Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1211-794/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-11
Bylos Nr.
2A-1211-794/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05091-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
Atsakovas
R. Ž.
Ieškovas
E. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Metastilius“
Civilinė byla Nr. 2A-1211-794/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05091-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 37.; 42.10.; 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovei E. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo UAB „Metastilius“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 7.000,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbų ginčo komisija 2013-04-02 sprendimu nusprendė išieškoti iš UAB „Metastilius“ ieškovės naudai 5.856,45 Lt su darbo santykiais susijusias sumas ir 19,67 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos. 2014-01-06 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė už 7.000,00 Lt perleido atsakovui R. Ž. reikalavimo teisę į UAB „Metastilius“. Atsakovas atitinkamą 7.000,00 Lt sumą dalimis ieškovei įsipareigojo sumokėti nuo 2014-01-10 iki 2014-05-31, tačiau nepervedė nei vienos įmokos. Reikalavimo teisės į UAB „Metastilius“ ieškovė nerealizavo, todėl su atsakovu sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti (b. l. 2-7, 33, 41-44).

Atsiliepimas

Atsakovas R. Ž. prašė ieškinį atmesti bei pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą 2014-01-06 reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją. Paaiškino, kad iki ginčijamos sutarties sudarymo ieškovė jau buvo realizavusi reikalavimo teisę į UAB „Metastilius“, kadangi ieškovės reikalavimas buvo patenkintas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbų ginčo komisijos 2013-04-02 sprendimu. Tačiau šią aplinkybę ieškovė nuslėpė. Todėl ginčijama sutartis yra niekinė, kadangi atsakovas nebeturi teisės reikšti tą patį reikalavimą tam pačiam asmeniui tuo pačiu pagrindu (b. l. 18, 32).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei E. M. 7.000,00 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (7.000,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.071,38 Lt bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė. Nurodė, jog atsakovas, 2014-01-06 pasirašydamas reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove (po 9 mėnesių nuo Komisijos sprendimo), neabejotinai žinojo apie Darbo ginčų komisijos sprendimą ir galėjo išsiaiškinti, ar ieškovė yra realizavusi savo reikalavimo teisę. Atsakovas patvirtinti savo teiginiui, kad UAB „Mestatilius“ yra sumokėjęs bent dalį ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, atsakovas jokių įrodymų nepateikė, o Darbo ginčų komisijos sprendimas savaime nereiškia, kad ieškovė tuo ir realizavo savo reikalavimo teisę į UAB „Mestatilius“ realiai įvykdė ieškovės reikalavimą. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė neatliko jokių apgaulingų veiksmų atsakovo atžvilgiu ir nepažeidė draudimo perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu išieškojimas nėra galimas (CK 6.102 str. 1d.). Atitinkamai padarė išvadą, jog pagrindo pripažinti niekine ar negaliojančia 2014-01-06 reikalavimo perleidimo sutartį nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 sprendimą ir priimti naują – pripažinti negaliojančia E. M. ir R. Ž. 2014-01-06 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją. Paaiškino, kad teismas netinkamai vertino reikalavimo teisės realizavimą, nes neišskyrė faktinio ir teisinio realizavimo aspektų, nepagrįstai akcentavo, kad į UAB „Mestalius“ nukreiptas reikalavimas nevykdomas. Ieškovės iniciatyva buvo atlikti veiksmai ir atsirado juridinis faktas – darbo ginčų komisijos sprendimas, kuris pakeitė iki tol buvusį reikalavimo pagrindą, t. y. darbo sutartį. Šiuo atveju teisės realizavimas reiškia ne tik visišką ar dalinį reikalavimo įvykdymą, bet ir reikalavimo teisės pagrindo pakeitimą. Kai įgyjamas naujas reikalavimo teisės pagrindas, laikytina, kad teisė pagal ankstesnį reikalavimo pagrindą yra realizuota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo teisėtumas turi būti vertinamas trimis aspektais: 1) prievolės, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorio, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorio, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2008). Ieškovė, iki reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, jau buvo realizavusi reikalavimo teisę, kurią atsakovui perdavė darbo sutarties su UAB „Metastilius“ pagrindu, nes jos reikalavimas patenkintas darbo ginčų komisijos 2013-04-02 sprendimu. Kadangi ieškovė perleido jos pačios iki perleidimo sutarties sudarymo realizuotą teisę, todėl šalių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė (CK 1.91 str. 5 d.). Ginčo sandorį ieškovė sudarė apgaulės būdu, kadangi jį sudarant neinformavo atsakovo apie darbo ginčų komisijos sprendimą ir perdavė netinkamą reikalavimo teisės pagrindą, nors CK 6.163 str. 4 d. įpareigoja šalis iki sutarties sudarymo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas žinojo, jog darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylą, kadangi teisinių įvykių sekos laiko atžvilgiu nustatymo nepakanka konstatuoti, kad vėlesniuose teisiniuose santykiuose dalyvavęs asmuo gali žinoti ir žino apie anksčiau šių teisinių santykių subjektų atžvilgiu atsiradusius juridinius faktus. Atsakovo nežinojimą patvirtina pati reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir sutarties priedas – darbo sutartis. Todėl jei ieškovė būtų pranešusi apie darbo ginčų komisijos sprendimo egzistavimą, šis sprendimas būtų keitęs patį reikalavimo perleidimo sutarties turinį, o darbo ginčų komisijos sprendimas besąlygiškai turėjo būti atsakovui perduotas kartu su reikalavimo perleidimu (b. l. 54-55).

Atsiliepimas

Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) E. M. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-19 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ginčo atveju reikalavimo teisė kyla ne iš darbo sutarties, o iš darbo santykių, kurie susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Metastilius“. Atsakovas klaidingai supranta reikalavimo teisę, tik kaip teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, kadangi pats kreipimasis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, savaime nepanaikina reikalavimo teisės į negautas pinigines lėšas, kylančias iš darbo santykių ir nesukuria naujos reikalavimo teisės. Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra minimas reikalavimo pagrindas, o perduotas darbo sutarties originalas, tik pagrindžia faktą, kad ieškovė yra susijusi darbo santykiais su trečiuoju asmeniu. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrindas vykdymo procesiniam santykiui atsirasti, tačiau nėra naujas reikalavimo teisės pagrindas. Atsakovas neįrodė, jog ieškovė būtų iniciavusi vykdymo procesą bei nepateikė duomenų, kad pats atsakovas būtų ėmęsis skolos išieškojimo veiksmų, todėl laikytina, kad reikalavimo teisė į UAB „ Metastilius“ nebuvo realizuota ir yra iš likusi (b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas R. Ž. privalo atsiskaityti su ieškove E. M. pagal šalių 2014-01-06 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido reikalavimo teisę, kylančią iš darbo teisinių santykių, į trečiąjį asmenį UAB „Metastilius“. Atsakovo teigimu, reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti (sudaryta apgaulės būdu), kadangi ieškovės reikalavimas buvo realizuotas Darbo ginčų komisijos 2013-04-02 sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 str. 1 d.), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 str. 2 d.). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101-6.110 str. CK 6.101 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti: reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 str. 3 d.). Pagal CK 1.91 str. pagrindu pripažįstami negaliojantys sandoriai sudaryti dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Nors apeliantas nurodo, kad ginčo sandoris turėtų būti pripažintas jo atžvilgiu negaliojantis remiantis šio įstatymo norma, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šioje teisės normoje nurodytus sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Ta aplinkybė, kad darbo ginčų komisija 2013-04-02 sprendimu nusprendė išieškoti iš UAB „Metastilius“ ieškovei priklausantį darbo užmokestį, savaime nereiškia, jog vėliau tarp šalių sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu. Priešingai, reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui buvo perleista reikalavimo teisę į UAB „Metastilius“ toje pačioje įsiskolinimo apimtyje, kuri ir buvo priteista darbo ginčų komisijos sprendimu. Taip pat darbo ginčų komisijos sprendimo turinys tvirtina, kad UAB „Metastilius“, į kurią ieškovė perleido reikalavimo teisę atsakovui, direktoriumi tuo metu buvo atsakovas R. Ž. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, pasirašydamas reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, neabejotinai žinojo apie darbo ginčų komisijos sprendimą. Į bylą taip pat nepateikti jokie įrodymai, jog ieškovė prieš ar po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo būtų realizavusi reikalavimo teisę į UAB „Metastilius“. Esant šioms aplinkybėms kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta PikelienėVaclovas PaulikasVytautas Zelianka