Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1628-221/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
e2S-1628-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06851-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
S. K., T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1628-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06851-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės S. K. priešieškinį ieškovui V. K., atsakovei T. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. K. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei S. K. (toliau – atsakovė S. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės S. K. priešieškinį ieškovui, atsakovei T. K. (toliau – atsakovė T. K.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Atsakovė S. K. su priešieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų – N. K. (N. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. K. (I. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su atsakove S. K.; nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu tvarką: ieškovas bendrauja su vaikais kiekvieno šeštadienio 11.00–13.00 valandomis su teise pasiimti abu vaikus su savimi arba bendrauti su jais šalių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 280 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę S. K.; įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės S. K. ir jų nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovė S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė netinkamu ieškovo elgesiu, naudojamu fiziniu ir psichologiniu smurtu, destruktyviu elgesiu, sudarančiu nesaugią aplinką nepilnamečiams vaikams, tiesioginių sutuoktinio pareigų nevykdymu.

Atsiliepimas

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodė nesutinkantis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas teigė, kad atsakovė S. K. nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Atsakovė T. K. pateikė prašymą laikiną ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečių vaikų N. K. ir I. K. gyvenamąją vietą su atsakove S. K.; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigojo ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės S. K. ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių šeimos gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje, atsakovę S. K. paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno šeštadienio 11.00–13.00 valandomis su teise pasiimti abu šalių vaikus su savimi arba bendrauti su jais šalių šeimos gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

7. Teismas sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo ir atsakovės S. K. šeimoje vyksta nuolatiniai konfliktai, ieškovas naudoja fizinį ir psichologinį smurtą atsakovės S. K. atžvilgiu, ieškovas naudoja psichologinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, dėl to atsakovei S. K. ir nepilnamečiam vaikui N. K. teko kreiptis pagalbos į psichologus ir kitus specialistus. Teismas pažymėjo, kad pateikti garso įrašai ir jų stenogramos neginčijamai liudija agresyvų, destruktyvų ir įprastas moralės normas pažeidžiantį ieškovo elgesį šeimos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuri laikytina šeimos gyvenamąja patalpa. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove S. K. iki teismas priims sprendimą byloje atitinka šių laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – maksimaliai apsaugoti vaikų teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių garso įrašų ir jų stenogramų su vertimais matyti, jog ieškovas vartoja necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius nepilnamečio vaiko N. K. atžvilgiu, ieškovas grasina naudoti fizinį smurtą nepilnamečio vaiko N. K. atžvilgiu. Teismas tokį ieškovo elgesį laikė agresyviu, destruktyviu ir prieštaraujančiu įprastoms moralės normoms, todėl greta ieškovo jo nepilnamečiams vaikams nėra pakankamai saugu, toks ieškovo elgesys sudaro tiesioginę grėsmę nepilnamečių vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. Teismas nurodė neturintis duomenų, kad atsakovės S. K. veiksmai kenktų nepilnamečių vaikų interesams, nėra įrodymų apie netinkamą atsakovės S. K., kaip motinos, pareigų vykdymą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, priešingai, atsakovė S. K. yra nenusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, jais tinkamai rūpinasi ir juos išlaiko. Teismas sprendė, kad atsakovė S. K. yra pajėgi užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su motina geriausiai atitinka vaikų interesus ir jų teisę turėti saugią ir stabilią aplinką.

8. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami šalių nepilnamečiai vaikai, teismas sprendė esant pagrindą taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, sveikatos būklę (I. K. yra neįgalus), vaikų lankomos ugdymo įstaigos buvimo vietą ir siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos, padarė išvadą, jog yra pagrindas nustatyti ieškovo gyvenimą skyrium nuo atsakovės S. K. ir nepilnamečių vaikų, gyvenančių šeimos gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad ieškovas (kartu su atsakove T. K.) turi kitą gyvenamąją patalpą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje gali laikinai apsigyventi civilinės bylos nagrinėjimo metu.

9. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės T. K. prašymo laikiną ginčo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi atsakovei T. K. nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pareikšti išimtinai turtinio pobūdžio reikalavimai, o ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra kilęs išimtinai tarp tėvų, taigi tik su vienu iš tėvų gali būti nustatoma ir laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

10. Teismas sprendė, kad priešieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog, nepriteisus laikino išlaikymo, galbūt bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Nustatydamas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, teismas atsižvelgė į ieškovo gaunamas mėnesines pajamas – darbo užmokestį, kuris per paskutinius keturis mėnesius (nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.) vidutiniškai sudarė 560 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, kad atsakovė S. K. nepateikė įrodymų, jog dėl I. K. sveikatos būklės ji patiria papildomų išlaidų vaistams, gydymui ir pan., byloje nėra įrodymų, liudijančių, apie didesnius nei vidutiniai nepilnamečio vaiko N. K. poreikius. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas iš ieškovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, atsakovę S. K. paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti motyvai, kad jis iki šiol tinkamai išlaikė savo nepilnamečius vaikus, ką savo procesiniuose dokumentuose iš dalies pripažįsta ir atsakovė S. K., nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes laikino išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra nukreiptas į ateitį, todėl teismas taikė atsakovės S. K. prašomą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą iš jų tėvo.

11. Teismas sprendė, jog šalims nepavykstant taikiai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, įpareigojus ieškovą laikinai gyventi skyrium, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai sureguliuoti šalių ginčą, nustatant atsakovės S. K. prašomą taikyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismas vertino, kad tokia laikina bendravimo tvarka yra protinga ir nepažeidžianti nei nepilnamečių vaikų, nei šalių teisių, šiuo metu labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, padėtų išsaugoti tėvo ir vaikų emocinį ryšį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo šališkas, neobjektyvus, vadovavosi išskirtinai atsakovės S. K. argumentais.

1.2. Teismas negalėjo vadovautis garso įrašais, stenogramomis ir jų vertimais į valstybinę kalbą. Garso įrašai yra rusų kalba. Atsakovei S. K. atstovaujantis advokatas pateikė teismui paties asmeniškai darytas šių įrašų stenogramas ir jų vertimus į lietuvių kalbą. Įrodymų vertimas į valstybinę kalbą nėra teisinė paslauga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Kadangi advokatas atstovauja atsakovės S. K. interesams, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Jis iš esmės negali garantuoti savo nešališkumo ir objektyvumo darant garso įrašų stenogramas ir vertimus į valstybinę kalbą.

1.3. Atsakovė S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė praėjus pusantro mėnesio nuo ieškinio ir jo priedų gavimo. Atsakovė S. K., jausdama realią grėsmę savo ir vaikų atžvilgiu, galėjo pasinaudoti teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio ir tokį prašymą pareikšti iš karto, kai gavo ieškinį, tačiau atsakovė S. K. nepasinaudojo šia teise. Akivaizdu, kad atsakovė S. K. ir vaikai jautėsi namuose saugūs, jiems nebuvo realios grėsmės, byloje nėra įrodymų, jog šiuo metu atsirado grėsmė ir nesaugumas.

1.4. Teismas, spręsdamas dėl vaikų saugumo, privalėjo išsireikalauti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenis apie nustatytą grėsmės lygį ir tik tuomet spręsti, ar iš tiesų vaikams yra nesaugu gyventi namuose kartu su ieškovu ir būtina įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi.

1.5. Teismas, nustatydamas faktą dėl ieškovo naudoto smurto, pasisakė dėl sprendimo faktinių aplinkybių, t. y. nagrinėjo bylą iš esmės. Be to, baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nėra išnagrinėta, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl ir civilinėje byloje negali būti nustatytas smurto naudojimo faktas.

1.6. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės S. K. prašymas įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi kartą jau buvo nagrinėtas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. priėmė nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti kardomosios priemonės įpareigoti gyventi skyriumi, nes tam nepakanka duomenų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo tie patys įrodymai dėl smurto prieš atsakovę S. K. Atsakovė S. K. nepateikė papildomų įrodymų, nenurodė aplinkybių, jog šiuo metu ieškovo buvimas bendrame būste keltų realią grėsmę.

1.7. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK priėmė nutarimą skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Už šios kardomosios priemonės pažeidimą ieškovui gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Ieškovas neturi galimybių laikytis abiejų įpareigojimų: gyventi skyriumi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos.

1.8. Teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, pasisakė dėl teismo sprendimo faktinių aplinkybių nustatymo, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją patalpą ir turi teisę naudotis sodo pastatu. Teismas vadovavosi atsakovės S. K. priešieškinyje išsakyta nuomone ir nevertino civilinėje byloje pateikto oficialaus dokumento – VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuriame nurodyta, jog sodo pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovei T. K. Atsakovės S. K. nuomonė dėl sodo pastato priskyrimo bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei yra ginčo klausimas, kuris turi būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės. Teismas negalėjo nustatyti šio fakto parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.

1.9. Teismo nustatyta laikina ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka yra minimali, nepagrįsta argumentais, ją nustatant vadovautasi išskirtinai atsakovės S. K. nuomone. Teismas nepasisakė, ar tokia bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus ir norus, nevertino tėvo teisės ir pareigos lygiomis teisėmis bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų gyvenime. Dvi valandos per savaitę vaikams yra nepaprastai mažai, toks laiko tarpas neužtikrins tėvo ir vaikų emocinio ryšio, jį silpnins, vaikai gali atitolti nuo tėvo. Ypač skaudžiai į tokią tvarką sureagavo sūnus N. K., kadangi jo ir atsakovės S. K. santykiai yra labai įtempti, vaikas nori bendrauti su tėvu ir toks vaiko atskyrimas neigiamai veikia vaiką ir jo emocinę būklę. Vaikas nenori būti namuose su motina, nori būti pas močiutę, kur jaučiasi saugus. Vaikai buvo įpratę su tėvu bendrauti kiekvieną dieną. Dėl šių aplinkybių ieškinyje yra siūloma detali bendravimo su vaikais tvarka, kad vaikai kuo mažiau pajustų bendravimo stoką ir pasikeitimą po santuokos nutraukimo.

1.10. Teismas vadovavosi išskirtinai atsakovės S. K. nurodytomis aplinkybėmis, nevertindamas ieškovo nurodytų aplinkybių. Pati atsakovė S. K. pripažįsta, jog ieškovas rūpinasi vaikais, neprieštarauja, kad jis jais rūpintųsi. Tokia vaikų priežiūros tvarka buvo sutarta bendru tėvų sutarimu. Šiuo metu atsakovė S. K. negali garantuoti vaikų priežiūros jos budėjimo darbovietėje laikotarpiu. Sūnus N. K. paliekamas vienas, nepasirūpinama jo maitinimu, laisvalaikiu ir priežiūra.

1.11. Pati atsakovė S. K. yra linkusi netinkamai auklėti sūnus, ypač N. K., galbūt dėl to jo santykiai su motina yra įtempti, taip pat yra faktai dėl galbūt naudoto smurto prieš sūnų N. K., ieškovas su skundu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, 2019 m. birželio 20 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba šį skundą persiuntė Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK spręsti klausimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

1.12. Teismas, spręsdamas dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovės T. K. prašymą įtraukti ją trečiuoju asmeniu dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Siekdamas laikinai sureguliuoti ginčo šalių santykius ir apsaugoti vaikų interesus į saugią aplinką, teismas gali taikyti ir originalias laikinąsias apsaugos priemones. Tokią priemonę pasiūlė atsakovė T. K. – vaikų močiutė. Nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su atsakove T. K., būtų labiausiai apsaugoti vaikų interesai. Byloje yra duomenų apie abiejų tėvų galbūt netinkamą vaikų auklėjimą, todėl bylos nagrinėjimo metu siekiant nepažeisti vaiko interesų, apsaugoti vaikus nuo tėvų neigiamų emocijų, kylančių dėl ištuokos proceso, teismas turėjo svarstyti vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymą pas artimą giminaitį – atsakovę T. K.

Atsiliepimas

13. Atsakovė S. K. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovas neneigia, kad stenogramos vertimas yra teisinę reikšmę turintis dokumentas. Ieškovas teismui nepateikia savo iniciatyva parengtų (alternatyvių) garso įrašų vertimų iš vertimų biuro ar išverstų paties ieškovo, nenurodo, kas atsakovės S. K. atstovo yra blogai ar neteisingai išversta. Dėl to laikytina, kad vertimai yra teisingi. Atsiliepime į atsakovės S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nenurodė argumentų, susijusių su vertimų ar vertėjo paslaugų teikimo netinkamumu.

2.2. Atskirojo skundo argumentai dėl įrodymų apie ieškovo žiaurų elgesį šeimoje nebuvimą prieštarauja byloje surinktai medžiagai, kuria rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovė S. K. siekė taikiai išspręsti santuokos nutraukimo klausimą, todėl prašyme pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tikisi taikaus santuokos nutraukimo, priešingu atveju teiks priešieškinį. Dėl to priešieškinis yra pateiktas po pusantro mėnesio nuo ieškinio gavimo.

2.3. Atsakovės S. K. žiniomis, 2019 m. liepos 19 d. įtariamajam V. K. teismo nutartimi buvo paskirtos kardomosios priemonės nesiartinti prie šalių vaikų per nustatytą atstumą ir nebendrauti su jais, neieškoti su jais ryšių.

2.4. Teismas reikalavo išvados, o jos nepateikimą, manytina, sąlygojo paties ieškovo sukeltos priežastys – skundų prieš atsakovę S. K. pateikimas Tarnybai. Bet kuriuo atveju byloje nėra duomenų, kad Tarnyba prieštarautų atsakovės priešieškiniu prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

2.5. Civilinėje byloje teismas tik preliminariai vertina priešieškinio pagrįstumą, tai nelaikoma išankstinės nuomonės dėl bylos baigties pareiškimu. Ieškovas painioja kardomąsias priemones dėl įpareigojimo nesilankyti tam tikrose vietose, nesiartinti prie nukentėjusiojo ir neieškoti su juo ryšių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomais įpareigojimais gyventi skyrium, kurie gali būti skirti tik šeimos nariui – sutuoktiniui.

2.6. Atskirajame skunde nenurodomas prašymo, susijusio su atsakove T. K., teisinis pagrindas, konkrečios aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu teismas turėtų tenkinti tokį prašymą. Atsakovė S. K. tinkamai rūpinasi savo abiem nepilnamečiais vaikais, tinkamai tenkina visus jų poreikius ir interesus. Šalių vaikams yra reikalinga intensyvi psichologo pagalba, tačiau tuo rūpinasi viena atsakovė S. K.

2.7. Atsakovės S. K. siūlyta sudaryti sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebuvo sudaryta.

14. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovas su atskiruoju skundu, atsakovė S. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Šalys nepateikė prašymų priimti prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovo atskirojo skundo

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės S. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

18. Atsakovė S. K. su priešieškiniu pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove S. K.; nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su ieškovu tvarką; priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą; įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės S. K. ir jų nepilnamečių vaikų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Šis atsakovės S. K. prašymas buvo patenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, į juos įtraukiami šalių nepilnamečiai vaikai, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovės S. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad teismas buvo šališkas, vadovavosi išskirtinai atsakovės S. K. argumentais, nepagrįstai vadovavosi garso įrašais, stenogramomis ir jų vertimais į valstybinę kalbą, atsakovė S. K. anksčiau neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismas neišreikalavo iš Tarnybos išvados, nagrinėjo bylą iš esmės, ikiteisminiame tyrime nebuvo taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negali laikytis kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nustatyta laikina ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka yra minimali, atsakovė S. K. negali garantuoti vaikų priežiūros jos budėjimo darbovietėje laikotarpiu, pati atsakovė S. K. netinkamai auklėja sūnus, nepagrįstai atsisakyta nagrinėti atsakovės T. K. prašymą laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

19. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundą argumentą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės S. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, tuo labiau, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl teisėjo Tomo Ridiko šališkumo yra paneigti Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, kuria atmestas ieškovo pareiškimas dėl teisėjo Tomo Ridiko nušalinimo.

20. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas negalėjo vadovautis garso įrašais, stenogramomis ir jų vertimais į valstybinę kalbą, nes garso įrašų stenogramos ir jų vertimai į lietuvių kalbą parengti atsakovei S. K. atstovaujančio advokato. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį advokatas turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, paslaugas. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovei S. K. atstovaujančio advokato atlikti veiksmai – garso įrašų stenogramų parengimas ir jų išvertimas į lietuvių kalbą – nėra susiję su jo, kaip advokato, teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Be to, ieškovas atskirajame skunde nenurodo, kurios byloje esančios atsakovei S. K. atstovaujančio advokato parengtos stenogramos ar jų vertimai į lietuvių kalbą yra netikslios, neatitinkančios garso įrašų, ieškovas nepateikė kitų stenogramų, jų vertimų į lietuvių kalbą, kurios, ieškovo teigimu, atitiktų teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Pagal CPK 144 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK XI skyriaus 5 skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi ieškovo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė S. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė praėjus pusantro mėnesio nuo ieškinio ir jo priedų gavimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos prašymas buvo nepagrįstas, kadangi tokį prašymą atsakovė S. K. galėjo teikti bet kuriuo metu.

22. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo Tarnybą iki teismo posėdžio (2019 m. birželio 21 d.) pateikti išvadą dėl atsakovės S. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aplinkybė, kad Tarnyba nepateikė prašytos išvados, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro nepagrįsta ir neteisėta, tuo labiau, kad Tarnyba nepateikė ir nuomonės, kad atsakovės S. K. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

23. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu nepriimtas, todėl ir civilinėje byloje negali būti nustatytas smurto naudojimo faktas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1956-1009/2019 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nors nurodytas teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau ši aplinkybė leidžia spręsti apie ypatingai konfliktiškus šalių santykius, darančius neigiamą įtaką šalių nepilnamečiams vaikams, ir, siekiant sumažinti šią neigiamą įtaką, būtinybę taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

24. Ieškovas teigia, kad ikiteisminiame tyrime buvo nutarta netaikyti kardomosios priemonės –įpareigojimo gyventi skyriumi, tačiau iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo mažamečių vaikų, nustatant įpareigojimo gyventi skyrium sąlygas: nesiartinti prie mažamečių arčiau kaip 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamečiais, nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), vaikų ugdymo ir popamokinio lavinimo vietose laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje konstatuota, kad bendraujant su V. K. mažamečiai nukentėjusieji patiria emocinį smurtą iš įtariamojo V. K., nes jis ir toliau kiekvieno susitikimo metu su vaikais bando neteisėtai paveikti nukentėjusiuosius, tokiu būdu traumuodamas ir terorizuodamas nukentėjusiuosius: nuolat pažeidinėja vaikų teises į individualumą, žemina vaikus, tyčiojasi, gąsdina, trikdo būtiną vaikų raidą, skatina asocialų elgesį (necenzūriniai keiksmai), nefizinio kontakto elgesiu darydamas žalą vaikų raidai ir emociniam vystymuisi, gniuždo vaikų orumą; šiais veiksmais V. K. tęsia savo nusikalstamus veiksmus ir toliau sistemingai naudoja psichinę prievartą siekdamas juos paveikti. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis palikta nepakeista. Nurodytos aplinkybės apie netinkamą ieškovo elgesį šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu paneigia ieškovo atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo gyventi jį skyrium nuo atsakovės S. K. ir šalių nepilnamečių vaikų. Atitinkamai dėl ieškovo atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės nėra teisinio pagrindo nustatyti kitokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi šiuo metu ieškovui apskritai uždrausta su jais bendrauti. Be to, dėl konstatuoto ieškovo netinkamo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais bet kokiu atveju nebūtų pagrindo nustatyti intensyvesnį jo bendravimą su šalių nepilnamečiais vaikais, kadangi toks bendravimas galėtų jiems pakenkti. Kaip nepagrįsti atmestini ieškovo argumentai dėl atsakovės S. K. negalėjimo pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais jai dirbant, ieškovui nepateikus šį argumentą pagrindžiančių įrodymų, be to, iš paties ieškovo pateikto susirašinėjimo su atsakove S. K., jos atstovu matyti, kad atsakovei S. K. dirbant vaikus prižiūri jos motina.

25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negali vykdyti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi yra pakeistos nurodytos kardomosios priemonės sąlygos ir ieškovas įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, nors atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tokią aplinkybę nustatė nepagrįstai.

26. Ieškovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pati atsakovė netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kiti su šalių nepilnamečiais vaikais susiję klausimai bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su atsakove S. K. adresu: (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečiams vaikams įprasta gyvenamoji aplinka yra nurodytu adresu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima spręsti, jog, šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant su atsakove S. K., pastaroji netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais, jų priežiūra, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, ieškovas šalių nepilnamečiais vaikais pasirūpintų geriau, turi tam reikalingus įgūdžius ir priemones (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės S. K. motinos valdžia šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu neapribota, jai, priešingai nei ieškovui, nėra taikomos kardomosios priemonės, įpareigojančios ją gyventi skyrium nuo šalių nepilnamečių vaikų. Įvertinus itin konfliktiškus šalių santykius, ieškovo pateikti duomenys apie jo kreipimąsi į Tarnybą, šio skundo persiuntimas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK spręsti klausimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą atsakovės S. K. elgesį šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nesant duomenų, kad atsakovė S. K. netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šalių nepilnamečiams vaikams šiuo metu geriausia gyventi su atsakove S. K.

27. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovės T. K. prašymą laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati atsakovė T. K. neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl laikytina, kad su ja sutiko, o su tuo susiję ieškovo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė