Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas

2023-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-202-1156/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
A20.-202-1156/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00176-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Donata Šimkutė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Byla Nr. A20.-202-1156/2023
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00176-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui K. B. I. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teikimu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. liepos 25 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo.

Motyvuojamoji dalis

2. Atsižvelgiant į tai, kad URC prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, užsienietis ir jo atstovė sutiko, kad teikimas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl byla teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Tai pripažįstama ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, aiškinant Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. Direktyvos 2013/33/ES 8 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba byloje C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 82 ir 83 punktai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1578/821/2023).

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad

5.1. Esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, 2021 m. rugpjūčio 2 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai (ne per pasienio punktą) atvyko K. B. I. I.. Iš užsieniečio asmens bylos matyti, kad jis turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ((duomenys neskelbtini) Respublikos pasą) tačiau neturėjo dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5.2. Užsienietis prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė, ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo atvykti terminus, bet paliko galioti sprendimo dalį, susijusią su prieglobsčio nesuteikimu ir išsiuntimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. galutine neskundžiama nutartimi atmetė užsieniečio skundą. Taigi, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme, nes jo atžvilgiu priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

5.3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šios sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis sprendimą apskundė. Nesutikdamas su jam taikomais judėjimo suvaržymais, užsienietis pateikė skundą, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu užsieniečio skundas atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

5.4. 2022 m. rugpjūčio 3 d. 17.12 val. užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos.

5.5. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) užsienietis buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.

5.6. 2023 m. balandžio 26 d. 12.05 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl URC kreipėsi į teismą su teikimu.

6. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą, bet to yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), kad jis bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis (prisistatė, nurodė savo vardą, pavardę, kitus asmens duomenis, pateikė pasą). Teismų praktikoje pripažįstama, kad užsieniečio atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę negali būti vertinamas kaip nebendradarbiavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1504-1188/2023, 27 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vien aplinkybė, jog užsienietis pažeidė apgyvendinimo tvarką, savaime nėra pagrindas taikyti griežčiausias asmens judėjimo laisvę ribojančias priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1419-822/2023, 24 punktas). Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, užsienietis, be to, užsieniečiui atsisakant savanoriškai išvykti, jis negali būti grąžintas į savo kilmės šalį dėl joje galiojančių teisės aktų, todėl šiuo metu nėra realios galimybės įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, URC teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–4, 7 punktais, 117 straipsniu, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.

Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui K. B. I. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas: (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 25 d.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Donata Šimkutė