Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant V. P., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., jo atstovei advokatei O. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, užsiimančio individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., turinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-20, 21.50 val. V. D. Kauno r. sav., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 113,39 km, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,04 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kai asmeniui 2013-08-07 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., paskirta 4000 Lt (1158 Eur) bauda. Šiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2016-06-20 vakare važiavo keliu Kaunas-Klaipėda su pažįstama, kurios vardo, pavardės, gyvenamosios vietos nežino, automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „mogo LT“, kurį ji vairavo, o jis sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiuojant 113 kilometre staiga lūžo kairės pusės ratas, automobilis trenkėsi į tvorą. Pažįstama išsigando ir išbėgo iš automobilio. Jis sėdėjo keleivio sėdynėje, buvo šoko būsenoje. Privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis pasiūlė pinigų, kad nenutransportuotų automobilio. Automobilis jam priklausė ir reikėjo paskolos, tuomet su laiduotoju V. G. ėmė paskolą.

Liudytojas V. G. parodė, kad V. D. yra jo kaimynas. Jo paprašytas pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „mogo LT“, kad perka iš V. D. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su UAB „mogo LT“ sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu jam buvo leista naudotis tuo automobiliu. V. D. jį apgavo, paėmė automobilį ir išvažiavo. Dėl to jis kreipėsi į policiją, byloje dėl sukčiavimo jis pripažintas nukentėjusiuoju. Realiai to automobilio niekada neturėjo.

Liudytojas R. Š. parodė, kad jis tvirtina savo tarnybiniame pranešime (b. l. 7) nurodytas aplinkybes. Gavus pranešimą apie tai, kad į kelio atitvarus atsitrenkė automobilis VW Passat, ir nuvykus nurodytu adresu rastas akivaizdžiai neblaivus automobilio vairuotojas V. D., kuris paaiškino, kad nulūžus automobilio priekiniam ratui nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, sakė, kad važiavo vienas. Vairuotojui nustatytas 2,04 promilių girtumas. V. D. sutiko su alkotesterio parodymais, tačiau vėliau pradėjo teigti, kad automobilį vairavo kažkoks Artūras.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2016-06-20, apie 22 val. su kolega R. Š. gavo pranešimą iš VPK, kad į atitvarus atsitrenkė automobilis VW Passat, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu ties Sitkūnų gyvenviete, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 113 kilometre pastebėjo automobilį, kurio ratas buvo nulaužtas, už vairo sėdėjo neblaivus asmuo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivus. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu ir nustačius girtumą, jis pareiškė, kad ne jis vairavo, o kažkoks asmuo vardu Artūras, kuris išėjo. Taip pat jis bandė juos papirkti, siūlė kyšį, prašė nerašyti protokolo.

Liudytojas M. B. parodė, kad 2015-06-20, valandos tikslai neprisimena, važiuodamas automobiliu Vilnius-Klaipėda keliu, 114 kilometre pamatė priekyje antra eismo juosta važiuojantį vinguriuojantį automobilį VW Passat, kuris atsitrenkė į atitvarus, nuo atsitrenkimo išlūžo automobilio ratas. Jis sustojo prie to automobilio, kuriame sėdėjo vienas asmuo – vairuotojas, kuris svirduliuodamas išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir paprašė nutempti automobilį į Palangą. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, buvo sutrikusi jo orientacija, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis pats pasakė, kad yra išgėręs, todėl jis apie šį įvykį telefonu pranešė policijai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130² str. pažeidimo faktą ir V. D. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad gavus pranešimą apie tai, kad į kelio atitvarus atsitrenkė automobilis VW Passat, nurodytu adresu rastas akivaizdžiai neblaivus automobilio vairuotojas V. D., kuris paaiškino, kad nulūžus automobilio priekiniam ratui nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Vairuotojui nustatytas 2,04 promilių girtumas. VĮ „Automagistralė“ meistras R. L. nurodė, kad dėl atitvaro sugadinimo žala įmonei nepadaryta (b. l. 3, 6, 7, 23), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. D. nustatytas 2,04 promilės girtumas (b. l. 10), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 12), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2015-12-08 (b. l. 13), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad V. D. baustas administracine tvarka (b. l. 14-21), eismo įvykio vietos schema (b. l. 24-25), registracijos liudijimas (b. l. 31), UAB „mogo LT“ paaiškinimai, prašymas (b. l. 45, 87-88, 107), lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis (b. l. 4753), pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 54-55), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 65), kita bylos medžiaga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 130² str., 129 str. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 130² str. yra numatyta atsakomybė asmenims, padariusiems teisės pažeidimą būnant neblaiviems, neturintiems teisės vairuoti, V. D. veika papildomai pagal ATPK 129 str. nekvalifikuotina.

V. D. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų M. B., R. Š. ir R. Ž. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei policijos pareigūno R. Š. tarnybiniam pranešimui, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtų liudytojų parodymų nustatyta, kad M. B. pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas įtartinai manevravo ir staiga atsitrenkė į kelio atitvarus, ko pasėkoje išlūžo automobilio priekinis ratas. Automobilyje važiavo vienas asmuo – vairuotojas, kuris išlipo iš automobilio, priėjo prie jo, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino, kad yra išgėręs, prašė nutempti jo automobilį į Palangą. M. B. iškvietė policiją. Atvykę į vietą pagal gautą pranešimą policijos pareigūnai R. Š. ir R. Ž. rado į kelio atitvarus atsitrenkusį automobilį VW Passat, kurio vairuotojas – V. D. buvo akivaizdžiai neblaivus ir paaiškino, kad nulūžus automobilio priekiniam ratui nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, sakė, kad važiavo vienas, jam buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. V. D. sutiko su alkotesterio parodymais, tačiau vėliau pradėjo teigti, kad automobilį vairavo kažkoks Artūras, bandė papirkti policijos pareigūnus, siūlė kyšį, prašė nerašyti protokolo.

V. D. parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad liudytojui M. B. ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams V. D. sakė, kad jis vairavo neblaivus. Vėliau, pareigūnams nustačius alkotesteriu jo girtumą, V. D. pradėjo neigti, kad vairavo išgėręs, ir iškėlė versiją, kad automobilį vairavo kažkoks A., kurio duomenų nenurodė. Teismo posėdžio metu V. D. iškėlė dar vieną versiją, kad automobilį vairavo jo pažįstama, kurios jokių duomenų negalėjo nurodyti, tačiau šias versijas paneigia liudytojo M. B. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jis matė, jog automobilyje buvo tik vienas asmuo, automobiliui atsitrenkus į kelio atitvarus, iš jo išlipo vairuotojas, kuris buvo akivaizdžiai girtas ir prisipažino, kad yra išgėręs.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad M. B., R. Š. ir R. Ž. su V. D. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, vertina juos kaip patikimus V. D. kaltės įrodymus ir jais vadovaujasi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentai, kad kelia abejonių liudytojo M. B. parodymai, nes jam yra žinoma kokia yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija ir jis nurodė, kad įvykis buvo dienos metu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismo vertinimu, tai, kad liudytojas M. B. žinojo kokia yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, niekaip neįtakojo liudytojo parodymų, be to, teismo posėdyje jis parodymus davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² str. Tai, kad liudytojas M. B. negalėjo nurodyti tikslaus įvykio laiko, paaiškinama tuo, kad jis teisme buvo apklausiamas praėjus ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl visiškai suprantama po tokio ilgo laiko tarpo asmuo gali neprisiminti tikslaus laiko, tačiau liudytojas teisingai nurodė, kad įvykis buvo šviesiu paros laiku. Teismo vertinimu, tai, kad liudytojas M. B. tiksliai nenurodė įvykio laiko, negali kelti abejonių šio liudytojo parodymu objektyvumu, jo parodymai vertinami atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą – ataskaitų žiūryklę, iš kurios matyti, kad M. B. apie įvykį policijai pranešė 2015-06-20, 22.03 val. (b. l. 26), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo apie Kauno rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Sitkūnais į kelio atitvarus atsitrenkusį automobilį VW Passat 2015-06-20, 22.04 val. (b. l. 23).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,04 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir kai 2013-08-07 nutarimu jam už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., paskirta nuobauda, t. y. padarė ATPK 130² str. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. D. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda - bauda, numatyta ATPK 130² str. sankcijos ribose (ATPK 24 str. 3 d., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 26 str. 1 d. numato, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. numatyto papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, kuri yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.)) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 130² straipsnyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas - UAB „mogo LT“ - nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, užkirsdamas kelią neteisėtai panaudoti perduotą valdyti automobilį. Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi (9.4 punktas) numatyta, kad lizingo gavėjas neturi teisės be Mogo sutikimo perduoti transporto priemonę naudoti tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neapibrėžia perleidimo sąvokos. Teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr. 19, p. 69). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „perleidimas“ apibrėžia kaip „atidavimą“.

Teismo vertinimu, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininkės valią, jam šių aplinkybių nežinant, dėl to UAB „mogo LT“ negali būti atsakinga už jai priklausančios nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015, Nr. ATP-1248-327/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 130² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir skirti 1350,00 eurų (vieno tūkstančio trijų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.