- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-902-933/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žilvinas Terebeiza, Irmantas Šulcas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Terra Silvestris“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra Silvestris“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0083/2022e pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Norditera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terra Silvestris“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Norditera“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Terra Silvestris“ 22 415,00 Eur skolą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2021 m. liepos 7 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti naudotą įrangą: briaunų juostavimo stakles, formatinio pjovimo stakles MJ6132TA, daugiavelenes gręžimo stakles (toliau bendrai – Įranga), o atsakovė įsipareigojo sumokėti 21 500 Eur sumą ir taikomą 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), iš viso 26 015 Eur. Įranga atsakovei buvo perduota 2021 m. liepos 7 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuris šalių buvo pasirašytas. Remiantis Sutarties 2.2 punktu, atsakovė už Įrangą įsipareigojo sumokėti dalimis tokiais terminais ir tvarka: 3 600 Eur – iki 2021 m. liepos 31 d., 3 600 Eur – iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., 3 600 Eur – iki 2021 m. rugsėjo 30 d., 3 600 Eur – iki 2021 m. spalio 31 d., 3 600 Eur – iki 2021 m. lapkričio 30 d., 3 500 Eur – iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2021 m. rugsėjo 27 d. atsakovė sumokėjo 3 600 Eur, tačiau daugiau įmokų neatliko. 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. pranešimais ieškovė ragino atsakovę įvykdyti prievoles pagal Sutartį, tačiau atsakovė į ieškovės raginimus neatsakė. 2021 m. sausio 2 d. ieškovė pasiūlė atsakovei spręsti susiklosčiusią situaciją derybų būdu, nurodant bendros 22 415 Eur (įskaitant PVM) skolos padengimo terminus, pasiūlant ir kitus prievolės įvykdymo būdus, tačiau atsakovė į šį pasiūlymą taip pat neatsakė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, 2022 m. vasario 10 d. pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui priešieškinį. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovės priešieškinį laikė nepaduotu, nepašalinus 2022 m. vasario 15 d. nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų, o priešieškinyje pateiktus prieštaravimus laikė atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimai dalyje buvo įskaityti, dalyje apmokėti restruktūrizavimo byloje pareiškus atsakovės kreditorinį reikalavimą. Dėl nuslėptų Įrangos trūkumų atsakovė patyrė ne tik išlaidas, bet ir veiklos prastovas ilgiau kaip 15 darbo dienų, dėl ko susidarė žala, atsakovė negavo pajamų, nebuvo sudarytos sutartys su klientais. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ilgiau nei metus neatliko Įrangos techninio aptarnavimo ir priežiūros, dėl ko kilo paskesni ir kiti apgadinimai, apie kuriuos ieškovė sudarydama Sutartį nutylėjo. Atsakovės vertinimu, ieškovei nutylėjus ir nepateikus duomenų apie paslėptus perleistos Įrangos trūkumus, nepagrįstai buvo nustatyta Įrangos vertė ir perleidimo kaina, todėl Įrangos kaina turi būti mažinama patirtų nuslėptų trūkumų, jų remonto ir sutvarkymo išlaidų suma – 5 204,69 Eur, nustatant, kad Įrangos vertė – 16 295,31 Eur.
II. Arbitražo teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus komercinis arbitražo teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu priteisė ieškovei RUAB „Norditera“ iš atsakovės UAB „Terra Silvestris“ 22 415,00 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22 415,00 Eur) nuo bylos iškėlimo (2022 m. sausio 7 d.) iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 547,30 Eur registravimo rinkliavą ir arbitravimo rinkliavą bei 1 936 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms kompensuoti. Likusius šalių reikalavimus atmetė.
5. Arbitražo teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė gavo ir priėmė Įrangą, bet sumokėjo tik dalį Įrangos kainos (3 600 Eur iš 26 015 Eur). Teismas, remdamasis Sutarties 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies ir jos priedų nuostatomis, byloje pateiktais įrodymais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.344 straipsniu, konstatavo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl sprendė, jog ieškovei turi būti priteistina likusi (neapmokėta) Įrangos kainos dalis, tai yra 22 415,00 Eur, kurią sudaro 17 900 Eur pagrindinė suma ir 4 515 Eur PVM.
6. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu bei 3 straipsnio 2 punktu, arbitražo teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Vilniaus komerciniame arbitražo teisme (2022 m. sausio 7 d.) iki arbitražo teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
7. Arbitražo teismas nurodė, kad atsakovės pateikti prieštaravimai yra laikomi jos atsiliepimu į ieškinį, todėl nenagrinėjami sprendžiant dėl piniginių reikalavimų ieškovės atžvilgiu, bet vertinami sprendžiant atsakovės prašymą atmesti ir / ar sumažinti ir / ar įskaityti ieškovės pareikštus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Arbitražo teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą dėl 7 802 Eur sumos, nustatė, kad byloje nepateikti minėtą reikalavimą pagrindžiantys dokumentai ir / ar paaiškinimai, tai yra atsakovė nepateikė UAB „Dovius“ ir atsakovės sudarytos 2011 m. lapkričio 18 d. sutarties, pagal kurią UAB „Dovius“ perleido reikalavimą į ieškovę pagal 2021 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą 21 Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 102 Eur ir 2021 m. lapkričio 18 d. sąskaitą 21 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 700 Eur. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo įvykdyti CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Todėl, arbitražo teismas sprendė, jog šioje dalyje atsakovės argumentai / atsikirtimai yra nepagrįsti.
9. Arbitražo teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą dėl 6 148,75 Eur sumos, nustatė, kad byloje nepateikti įrodymai apie Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-258-826/2022 pareikštus ir patvirtintus atsakovės kreditorinius reikalavimus 6 148,75 Eur sumai, todėl sprendė, jog šioje dalyje atsakovės argumentai / atsikirtimai yra nepagrįsti.
10. Arbitražo teismas, vertindamas atsakovės reikalavimus dėl 504,69 Eur ir 200 Eur sumų, nustatė, kad šis atsakovės atsikirtimas yra susijęs su ginčo dalyku – Įrangos kokybe, tačiau atsižvelgęs į tai, jog nurodomos išlaidos Įrangos remontui ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos ne atsakovei, o visai kitam juridiniam asmeniui – UAB „Dovius“, sprendė, kad atsakovė nepateikė argumentų ir paaiškinimų, kuriais pagrįstų, jog atsakovė turi pagrindą reikalauti išlaidų, kurių ji nepatyrė, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, arbitražo teismas sprendė, jog šioje dalyje atsakovės argumentai / atsikirtimai yra nepagrįsti.
11. Arbitražo teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą dėl 4 500 Eur sumos, nustatė, kad šis atsakovės atsikirtimas yra susijęs su ginčo dalyku – Įrangos kokybe, tačiau atsižvelgęs į tai, jog nurodomos būsimos išlaidos neatitinka įrodinėtinų realumo, būtinumo, protingumo reikalavimų, sprendė, kad šioje dalyje atsakovės argumentai / atsikirtimai yra nepagrįsti.
12. Arbitražo teismas, vertindamas atsakovės reikalavimą dėl 13 000 Eur negautų pajamų, nustatė kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai apie Įrangos gedimą, jo pobūdį ar trukmę, todėl sprendė, jog šioje dalyje atsakovės argumentai / atsikirtimai yra nepagrįsti.
13. Vertindamas atsakovės teiginius apie Įrangos kokybę, arbitražo teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl Įrangos trūkumų (techninio – tiriamojo pobūdžio dokumentų, ekspertizės akto ar pan.), taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl Įrangos trūkumų, todėl sprendė, kad šioje dalyje atsakovės argumentai / atsikirtimai yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
14. Ieškovė 2022 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą ir 2022 m. gegužės 27 d. patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kartu su atitinkamais įrodymais apie apmokėjimą, prašydama priteisti ieškovės patirtas arbitražinio nagrinėjimo išlaidas, kurias sudaro 605 Eur registravimo rinkliava, 1 942,30 Eur arbitravimo rinkliava (viso 2 547,30 Eur) bei 2 178,00 Eur atstovavimo išlaidos. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, arbitražo teismas, remdamasis Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento (2021 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 4 dalimi, patenkino ieškovės prašymą dėl 2 547,30 Eur arbitražo rinkliavų atlyginimo iš atsakovės. Arbitražo teismas ieškovės prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms kompensavimo tenkino iš dalies, kadangi sąskaitoje RKS Nr. (duomenys neskelbtini) (242 Eur) nurodytos išlaidos nėra susijusios su arbitražiniu nagrinėjimu, todėl priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 936 Eur sumą.
III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „Terra Silvestris“ skunde prašo panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. V-0083/2022e, sustabdyti arbitražo teismo sprendimo vykdymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos skundo motyvus:
15.1. Arbitražo teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, dėl ko buvo priimtas viešajai tvarkai prieštaraujantis sprendimas, kuris turi būti panaikintas.
15.2. Arbitražo teismas neišsprendė klausimo dėl bylos sustabdymo, kadangi atsakovė Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. TMP-2022/114 inicijavo kitą arbitražo bylą dėl Sutarties panaikinimo ir nutraukimo. Atsakovės vertinimu, ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas, iki kol nėra išspręstas ginčas kitoje byloje ir ši byla turėjo būti sustabdyta.
15.3. Atsakovė pažymėjo, kad ji dalį reikalavimo sumos jau buvo įskaičiusi. Be to, ginčo sprendimu neišsprendus klausimo dėl PVM įstatymo taikymo nuostatų, tai yra nesant ieškovės išrašytai PVM sąskaitai už perleistą daiktą už 22 415,00 Eur (17 900 + PVM) sumą, atsakovė negali taikyti PVM atskaitos ir apskaityti galimos ūkinės finansinės operacijos teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant tokios galimybės, atsakovė negali pateikti apskaitos dokumentų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Dėl to atsakovė inicijavo reikalavimus kitoje byloje, dėl kurios turėjo būti sustabdyta ši byla.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime ieškovė RUAB „Norditera“ prašo skundą atmesti, palikti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. V-0083/2022e nepakeistą ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovės teiginys, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai yra deklaratyvaus pobūdžio ir plačiau neatskleidžiamas, kas riboja ieškovės galimybes į jį atsikirsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad prieštaraujančiais viešajai tvarkai gali būti laikomi tik tokie arbitražo teismo sprendimai, kurie pažeidžia fundamentalius ir aiškius teisingumo ir sąžiningumo principus, pagrindines moralės normas. Atitikties viešajai tvarkai vertinimo kriterijaus ribos formuluojamos siaurai, todėl arbitražo teismo atliktas įrodymų vertinimas, priimto sprendimo motyvai, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas, nepatenka į viešosios tvarkos vertinimo ribas. Tai, kad atsakovė iš esmės nesutinka su arbitražo teismo atliktu įrodymų vertinimu, priimto procesinio sprendimo rezultatu, negali būti pagrindas vertinti sprendimo atitiktį viešajai tvarkai.
14.2. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad nebuvo išspręstas Vilniaus komercinio arbitražo teismo bylos Nr. V-0083/2022 sustabdymo klausimas iki bus išnagrinėta arbitražo byla Nr. TPM 2022/114 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo. Atsakovės prašymas dėl arbitražo bylos Nr. V-0083/2022 sustabdymo buvo sprendžiamas net du kartus – 2022 m. gegužės 26 d. ir 2022 m. gegužės 27 d. nutartimis. 2022 m. gegužės 27 d. nutartyje arbitražo teismas atsakovės priešieškinio nepriėmė, nes ši nepateikė duomenų, kad kitoje arbitražo byloje sumokėjo ar apskritai rengiasi ateityje sumokėti arbitravimo rinkliavą. Kol arbitravimo rinkliava nesumokėta, byla neperduodama arbitražo teismui ir iš esmės nagrinėti nepradedama. Ir dabar atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kad būtų priimta arbitražo teismo pirmininko nutartis pradėti arbitražo procedūras byloje Nr. TPM 2022/114. Be to, ieškovė nėra gavusi iš arbitražo teismo procesinių dokumentų / pranešimų ar pan., atsakovės nurodomoje byloje Nr. TPM 2022/114, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nesumokėjo arbitravimo rinkliavos ir ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu / grąžintas atsakovei. Taigi, ieškovės vertinimu, pagrindo stabdyti bylos Nr. V-0083/2022 nagrinėjimą nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl arbitražo teismo sprendimų peržiūrėjimo procedūros ir esminių principų
2. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).
3. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriaus bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį, skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.
4. Pagal KAĮ 8 straipsnį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
5. Minėti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (liet. pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 64 punktą). Pareiga įrodyti pastarųjų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu parengtas KAĮ, tiek 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio valstybėje priimto arbitražo sprendimo atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 67 punktą).
6. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 24 punktą; 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/ 2022 21 punktą). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022 22 punktą). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.
Dėl ginčo arbitruotinumo
7. Taigi, nors atsakovė skundo negrindžia KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu, teisėjų kolegija, turėdama pareigą, ex officio (liet. pagal pareigas) pasisako dėl ginčo arbitruotinumo.
8. KAĮ 12 straipsnyje įtvirtinti ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Be to, arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių ginčo pobūdį ir šalių arbitražinį susitarimą (Sutarties 6.3 punktas), nenustatė, kad kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagal šalių sudarytą Sutartį (ieškinio pagrindas) negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (KAĮ 12 straipsnis).
Dėl sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai
10. Atsakovė Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą prašo panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu – arbitražo teismo sprendimo prieštaravimu Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
11. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, netikrina ir nevertina proceso ir materialiosios teisės normų tinkamo taikymo ir aiškinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti arbitražo teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai vertintinas kaip išimtinio pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražo teismo sprendimu galbūt padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų, apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus, vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama plečiamai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražo teismo sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant arbitražo teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos, esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu. Tarptautinės viešosios tvarkos sampratos turinys taip aiškinamas tiek taikant nacionalinio arbitražo panaikinimo procedūrą, tiek ir sprendžiant užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo Lietuvoje klausimą (KAĮ 50–51 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1263-381/2020, 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-407/2021).
12. Atsakovė arbitražo teismo sprendimą KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu prašo panaikinti iš esmės remdamasi dviem argumentais: pirma, dėl netinkamo proceso (teismas neišsprendė klausimo dėl bylos sustabdymo, nors atsakovė iniciavo kitą arbitražo bylą dėl sandorio sudaryto su ieškove šioje byloje panaikinimo ir nutraukimo); antra, dėl pažeistų įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių.
13. Visų pirma, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad nebuvo išspręstas bylos Nr. V-0083/2022 sustabdymo klausimas iki bus išnagrinėta arbitražo byla Nr. TPM 2022/114 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl sutarties nutraukimo. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš arbitražo bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas du kartus sprendė bylos sustabdymo klausimą. Tai yra, arbitražo teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, motyvuodamas tuo, kad nėra pateikta duomenų apie atsakovės ieškinio kitoje Vilniaus komercinio arbitražo byloje priėmimą, taip pat nėra patikimų duomenų apie registravimo rinkliavos sumokėjimą ir arbitražo proceso pagal atsakovės ieškinį kitoje byloje pradėjimą Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje. Be to, arbitražo teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetė ir pakartotinį atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, spręsdamas, kad atsakovė nenurodė naujų aplinkybių, kurios sąlygotų kitokį arbitražo teismo sprendimą nei jau yra išdėstytas arbitražo teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti skundo argumentai, kuriais teigiama, jog arbitražo teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, siekiama revizuoti arbitražo teismo sprendimo turinį, išplėsti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto normos taikymo apimtį ir, atitinkamai, teismo atliekamo arbitražo teismo sprendimo patikros ribas, kurios teismų praktikoje yra aiškiai apibrėžtos ir tokia kompetencija Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nuostatomis nėra suteikta, plačiau nėra vertinami ir dėl jų nepasisakoma.
15. Minėta, kad viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas, kai arbitražo teismas sprendimu pažeidžia fundamentaliausias ir reikšmingiausias valstybės ir visuomenės vertybes. Tačiau netgi tai, kad arbitražo teismas neteisingai pritaiko teisės normas ar pasiekia kitokį rezultatą, nei būtų pasiekę teismai, nėra pagrindas laikyti, jog buvo pažeista viešoji tvarka. Toks pats principas juo labiau taikomas arbitražo teismo nustatytiems faktams. Viešąją tvarką pažeidžiančiais laikomi tiesioginiai ir sunkūs pagrindinių ir privalomų viešosios tvarkos taisyklių pažeidimai. Užsienio teismų praktikoje taip pat sutinkama, kad materialiosios viešosios tvarkos išlygos atveju negali būti iš naujo vertinamas ginčo išsprendimo rezultatas, todėl arbitražo sprendimai neturėtų būti panaikinami siekiant ištaisyti neteisingą arbitražo sprendimą, jei pats sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai. Tai galioja tiek kalbant apie netinkamą sutarties nuostatų aiškinimą, tiek apie netinkamą teisinių santykių kvalifikavimą, netinkamą įrodymų vertinimą ir kt. (žr. pvz. 2012 m. apibendrintą UNCITRAL pavyzdinio įstatymo teismų praktiką, 161 punktą). Dėl to prieštaraujančiu viešajai tvarkai neturėtų būti pripažįstamas toks arbitražo teismo sprendimas, kuriame galimai yra faktų vertinimo ar teisės taikymo klaidų, tačiau kurio rezultatas neprieštarauja fundamentalioms valstybės vertybėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015). Šį išaiškinimą papildo ir tai, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, o klausimas, ar teisingai taikyti sutarties aiškinimo principai ir taisyklės, laikytinas teisės klausimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017 22 punktą).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, pažymi, kad šio KAĮ įtvirtinto arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindo egzistavimas atsakovės įrodinėjamas tokiais argumentais, kurie nepatenka į KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto apimtį bei Lietuvos apeliacinio teismo atliekamo arbitražo teismo sprendimo patikros ribas, todėl konstatuotina nesant pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
17. Vien tai, kad arbitražo teismo sprendimas nesutapo su atsakovės arbitražo byloje įrodinėta pozicija, nereiškia viešosios tvarkos pažeidimo. Priešingas aiškinimas lemtų KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo ribų išplėtimą, kuris kasacinio teismo praktikoje vertintinas kaip neleistinas ir nepateisinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
18. Pareiškėja pateiktu skundu neįrodė nei vieno iš KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pagrindo panaikinti arbitražo teismo sprendimą egzistavimo, todėl jos argumentai dėl arbitražo sprendimo panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos apeliaciniame teisme, atlyginimo
19. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nenustačius KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės skundas atmetamas.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
21. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
22. Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovės 544,50 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra Silvestris“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0083/2022e .
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terra Silvestris“ 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Norditera“.
Pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui (jeigu kasacinis skundas nebus paduotas ar padavimo atveju nebus priimtas) arba po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka (jeigu kasacinis skundas bus paduotas ir priimtas) grąžinti Vilniaus komercinio arbitražo teismui Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 8 d. gautą USB laikmeną su arbitražo bylos Nr. V-0083/2022e medžiaga.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.