Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-710-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-29
Bylos Nr.
II-710-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00170-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Advokatai
Alva Puniškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-710–586/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00170-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 29 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. Č., jo atstovei advokatei Alvai Puniškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 (ROIK 21136906373).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau - Institucija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 K. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį 520 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2021 m. birželio 27 d., apie 13.55 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniuose keliuose Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė), vairavo transporto priemonę remontuojamajame kelio ruože, ir priekyje susidariusioje spūstyje, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje, dviejuose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat, dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų, sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir K. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei paskirti jam 10 Eur baudą. Tuo atveju, jei 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas nebūtų panaikintas ir K. Č. veika teisme būtų kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakeisti nutarimą ir skirti K. Č. 300 Eur baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodyta, jog K. Č. neneigia faktinės aplinkybės, jog protokole bei nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiavo į kelkraštį ir juo judėjo, tačiau K. Č. kategoriškai nesutinka su policijos įstaigoje atliktu atitinkamų veiksmų teisiniu kvalifikavimu. K. Č. pažeidimas nebuvo padarytas iš chuliganiškų paskatų ir jis neatitinka „chuliganiško vairavimo“ sąvokos. K. Č. padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu, priežastimis bei galimais padariniais jokiu būdu negali būti tapatinamas su veiksmais, kurie remiantis aptartąja teismine praktika traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas iš chuliganiškų paskatų. Byloje nėra jokių įrodymų, jog K. Č. savo vairavimu demonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, kadangi K. Č. taip nesiekė, o nusižengimo padarymą nulėmė jo emocinė būklė, kuri nesietina su „chuliganiškomis paskatomis“. K. Č. nurodė, jog prieš tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, gavo žinią apie labai pablogėjusią mamos sveikatą. 2021 m. birželio 27 d., 13.36 val. K. Č. mama Marija G. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurią jis vadina močiute, programėlės „Viber“ pagalba pranešė, kad jai bloga - K. Č. gavo trumpą pranešimą turiniu „sūneli, man labai blogai“. Prieš tai, t. y. 13.29 val. ir 13.34 val. K. Č. mama skambino jam programėlės „Viber“ pagalba, tačiau K. Č., tuo metu vairavęs transporto priemonę, į skambučius neatsiliepė. 13.41 val. K. Č. perskambino savo mamai ir pokalbio su ja pasėkoje K. Č. nerimas tik dar labiau išaugo, nes tapo akivaizdu, kad tiek psichinė, tiek fizinė mamos sveikatos būklė yra bloga (ji skundėsi ypatingai stipriu galvos skausmu bei galvos svaigimu, ūmiai smarkiai sutrikusia judesių koordinacija ir kt.) Iš mamos gauta žinia apie ūmius jos sveikatos sutrikimus K. Č. sukėlė stiprų nerimą ir sumišimą. Kadangi atitinkamo pranešimo metu Marija G. Č. buvo Raseinių r. sav., Nemakščiuose esančioje J. K. ir I. K. sodyboje kartu su K. Č. dukromis, K. Č. stipriai sunerimus tiek dėl savo mamos sveikatos, tiek dėl dukterų saugumo bei galimo streso, o transporto kamščiui vis nesibaigiant, K. Č. nutarė persirikiuoti į kelkraštį, siekdamas kelkraščiu įmanomai skubiai pasiekti leistiną sustoti vietą (degalinę, įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti išspręsti kilusią problemą (telefone surasti reikiamus kontaktus, ką draudžiama daryti vairuojant, susisiekti su kuo nors, kas galėtų įvertinti mamos būklę, reikalui esant nuvežti į ligoninę, pabūti su dukromis). Be viso to, kas nurodyta aukščiau, K. Č. „chuliganiškų paskatų“ nebuvimą liudija ir jo asmenybę į charakterizuojantys duomenys, charakterio savybės, atliekama tarnyba bei vykdoma visuomeninė veikla pasižymi ypatingai aukštais moralės standartais, pagarba visuomenei ir teisiniam reglamentavimui, siekiu įmanomai prisidėti prie visuomenės gerovės.

Nurodyta, jog teismui kvalifikavus K. Č. padarytą nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. K. Č. yra doras, pareigingas, aktyvus visuomenės narys bei Lietuvos pilietis, savo tarnyboje bei vykdydamas neatlygintiną visuomeninę veiklą jis vadovaujasi ypatingai aukštais moralės standartais, visuomenei ir teisiniam reglamentavimui, siekiu įmanomai prisidėti prie visuomenės gerovės, laipinantis šalies ateitimi. Nusižengimas nebuvo sąlygotas kaltininko tyčios, o nulemtas didelio susijaudinimo, nerimo dėl artimųjų sveikatos bei saugumo, noro įmanomai operatyviai išspręsti ūmai susiklosčiusią faktinę situaciją. K. Č. yra pagrindinis šeimos išlaikytojas finansine prasme - E. Č. darbo užmokestis sudaro 973,12 Eur, K. Č. darbo užmokestis sudaro apie 1870 Eur per mėnesį. K. Č. su šeima gyvena Kauno mieste, jo nuolatinė darbo vieta yra Kazlų Rūdos savivaldybėje. Tiek nuvykimui į tarnybą, tiek tarnybos atlikimui K. Č. reikalinga transporto priemonė ir būtina galimybė ją vairuoti, teisės vairuoti atėmimas apriboja K. Č. galimybes atlikti tam tikras funkcijas tarnyboje (vairuoti tiek įprastas transporto priemones, tiek karinę techniką dažnai yra būtina), todėl reikalavimas turėti B bei C vairuotojo kategorijas yra įtvirtintas ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Brigados generolo Kazio Veverskio poligono viršininko pareiginiuose nuostatuose. K. Č. teisės vairuoti transporto priemones netekimas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies prasme gali būti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti būtinybę svarstyti su juo sudarytos profesinės karo tarybos sutarties nutraukimo klausimą, kas liudija, jog vairavimo teisės atėmimas nubrauktų visą ilgametę K. Č. kaip atsakingo, pavyzdingo, iniciatyvaus, doro Lietuvos kariuomenės karininko patirtį bei karjerą, taip pat neabejotinai gali turėti ypatingai sunkių neigiamų padarinių ne tik K. Č., bet ir visai jo šeimai. Didžioji dalis šeimos išlaikymo išlaidų tenka būtent K. Č., todėl tam, kad užtikrinti būtinų į šeimos poreikių patenkinimą jam ypatingai svarbu išsaugoti tarnybą, kadangi priešingu atveju šeima neteks pagrindinio pajamų šaltinio. Be to, K. Č. vienintelis rūpinasi savo mama, kuri yra pensinio amžiaus ir itin silpnos sveikatos - K. Č. ją lanko, skiria piniginių lėšų jos išlaikymui, esant būtinybei nuveža į gydymo įstaigas bei kitas reikiamas vietas, kadangi K. Č. mama kenčia ilgamečius skausmus kojose bei klubo sąnaryje, jos kairės kojos funkcija sutrikusi, t. y. galimybės savarankiškai judėti yra itin menkos. K. Č. netekus teisės vairuoti transporto priemones tai sukeltų neigiamus padarinius ir jo prižiūrimai mamai, kadangi priežiūra negalėtų būti vykdoma ta apimtimi bei intensyvumu, kokia buvo vykdoma iki šiol. Nurodyta, kad K. Č. vairavimo stažas yra 27 metai, jis yra įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų, išskyrus A, transporto priemones. Jokių reikšmingų kelių eismo taisyklių pažeidimų per 27 vairavimo metus nėra padaręs (išskyrus ne daugiau kaip 10 smulkių netyčinių KET pažeidimų per beveik tris dešimtis metų), jokių panašių ar tapačių aptariamajam administracinių pažeidimų jo atžvilgiu nebuvo fiksuota, už chuliganišką vairavimą niekuomet nėra baustas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su K. Č. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtą nutarimą. Nurodyta, kad 2021 m. birželio 27 d., 13.20 val. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK įvykių registre ROIK 0121000413364 registruotas L. J. pranešimas, kuriame nurodoma, jog „automagistralėje A1 nuo Klaipėdos link Vilniaus, remontuojamame kelio ruože automobiliai važiuoja kelkraščiu apvažiuodami spūstyje stovinčias transporto priemones“. Į minėtą pranešimą buvo išsiųstas ekipažas. Atvykęs į nurodytą vietą, ekipažas pastebėjo kelkraščiu važiuojantį, ir visas spūstyje stovinčias transporto priemones apvažiuojantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį, vairuotojui paaiškinta sustabdymo priežastis. Asmuo nurodė, kad skuba pas močiutę, kuriai pablogėjo sveikata. Policijos nuomonė, kad esant tokiai situacijai reikia kviesti medicininę pagalbą, o ne pažeidinėjant kelių eismo taisykles skubėti į pagalbą, kai atstumas apie 200 km. Pareiškėjas su pažeidimu sutiko, bet bandydamas išvengti atsakomybės, prašė V. M. nerašyti jam protokolo rodydamas savo, kaip kariškio pažymėjimą, įvardijo, kad yra karininkas, taip pat prašė surašyti jam protokolą už kokį nors kitą pažeidimą. Siekiant neužlaikyti ir taip skubančio pareiškėjo bei nesukelti pavojaus eismo saugumui stovint kelyje A1, administracinio nusižengimo protokolas ROIK 21136906373 su administraciniu nurodymu buvo surašytas pareiškėjui nedalyvaujant, jį apie tai įspėjus iš anksto ir jam sutikus. Paskirto administracinio nurodymo pareiškėjas nesumokėjo. Prieš priimant nutarimą buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas ir kita medžiaga, kurioje jis charakterizuojamas kaip teigiama asmenybė, taip pat gauti paaiškinimai pareiškėjo draugų. Bylą pareiškėjas prašė išnagrinėti jam nedalyvaujant, o paaiškinime jis nurodė, kad yra visiškai nekaltas dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir prašė bylą nutraukti. Peržiūrėjus tarnybinės transporto priemonės priekinės ir galinės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus matyti, kad pareiškėjas ganėtinai ilgai važiavo kelkraščiu, kol buvo sustabdytas, o jo nurodyta versija, kad persirikiavus į kelkraštį iš karto buvo sustabdytas yra melaginga ir neatitinkanti tikrovės. Prieš priimant nutarimą, R. N. išsiuntė paklausimą į Raseinių GMP, kurioje užklausė, ar pareiškėjo mamai buvo kviesta medicininė pagalba dėl pasak pareiškėjo nurodytos versijos, kad skuba pas negaluojančią mamą, tačiau iš Raseinių GMP buvo gautas atsakymas, kad GMP nebuvo kviesta. Šis faktas pagrindžia, kad pareiškėjo mamai nebuvo reikalinga skubi ir neatidėliotina medicininė pagalba kaip nurodo pareiškėjas, kuris būdamas už maždaug 200 km skubėjo ją suteikti. Policijos nuomone, pareiškėjo elgesys pažeidimo padarymo momentu buvo chuliganiškas ir savanaudiškas bei rodantis nepagarbą kitiems spūstyje stovintiems vairuotojams. Pareiškėjo pateiktos jį teigiamai apibūdinančios charakteristikos yra niekinės, kai asmuo nepripažįsta padaryto administracinio nusižengimo, dėl jo nesigaili, nurodo aplinkybes siekiančias suklaidinti teismą, priimant jam palankų sprendimą, negali būti vertinamos kaip lengvinanti aplinkybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo K. Č. prašė skundą tenkinti, skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nusižengimą padarė susijaudinimo būsenoje, išgyveno dėl mamos bei su mama likusių vaikų, ir tuo metu, kaip jam atrodė, priėmė geriausią sprendimą, išvažiuoti į kelkraštį. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, ir nuo pirmos minutės gailėjosi dėl tokio nusižengimo. Paaiškino, kad neturėjo jokių tikslų nei pažeminti, nei paniekinti kitų asmenų, neturėjo jokių chuliganiškų paskatų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad K. Č. administracinio nusižengimo protokolas negalėjo būti surašytas K. Č. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė mano, jog K. Č. administracinio nusižengimo protokolas negalėjo būti surašytas K. Č. nedalyvaujant.

ANK 608 straipsnyje numatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada administracinis nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nepatenka į 2 dalyje numatytus atvejus, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog administracinio nusižengimo faktas užregistruotas K. Č. akivaizdoje, ir K. Č. sutiko, jog administracinio nusižengimo protokolas būtų surašytas jam nedalyvaujant ir atsiųstas elektroniniu paštu.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu K. Č. paskirta 520 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių už ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą ir atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį K. Č. patrauktas nesant jo veikoje subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės elementų - kaltės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo).

Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys K. Č. padaryti KET 4, 8, 9, 125 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 8 punkte nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu; KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 125 punkte nurodyta, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Č. vairuodamas automobilį apvažiavo susidariusią automobilių spūstį važiuodamas dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta. Šių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Č. neneigia, tačiau teisinasi tuo, kad taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, jog tai nulėmė jo emocinė būklė, nes prieš tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, gavo žinią apie labai pablogėjusią mamos sveikatą. Mama jam pranešė, kad jai bloga. K. Č. paskambino mamai, ir pokalbio su ja pasėkoje nerimas tik dar labiau išaugo, nes tiek psichinė, tiek fizinė mamos sveikatos būklė yra bloga (ji skundėsi ypatingai stipriu galvos skausmu bei galvos svaigimu, ūmiai smarkiai sutrikusia judesių koordinacija ir kt.). K. Č. stipriai sunėrimus tiek dėl savo mamos sveikatos, tiek dėl dukterų saugumo bei galimo streso, o transporto kamščiui vis nesibaigiant, K. Č. nutarė persirikiuoti į kelkraštį, siekdamas kelkraščiu įmanomai skubiai pasiekti leistiną sustoti vietą (degalinę, įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti išspręsti kilusią problemą.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad K. Č. nepagrįstai buvo nustatytas KET 8 punkto reikalavimo pažeidimas dėl kelio ženklinimo nesilaikymo. Pažymėtina, kad KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. K. Č. atliktas manevras kertant ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir atskiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios kelio dalies, nėra draudžiamas.

Byloje nustatyta, kad K. Č. vairuojamu automobiliu apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad K. Č. eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir pareiškėjo greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Tai, kad šiuo atveju eismo įvykis neįvyko, nepašalina K. Č. atsakomybės už jo nesaugius ir pavojingus veiksmus. K. Č. elgesys, apvažiuojant susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), ir važiavimas kelkraščiu, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams (pažeisti KET 9, 125 punktų reikalavimai).

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. Č. pažeisdamas KET 4, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2021 m. birželio 27 d., 13.55 val., vairuodamas transporto priemonę apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. K. Č. nurodė, kad taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas kelkraščiu įmanomai skubiai pasiekti leistiną sustoti vietą (degalinę, įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti išspręsti kilusią problemą dėl mamos sveikatos būklės. Be to, vairavo ramiai, atsargiai, nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius žmones, nedemonstravo savo išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, nesukėlė jų neigiamos reakcijos ar pasipiktinimo. Šie K. Č. teiginiai tik patvirtina, jog tokį vairavimo būdą K. Č. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (susidarius spūsčiai kuo greičiau pasiekti leistiną sustoti vietą (degalinę, įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją ar pan.), ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti išspręsti kilusią problemą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas kelkraščiu, esant transporto priemonių spūsčiai, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams, kuriems šioje situacijoje visa apimtimi netaikyti atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijai. Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje nebuvo nustatyta, kad K. Č. mamai buvo reikalinga pagalba. Vaizdo įraše pareigūnui paklausus, ar iškvietė mama greitąją pagalbą, K. Č. atsakė, jog nekvietė. Institucija, prieš priimdama nutarimą užklausė Raseinių GMP, ar pareiškėjo mamai buvo kviesta medicininė pagalba, tačiau iš Raseinių GMP buvo gautas atsakymas, kad GMP nebuvo kviesta.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog K. Č. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, dieną, susidarius spūsčiai, matant daugumai eismo dalyvių, be jokios svarios priežasties, ir tokiu būdu parodė savo išskirtinumą, ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, jog Institucijos ekipažas į įvykio vietą išvyko gavęs piliečio pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad „automagistralėje A1 nuo Klaipėdos link Vilniaus, remontuojamame kelio ruože automobiliai važiuoja kelkraščiu apvažiuodami spūstyje stovinčias transporto priemones“, ir tai taip pat reiškia, kad toks vairuotojų elgesys kėlė nepasitenkinimą kitų eismo dalyvių. K. Č. matė eismo situaciją, kaip skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kažkuriuo metu ir važiavo kolonoje su visais kartu, tačiau nusprendė nepaisyti KET reikalavimų, draudžiančių apvažiuoti transporto priemones važiuojant kelkraščiu ir įpareigojančių laikytis atsargumo priemonių, nekeliant pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui ir aplinkai, – apvažiavo kelkraščiu iš dešinės susidariusią automobilių koloną, stovėjusią spūstyje, tokiu savo elgesiu sąmoningai pabrėžė, jog nesilaiko KET, eismo saugumo reikalavimų, atsargumo, negerbia kitų eismo dalyvių, tiek stovėjusių spūstyje, tiek kelkraščiu galėjusių važiuoti dviratininkų, eiti pėsčiųjų, todėl dėl tokio vairavimo buvo visiškai reali rizika įvykti eismo įvykiui ar kilti avarinei situacijai. Akivaizdu, kad toks kitų transporto priemonių apvažiavimas, kokį atliko K. Č. yra nesuderinamas su KET reikalavimais ir neabejotinai buvo pavojingas. Kaip matyti iš Institucijos pateiktos filmuotos medžiagos, K. Č. važiavo kelkraščiu iš dešinės pusės lenkdamas visus spūstyje stovinčius automobilius. Akivaizdu, jog K. Č. savo iššaukiančiais veiksmais – važiuodamas kelkraščiu, lenkdamas iš dešinės visą stovinčių automobilių koloną, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, – demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, ir toks K. Č. vairavimas vertintinas ne tik kaip paprastas KET pažeidimas, bet ir kaip chuliganiškas vairavimas.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad K. Č., kelkraščiu iš dešinės apvažiuodamas susidariusią automobilių spūstį, kėlė realų pavojų tiek savo, kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie K. Č. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, ir pagrindo jį perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalies nusižengimą nėra. Teismui nekyla abejonių, kad K. Č., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad K. Č. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Institucija 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu K. Č. pripažino kaltu padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę - administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 11 punktas), paskyrė 520 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – 18 mėnesių specialiosios teisės atėmimą.

Pažymėtina, kad savanaudiška paskata paprastai laikomas asmens siekis gauti bet kokios turtinės naudos arba išvengti materialinių išlaidų; chuliganiškos paskatos – siekimas atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir kėlimas jiems realaus pavojaus, demonstravimas nepagarbos visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos laikytinas vienu iš ANK 420 straipsnio 2 dalies numatyto nusižengimo sudėties požymių, o savanaudiškų pažeidėjo paskatų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad K. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą jis padarė dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, Institucija nustatė nepagrįstai, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina.

Institucija nenustatė K. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad K. Č. iš pat pradžių pripažino bei gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Tai, kad jis nesutinka su administracinio nusižengimo kvalifikacija, jokiu būdu nerodo, kad asmuo nepripažįsta ir nesigaili dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismas pripažįsta K. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skunde K. Č. prašo, netenkinus prašymo pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pakeisti nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 300 Eur baudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti K. Č. neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

K. Č. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors K. Č. vairuojamu automobiliu apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį), kuris buvo susidaręs, ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą K. Č. baudžiamas pirmą kartą, duomenų, kad būtų baustas už kitus KET pažeidimus ar administracinius nusižengimus byloje nėra. Tai rodo, kad K. Č. nėra piktybinis KET pažeidėjas, ypač atsižvelgiant į ilgametę jo vairavimo patirtį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad dėl K. Č. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). K. Č. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos dėl darbo, nes gyvena Kaune, nuolatinė darbo vieta yra Kazlų Rūdos savivaldybėje, ir tiek nuvykimui į tarnybą, tiek tarnybos atlikimui K. Č. reikalinga transporto priemonė ir būtina galimybė ją vairuoti, teisės vairuoti atėmimas apriboja K. Č. galimybes atlikti tam tikras funkcijas tarnyboje (vairuoti tiek įprastas transporto priemones, tiek karinę techniką), reikalavimas turėti B bei C vairuotojo kategorijas yra įtvirtintas ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Brigados generolo Kazio Veverskio poligono viršininko pareiginiuose nuostatuose. K. Č. teisės vairuoti transporto priemones netekimas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies prasme gali būti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti būtinybę svarstyti su juo sudarytos profesinės karo tarybos sutarties nutraukimo klausimą. K. Č. teisės vairuoti transporto priemones reikalingos ir rūpinantis savo mama, kuri yra pensinio amžiaus ir itin silpnos sveikatos - K. Č. ją lanko, skiria piniginių lėšų jos išlaikymui, esant būtinybei nuveža į gydymo įstaigas bei kitas reikiamas vietas. Netekus teisės vairuoti transporto priemones tai sukeltų neigiamus padarinius ir jo prižiūrimai mamai, kadangi priežiūra negalėtų būti vykdoma ta apimtimi bei intensyvumu, kokia buvo vykdoma iki šiol. Netekus teisės vairuoti transporto priemones K. Č. gali turėti ypatingai sunkių neigiamų padarinių ne tik pats, bet ir visai jo šeimai, nes didžioji dalis šeimos išlaikymo išlaidų tenka būtent K. Č., todėl tam, kad užtikrinti būtinų į šeimos poreikių patenkinimą ypatingai svarbu išsaugoti tarnybą, kadangi priešingu atveju šeima neteks pagrindinio pajamų šaltinio. K. Č. su sutuoktine augina dvi dukras, charakterizuojamas itin teigiamai. Visos šios aplinkybės suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones K. Č. yra itin reikšminga. K. Č. charakterizuojančių aplinkybių visuma bei situacija, į kurią netekęs teisės vairuoti dėl darbo pobūdžio, tarnybos ir pagalbos reikalingų artimųjų poreikių patenkinimo jis patektų, reikalauja nustatyti K. Č. taikytinų suvaržymų apimtį ne tik pagal teisės aktų, bet ir pagal bendrus teisingumo, protingumo ir proporcingumo teisinius principus.

Nagrinėjamos bylos atveju Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių – būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeimyninei situacijai. Teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, neskyrus administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitoje dalyje dėl administracinės nuobaudos – baudos sumažinimo, įvertinus K. Č. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus tai, jog K. Č. gauna stabilias pajamas, į tai, jog nepateikė duomenų apie turimą turtą, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, įvardintus ANK 22 straipsnio 2 dalyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus), nutarimas keistinas, ir K. Č. skirtina minimali bauda, numatyta sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo atveju pagrindų, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nenustatyta.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 keičiamas, K. Č., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina minimali, sankcijoje numatyta 450 Eur bauda, ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K. Č. neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1545-2021 (ROIK 21136906373) pakeisti, ir K. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius