- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-444-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01135-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. M., A. R., V. G., J. R., B. R.
- Ieškovas
- O. A.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,ITR grupė“
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. patikslintą ieškinį atsakovams M. M., A. R., V. G., J. R., B. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,ITR grupė“ dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3SK-(14.3.110)-2047 panaikinimo ir pagal atsakovų A. R., V. G. ir B. R. priešieškinį ieškovei O. A., atsakovams J. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,ITR grupė“ dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo tarp sklypų bei su tuo susijusio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti ieškovei O. A. nuosavybės teise priklausančio 0,15 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., ribą su S. M. ir atsakovams: A. R., V. G., B. R. ir J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., pagal UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“ 2013-12-04 parengtą kadastrinių matavimų planą, riba plane pažymėta taškais 1-12; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-10-10 sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047, kuriuo buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB ,,ITR grupė“ matininko D. P. 2014-08-18 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Ieškovei O. A. nuosavybės teise priklauso 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, kuris ribojasi su S. M., kuris 2015 metais mirė, o jo turtą paveldėjo sutuoktinė M. M., A. R., V. G., B. R. ir J. R. (toliau – atsakovams) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu namų valdos žemės sklypu. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovų žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymais ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės žemės sklypo įregistravimo pagrindas – 2015-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 3S-321 ir Varėnos skyriaus vedėjo 2015-08-24 sprendimas Nr. 3SK-1518-(14.3.110.). atsakovų kadastrinių matavimų įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-10-10 sprendimas Nr. 3SK-(14.3.110.) -2047, kuriuo buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB ,,ITR grupė“ matininko D. P. 2014-08-18 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
Abiejų sklypų ribos yra nustatytos tiksliais kadastriniais matavimais, tačiau jų tarpusavio riba pagal atliktus matavimus nėra aiški, nes sklypai 45 m² plote persidengia, todėl iškilo būtinybė ieškovei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti jos ir atsakovų sklypo bendrą ribą pagal jos žemės sklypo kadastrinių matavimų planą bei prašyti panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-10-10 sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047, kuriuo buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys.
Šalies argumentai
Atsakovės A. R., V. G. ir B. R. priešieškiniu prašė pripažinti ab initio niekiniais (negaliojančiais) 2013-12-04 UAB ,,Vilniaus hidroprojektas“ matininko M. G. parengtą žemės sklypo Nr. 5-10, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., ribų paženklinimo-parodymo aktą bei 2013-12-04 kadastrinių matavimų planą; panaikinti 2015-08-24 Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono vedėjo sprendimą Nr. 3SK-1518-(14.3.110.) dėl žemės sklypo Nr. 5-10, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047, kuriuo buvo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nustatyti pagal UAB ,,ITR grupė“ matininko D. P. 2014-08-18 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovei O. A. iš atsakovų A. R., V. G., B. R., J. R. iš kiekvieno po 8,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 62,50 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 282,72 Eur; priteisė ieškovei O. A. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 32,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 250,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 282,75 Eur; priteisė iš atsakovų A. R., V. G., B. R., J. R. iš kiekvieno po 11,11 Eur ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 44,42 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido termino ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą. Teismas nurodė, kad ginčas vyksta bendrosios kompetencijos teisme dėl sklypo ribos, todėl tokiam ginčui yra numatytas dešimties metų senaties terminas ir jis nėra praleistas. Aiškinantis žemės sklypų suformavimo pirminius dokumentus ir vėliau rengtus projektus, paaiškėjo, kad dalis jų buvo padaryta pažeidžiant galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl negali būti pripažįstami teisėtais ir teisingais dokumentai, kurie buvo parengti, priimti ar patvirtinti, pažeidžiant galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Teismas nustatė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypo ribos. Teismas, išklausęs liudytoją D. S., nustatė, kad 2014 m. liepos 20 d. atsakovų žemės sklypo ribų žymėjimą atliko D. S., kuris tuo metu neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Kvalifikacijos pažymėjimas D. S. buvo išduotas tik 2015 m. birželio 11 d. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais žemės sklypo kadastro duomenys, surinkti tam kvalifikacijos neturėjusio asmens, yra niekiniai, todėl negali būti paliekamas galioti ir šiuos duomenis tvirtinęs Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimas.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau - NTKN) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklės reglamentavo, kad kadastrinių matavimų atlikimui naudojama 14 punkte nurodyta medžiaga, tame tarpe: žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.5 punktas), žemės sklypų planų kopijos (14.6 punktas). Taisyklių 22 punktas įsakmiai reikalauja, kad asmenys, atliekantys kadastrinius matavimus, privalo naudotis šių Taisyklių 14 punkte išvardinta medžiaga.
Teismas sprendė, kad atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti Taisyklių 14.5., 14.6. ir 22. punktai ir juose numatyti reikalavimai. Liudytojo D. S. parodymais nustatė, kad atsakovų sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietoje, sklypo ribos nustatytos pagal ankstesnę medžiagą ir savininkų parodymus. Atliekant matavimus D. S. dar neturėjo įgijęs matininko kvalifikacijos ir negalėjo atlikti matavimų. Jo parengtas brėžinys neatitiko pirminių dokumentų, nes daugiau rėmėsi faktiniu naudojimu, o faktinį naudojimą nustatė pagal atsakovų parodymus. D. S. matavimų pagrindu dokumentus suformavo D. P.. Atsakovams grąžinamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime Ribų nustatymo brėžinyje, sudarytame 1999-10-27 Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus K. M., su ieškovės sklypu besiribojantis sklypas pažymėtas numeriu 26-13, jo riba prie gatvės pažymėta taškais 6-1, ribos ilgis 18 m. Atsakovams grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 26-2, 26-13, 26-14 plane, sudarytame Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus K. M., su ieškovės sklypu besiribojantis sklypas pažymėtas numeriu 26-13, jo riba prie gatvės pažymėta taškais 6-1, ribos ilgis 18 m. Tuo tarpu matininko D. P. parengtame atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų plane linija prie kelio nuo 1 taško iki 5 taško yra 21,44 m, t. y. 3,44 m ilgesnė nei anksčiau nurodytuose dokumentuose. Atliekant atsakovų žemės sklypo ženklinimą vietoje į jį nebuvo pakviesta ieškovė kaip numatyta Taisyklių 35 punkte.
Teismas sprendė, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimai yra pagrindas naikinti trečiojo asmens atsakovų sklypui atliktus matavimus bei jais nustatytas sklypo ribas. O pripažinus, kad matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reglamentavimą, tai naikintinas ir nustatytus kadastro duomenis patvirtinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014-10-10 įsakymas Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047.
Teismas sprendė, kad taip pat negali būti laikomi teisingais atlikti ieškovės sklypo matavimai. Ieškovės žemės sklypo ženklinimą vietoje 2013 m. gruodžio 4 d. atliko E. Ž., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, todėl jo atliktų matavimų pagrindu matininko M. G. parengti dokumentai negali būti laikomi teisingais, nes pats matininkas M. G. nurodytų darbų neatliko, matavimų vietoje neatliko ir į vietą nebuvo atvykęs. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog matininko M. G. atlikti darbai yra su pažeidimais, negali būti tenkinamas pirmasis ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo ginčo ribos nustatymo.
Teismas atsakovių A. R., V. G. ir B. R. priešieškinį paliko nenagrinėtą, nes atsakovės reikalavimo, kuris galėtų būti reiškiamas ieškovei dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo, nesuformulavo, o atsakovių suformuluoti reikalavimai yra dėl tam tikrų viešojo administravimo sprendimų, t. y. priimtų procesinių dokumentų, sprendimų atitikties teisės aktams, todėl tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami specializuotame, t. y. administraciniame teisme. Todėl teismas sprendė, kad iš esmės priešieškiniu pareikšti reikalavimai yra pareikšti ne ieškovei, bet kitam atsakovui, todėl jis neatitinka priešieškinio esmės CPK 143 straipsnio prasme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą dalyje, kurioje panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 3SK-(14.3,110.)-2047 ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovės O. A. naudai priteista 282,75 Eur, valstybės naudai priteista 44,42 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kadastro nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės), priėmė išvadą, kurios pagrindu ieškovei priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre. Tokiu būdu bet koks sprendimu galimai padarytas ieškovės teisių pažeidimas buvo pašalintas. Nesant ieškovės teisių pažeidimo, ieškovė neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo, todėl nebuvo teisinio pagrindo skundžiamu sprendimu naikinti sprendimo. Nekilnojamojo turto kadastre esant įregistruotam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sprendimo panaikinimas nesukuria ieškovei jokių teisinių pasekmių, kadangi situacija, buvusi iki skundžiamo sprendimo priėmimo išliks nepakitusi, t. y. ieškovės žemės sklypas liks įregistruotas su nekilnojamojo turto kadastre pažymėtomis ribomis, o atsakovai, norėdami, kad jiems priklausančio žemės sklypo ribos būtų pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, turės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovų pastatytos tvoros klausimas liks neišspręstas, kadangi atsakovai nebuvo įpareigoti pašalinti tvorą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai pasistatė tvorą ir nesutinka jos patraukti, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Skundžiamame sprendime taip ir nepaaiškinta, kokiu būdu nekilnojamojo turto registro įrašas apie atliktus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus pažeidžia ieškovės teises. Šioje byloje yra reikšmingi tik nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pateikiami duomenys, nes būtent kadastro žemėlapyje yra žymimos žemės sklypų ribos. Tik ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų pažymėjimas atskiru sutartiniu ženklu kaip koreguotino yra tik informacinio pobūdžio ir neturi teisinės reikšmės.
Ieškovė yra praleidusi terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimo paduoti. Byloje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047. Šis reikalavimas yra administracinio pobūdžio ir jam turėtų būti taikomi ABTĮ nustatyti terminai. Iš ieškovės 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto Nacionalinei žemės tarnybai matyti, kad ieškovei jau 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo žinoma apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniais matavimais galimai pažeidžiamas jos teises. 2016 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriuje vykusio posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas J. A., metu buvo dar kartą paaiškinta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovei apie neteisingai atliktus kadastrinius matavimus buvo žinoma 2015 metų rudenį. O. A. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė panaikinti dalį skundžiamo sprendimo, Varėnos rajono apylinkės teisme gautas 2016 m. lapkričio 25 d. Patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti jau visą skundžiamą sprendimą, pateiktas 2017 m. rugsėjo 21 d. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo/ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui/ieškiniui paduoti yra būtina sąlyga tokio termino atnaujinimui. Ieškovė neprašė atnaujinti termino skundui/ieškiniui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimo paduoti, todėl nėra pagrindo vertinti net tokio termino praleidimo priežasčių ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus sprendimo panaikinimo turėjo būti atmestas.
Skundžiamu sprendimu iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteista 25,00 Eur už UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengtą situacijos brėžinį. Apeliantas nesutinka, kad situacijos brėžinio parengimo išlaidos būtų priskirtos bylinėjimosi išlaidoms pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, 88 straipsnio 1 dalį ir atlygintos iš atsakovų. Situacijos brėžinys neturėjo reikšmingos įrodomosios galios byloje, juo nesirėmė ir Varėnos rajono apylinkės teismas motyvuodamas skundžiamą sprendimą, todėl situacijos brėžinio parengimo išlaidos turi tekti šio brėžinio parengimą inicijavusiai ieškovei. Pripažinus, kad situacijos brėžinio parengimo išlaidos nėra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, turi būti panaikinta skundžiamo sprendimo dalis, kuria šios išlaidos priteistos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti valstybės interesus, turėtų būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir pašto išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovai A. R., V. G. ir J. R., atstovaujami advokatės Nerijos Žeknienės, atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos parengė UAB „ITR grupė“ pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v. yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nurodytas įregistravimo pagrindas – 2014 m. spalio 10 d. nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047. Todėl esant nepanaikintiems atsakovų kadastriniams matavimams ir jų įregistravimo pagrindui, esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais. Apelianto 2015 m. spalio 15 d. priimta išvada dėl teisingai parengto žemės sklypo plano nebuvo įregistruota kaip administracinis aktas keičiantis nekilnojamojo daikto statusą ar panaikinantis jau priimtą administracinį aktą, t. y. 2014 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą.
Apeliantas skundą motyvuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punktu. Tačiau nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba, tinkamai vykdydama savo funkcijas, privalėjo priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis apie tai surašant aktą, kurio pagrindu kadastrinius matavime atlikusi UAB „ITR grupė“ turėjo būti įpareigota ištaisyti netikslumus, tačiau tokių veiksmų neatliko, palikdama teisine prasme neapibrėžtą situaciją, nes apelianto nurodomi VĮ Registrų centro įrašai kadastro žemėlapio laikinajame sluoksnyje neatsispindi Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenyse, nėra įregistruoti tokio pobūdžio juridiniai faktai, bei jų pagrindai. Nacionaline žemės tarnyba, atlikdama abiejų sklypų kadastrinių matavimų patikrinimą, privalėjo tinkamai vykdydama jai priskirtas funkcijas administraciniais aktais netvirtinti šių teritorijos planavimo dokumentų, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų žemes sklypų ženklinimo darbus atliko asmenys (E. Ž. ir D. S.), kurie tokių darbų atlikimui neturėjo net licencijos. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės žemės sklypo atliktų matavimų pagrindu matininko M. G. parengti dokumentai atlikti pažeidžiant teises aktų reikalavimus, atsakovų reikalavimą pripažinti ab initio niekiniais UAB „Vilniaus hidroprojektas“ kadastrinius matavimus paliko nenagrinėtu. Todėl Nacionalinė žemes tarnyba, išanalizavusi aplinkybę, kad ieškovei atlikti kadastriniai matavimai taip pat yra su esminiais trūkumais, turėtų kreiptis į matavimus atlikusią UAB „Vilniaus hidroprojektas“ dėl kadastrinių matavimų pakartotino atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp bendraatsakovų, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Ieškovė O. A., atstovaujama J. A. ir advokatės Stasės Jovaišienės, atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jais nustatytos sklypo ribos yra galiojančios, kol jos nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad 2015 m. spalio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus išvados priėmimu buvo pašalintas ieškovės teisių pažeidimas, o atsakovų sklypo ribos pažymėjimas kadastro žemėlapio laikinajame sluoksnyje yra tik informacinio pobūdžio ir neturi teisinės reikšmės. Ieškovės žemės sklypui taip pat yra atlikti kadastriniai matavimai, jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal ieškovės sklypui atliktus kadastrinius matavimus ir atsakovų sklypui atliktus kadastrinius matavimus sklypai „persidengia“ 45 m² plote (persidengimo vieta ir plotas pažymėtas UAB „Dzūkijos girios“ 2016 m. lapkričio 3 d. parengtame Žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinyje). Atsakovai užtvėrė tvorą tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų, nustatydami sklypų bendros ribos vietą, ir atitinkamai tvorą užtverdami pagal jų sklypo kadastrinių matavimų planą. Tokiu būdu atsakovai užėmė 45 m² ploto ieškovės žemės sklypo (pagal jos sklypui atliktus kadastrinius matavimus) ir atėmė iš ieškovės galimybę naudotis bendrai šalių naudotu įvažiavimu (bendrą įvažiavimo naudojimą teisme patvirtino liudytojai N. A., A. R., M. A., A. L.). Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovų, kad būtų panaikintas jos teisių pažeidimas, t. y. kad atsakovai pašalintų tvorą, žyminčią jų sklypo ribas pagal jų sklypui atliktus kadastrinius matavimus, tol, kol yra galiojantis įrašas Nekilnojamojo turto registre ir jis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi atsakovų sklypo kadastriniai matavimai (jais surinkti kadastro duomenys) buvo patvirtinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 3SK- (14.3.110.)-2047 pagrindu, šio sprendimo panaikinimas neabejotinai sukelia ieškovei teisines pasekmes, nes tik po įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo ieškovei atsiranda pagrindas reikalauti, kad atsakovai pašalintų tvorą ir tuo būdu būtų grąžinta jos valdymui 45 m² „persidengiančio“ žemės ploto.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas. Atsakovų sklypo kadastrinių matavimų atlikimas, jų išviešinimas ar net ribos pažymėjimas tvora negali būti tapatinamas su sprendimo įteikimo momentu, t. y. termino skundui eigos pradžia. Ginčijamas sprendimas buvo gautas 2016 m. spalio 26 d., ieškovės atstovei advokatei Stasei Jovaišienei pareikalavus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atsakovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kopijos. Kartu su šia byla buvo gautas ir ginčijamas sprendimas, todėl senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo jo įteikimo advokatei dienos – 2016 m. spalio 26 d. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino.
Ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribų patikrinimui vietoje buvo pasitelktas UAB „Dzūkijos girios“ matininkas N. S., kuris nustatė besiribojančių sklypų posūkio taškų vietą natūroje bei sudarė situacijos planą. Šis planas buvo pateiktas teismui kaip įrodymas, jog ieškovės ir atsakovų sklypai „persidengia”. Tokio plano (situacijos brėžinio) sudarymas ir pateikimas teismui buvo būtinas, nes teismas neturi specialių žinių ir prietaisų nustatyti, ar pagal atliktus matavimus sklypai persidengia, ar ne, todėl jo parengimo išlaidas pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino bylinėjimosi išlaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl termino skundui paduoti
Tarp atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus ir ieškovės O. A. bei atsakovų A. R., V. G. ir J. R. kilo ginčas ar ieškovė O. A. praleido Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą reikalavimui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido termino ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimą, nes ginčas vyksta bendrosios kompetencijos teisme dėl sklypo ribos, todėl tokiam ginčui yra numatytas dešimties metų senaties terminas ir jis nėra praleistas.
Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „ITR grupė“ matininko D. P. 2014 m. rugpjūčio 18 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 113).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senukų prekybos centras“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-324/2012).
Prašymas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 yra administracinio pobūdžio reikalavimas. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinio reikalavimas yra administracinio pobūdžio, į kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimams taikomi skirtingi terminai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 apskundimui taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė dar 2015 m. rugsėjo 15 d. žinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl ieškinį paduodama 2016 m. lapkričio 25 d. praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą 2014 m. spalio 10 d. sprendimui apskųsti Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
2014 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 priimtas ne dėl ieškovės nekilnojamojo turto objekto, todėl neturėjo būti jai įteiktas. Byloje nėra duomenų, kad sprendimas, iki jį gavo ieškovės atstovė advokatė Stasė Jovaišienė, būtų įteiktas ieškovei, to neįrodinėja ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, kad O. A. 2015 m. rugsėjo 15 d. rašte (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 51) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui nurodė, kad dėl atliktų kadastrinių matavimų buvo pažeistos jos teisės, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovė žinojo apie priimtą 2015 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047, jo turinį ir apskundimo tvarką. Todėl darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog ieškovė su kaimynais ginčijosi dėl žemės sklypo ribų, nesąlygoja išvados, jog ji žinojo apie sprendimą ir nesudaro pagrindo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos neteisingai nustatė terminą, per kurį ieškovė galėjo skusti 2014 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047, tačiau ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skųsti šį sprendimą taip pat nėra praleistas, todėl ieškinio atmesti dėl termino praleidimo nėra pagrindo.
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 panaikinimo
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimo panaikinimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių, pats sprendimas nepažeidžia ieškovės teisių, todėl sprendimo nėra pagrindo naikinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr.A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius neginčija paties 2014 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 sprendimo neteisėtumo.
Taip pat pažymėtina, kad 2015-10-10 sprendimo Nr. 3SK-(14.3.110.)-2047 neatskiriamoji dalis yra UAB „ITR grupė“ matininko D. P. 2014 m. rugpjūčio 18 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla. Šioje byloje nurodyti kadastriniai duomenys, juos pateikus VĮ „Registrų centrui“ gali būti įregistruoti viešajame registre minėto sprendimo pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia situacija, pirma, galimai sąlygotų kitų ginčų atsiradimą, pvz., atsakovams pardavus taip įregistruotą žemės sklypą sąžiningiems tretiesiems asmenims, antra, atlikus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus ir suformavus naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei priėmus įsakymą dėl naujų žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo, sukeltų tokią situaciją, kad būtų galiojantys du vienas kitam prieštaraujantys administracinio pobūdžio aktai.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog sprendimo panaikinimas nesukels ieškovei materialinių teisinių padarinių, pats sprendimas nepažeidžia ieškovės teisių nepagrįsti, tokio sprendimo palikimas nepanaikintu pažeistų gero administravimo bei teisinio tikrumo principus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, ir darytina išvada, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteistos 25 Eur bylinėjimosi išlaidos už UAB „Dzūkijos girios“ matininko N. S. parengtą situacijos brėžinį. Apeliantas nurodo, kad šios išlaidos priteistos nepagrįstai, nes šis įrodymas neturėjo reikšmingos įrodomosios galios, juo nesirėmė pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šioje įstatymo nuostatoje nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). Šiuo įrodymu ieškovė įrodinėjo, kad pagal atliktus ieškovės ir atsakovų sklypų kadastrinius matavimus abu sklypai persidengia 45 kv.m. plote. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuose nepaminėjo, jog vadovaujasi minėtu įrodymu, nėra pagrindas teigti, jog teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, t.y. nevertino šio įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaidos, susijusios su minėto įrodymo parengimu teisingai priteistos iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės O. A. ir atsakovų A. R., V. G. bei J. R. naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai A. R., V. G. bei J. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 160 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovė O. A. patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 5,97 Eur pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 d. punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j.a.k. 188704927, po 53,33 Eur (penkiasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidas A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) J. R., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j.a.k. 188704927, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas O. A., a.k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.