2021 metais atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą kitiems asmenims, taip pat apie jam nuosavybės teise vis dar priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Nurodė, kad šių papildomų įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau – tik susipažinus su skundžiama nutartimi. Ieškovės teigimu, papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus 0,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tam tikrais laikotarpiais buvo areštuotas antstolių, perleido asmenims, kurie gali būti susiję giminystės/ svainystės ryšiais su atsakovu, o turto perleidimo sandoriai įvyko panašiu laikotarpiu (2021 metais), nuo kada atsakovas disponavo ieškovės kasos lėšomis ir ieškovės nemokumo administratorei neperdavė duomenų apie tų kasos lėšų panaudojimą bei apskaitą (laikotarpiu iki pat teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Taip pat ieškovės teigimu, papildomai pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia bei patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant ją su ginčo byloje pareikšto ieškinio dydžiu, nėra gera, ir nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrįsta ir pakankama grėsmė, kad atsakovas sąmoningai gali imtis priemonių perleisti (įskaitant ir fiktyvų perleidimą) ir paskutinį jo vardu likusį registruotą žemės sklypą, taip pat imtis kitų priemonių savo turtinei padėčiai pabloginti, ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal galimai nepalankų teismo sprendimą.
10. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (LR CPK 314 straipsnis), tačiau šalies teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad viena iš ginčo šalių yra bankrutuojantis juridinis asmuo, bei į tai, kad ieškinio dalykas susijęs ir viešojo intereso tenkinimu, vertina, kad yra pagrindas naujus įrodymus priimti ir juos vertinti nagrinėjimo ginčo ribose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024-04-15 ieškovė BUAB „Vikreda“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Sumantu“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 80 105,19 Eur žalos, 3 281,02 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, ieškovė grindė aplinkybėmis dėl atsakovo nesąžiningumo vengiant vykdyti JANĮ 57 straipsnyje numatytas imperatyvias pareigas bei tuo, kad tokie veiksmai turėtų būti vertintini kaip keliantys grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2023-05-22 nutartimi UAB „Vikreda“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta MB „Sumantu“ (bankroto bylos Nr. eB2-126-357/2024). 2024-01-24 nutartimi Šiaulių apygardos teismas minėtoje bankroto byloje paskyrė UAB „Vikreda“ buvusiam vadovui V. J. 200,00 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą, baudą sumokant į valstybės biudžetą. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad buvusiam įmonės vadovui V. J. nevykdant pareigos perduoti įmonės turtą ir (ar) dokumentus administratoriui, tokiais veiksmais buvęs įmonės vadovas apsunkina nemokumo proceso eigą, trukdo vykdyti administratorei pavestas funkcijas. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, 2024-02-13 teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 200,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. J..
15. Iš ieškovės pateiktų Nekilnojamo registro išrašų matyti, kad 2021-03-16 atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas - 2,93 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 945 perleistas S. J., O. J.. 2021-03-16 atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas - 0,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris : (duomenys neskelbtini), Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 945 perleistas S. J., O. J.. 2021-10-27 ieškovui V. J. priklausantis nekilnojamasis turtas, t.y. 4,76 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 9807 perleistas M. Š..
16. Taip pat iš VĮ Registrų centro 2024-04-25 išrašo matyti, kad šiuo metu atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik vienas žemės sklypas - 0,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis sudaro 160,00 Eur.
17. Iš skundžiamos 2024-04-18 teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės BUAB „Vikreda“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodė atsakovo nesąžiningumo, bei to, jog atsakovas rengiasi imtis kokių tai nors priemonių, kurios galėtų sumažinti jo turimo turto masę bei apriboti ar panaikinti jo galimybes ateityje atsiskaityti pagal teismo sprendimą, jeigu juo atsakovui būtų nustatyta nuostolių atlyginimo prievolė.
18. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, neatsižvelgė į viešą interesą byloje, laikinių apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas taikė formaliai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, teismų praktiką aktualiu klausimu, turi teisinį pagrindą sutikti su apeliantės atskirajame skunde nurodytais teiginiais.
19. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
20. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
21. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
22. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar neįmanomą civilinių teisių gynybos būdą arba nepagrindė ieškinio faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį į šias aplinkybes atsižvelgė, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikydamas ieškinį prima facie pagrįstu bei tinkamai taikė LR CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
23. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su antrąja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsme teismo sprendimo neįvykdymui.
24. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal teismų formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).
25. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų, tikėtinai pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą.
27. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis apie tai, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi, priimta UAB „Vikreda“ bankroto byloje, už teismo įpareigojimų perduoti įmonės turtą ir (ar) dokumentus administratoriui nevykdymą, atsakovui buvo paskirta bauda. Nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas šiuo atveju taip pat yra grindžiamas aplinkybėmis, kad ginčo atveju atsakovas, būdamas vienintelis ieškovės akcininkas ir jos valdymo organo narys (direktorius), disponavo 80 105,19 Eur vertės ieškovės piniginėmis (kasos) lėšomis ir šių lėšų negrąžino ieškovei, iškėlus ieškovės bankroto bylą, nemokumo administratorei neperdavė visų ieškovės dokumentų (įskaitant, tų, kurie susiję su ieškovės kasa, grynaisiais pinigais vykusiais sandoriais ir t.t.). Taip pat ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad 2021 metais, t.y. nuo tada kai, ieškovės teigimu, atsakovas disponavo ieškovės kasos lėšomis ir ieškovės nemokumo administratorei neperdavė duomenų apie tų kasos lėšų panaudojimą bei apskaitą (laikotarpiu iki pat teismo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos), atsakovas perleido visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus 0,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenims, kurių pavardės sutampa su ieškovo.
28. Vertindamas šiuos duomenis sąžiningumo aspektu - atsakovo elgesį, jam kaip įmonės vadovui, neperduodant bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto nemokumo administratorei bei ginčo laikotarpiu realizuojant beveik visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju neegzistuoja grėsmė, jog atsakovas, siekdamas išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo ir prievolių įvykdymo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, pabloginant savo turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju atsakovo elgesys sąžiningumo aspektu vertinamas tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir apeliacinės instancijos nepasisako nei dėl bylos esmės, nei dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų bei ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kaip yra išaiškinta aktualioje teismų praktikoje, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nevykdo įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytų apribojimų ir neperduoda administratoriui duomenų, susijusių ir su nagrinėjamos bylos dalyku, bei esant duomenims, kad ginčo laikotarpiu atsakovas galimai pablogino savo turtinę padėtį, suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
29. Antra, nors byloje nėra neabejotinų faktinių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmė slėpti, ketina perleisti tretiesiems asmenims turtą ar kitaip sumažinti jo masę (apimtį), visgi 2024-01-24 nutartimi Šiaulių apygardos teismo bankroto byloje teisiškai jau įvertintas atsakovo faktinis elgesys bei ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie 2021 metais realizuotą turtą, sukuria pakankamą atsakovo galimo nesąžiningo veikimo ateityje tikimybę, siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, slepiant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant turimą turtą, arba kitais būdais sąmoningai bloginant turtinę padėtį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad yra tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
30. Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus.
31. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs tiek į kilusio ginčo pobūdį, tiek į byloje esantį viešą interesą, tiek į įsiteisėjusia 2024-01-24 nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė, jog atsakovas, siekdamas išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo ir prievolių įvykdymo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, pabloginant savo turtinę padėtį. Tokiu atveju galimai ieškovei palakus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebegalimas.
32. Remiantis išdėstytu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-04-18 nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės - ieškinio sumai (83386,21 Eur) taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotinas atsakovui priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtą, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios atsakovui ir esančios pas atsakovą arba trečiuosius asmenis (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės - ieškinio sumai (83386,21 Eur (aštuoniasdešimt trims tūkstančiams trims šimtams aštuoniasdešimt šešiems eurams 21 cnt)) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, Nekilnojamojo turto registrui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.