Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų, ekspertų, specialistės parodymais, byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Dėl VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" Gydytojų

konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74 suklastojimo

Iš 2010-06-16 VŠĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės rašto matyti, kad pateikto pažymėjimo Nr. 74 formatas neatitinka VŠĮ KRKKL gydytojų konsultacinės komisijos išduodamų pažymėjimų formato, ant pažymėjimo nėra VŠĮ KRKKL ir gydytojų konsultacinės komisijos spaudo. Tokio formato pažymėjimai nei VŠĮ KRKKL, nei gydytojų konsultacinėje komisijoje niekada nebuvo išduodami. Pagal ligonių registracijos duomenis E. Č. nuo 2000 metų VŠĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje nesigydė. (1 t. ,b.l. 87)

Iš 2011-02-07 VŠĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės rašto matyti, kad pažymėjimo Nr. 74 formatas ir pats pažymėjimas neatitinka ligoninėje išduodamų pažymėjimų formato ir teksto. Pateiktoje kopijoje nėra gydytojų konsultacinės komisijos spaudo ir gydytojų konsultacinės komisijos pirmininko, komisijos narių spaudų. Be to, pažymėjime paciento vardas ir pavardė bei komisijos išvados niekada nebuvo spausdinamos, o buvo rašomas ranka. Ligoninėje tuo metu, t.y., 2001 metais nebuvo urologijos ar panašaus profilio skyriaus, kuriame būtų gydomi pacientai su pažymėjime nurodyta diagnoze „anurija renalis“. (1 t., b.l. 89)

Iš 2012-04-04 VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės rašto matyti, kad Gydytojų konsultacinės komisijos 2001 m. išduodavo asmenims pažymėjimus apie jų sveikatos būklę norminių aktų nustatytais atvejais: valdininkams, šauktiniams, slaugantiems invalidus, išvykstantiems į užsienį, siunčiamiems į pensionus, Migracijos tarnybai, norintiems įsigyti šaunamąjį ginklą ar gauti kompensaciją už žemę, atleidžiamiems nuo egzaminų ar fizinio lavinimo užsiėmimų, taip pat įvaikinimo atveju, rekomenduojant akademines atostogas besimokantiems, paties asmens pageidavimu. Ligoninės referentė užsakydavo pažymėjimų blankus spaustuvėje, nėra duomenų, kad GKK pažymėjimai būtų priskirti griežtos atskaitomybės dokumentams. Pažymėjimų blankus gaudavo sveikatos priežiūros darbuotojai (Kauno raudonojo skyriaus klinikinės ligoninės direktorius 1999-12-10 įsakymas Nr. 145 „dėl ligoninės veiklos apskaitos ir atsakomybės tvarkos“). Pažymėjimų blankai buvo užsakomi Kauno spaustuvėje „Aušra“. (1 t., b.l. 92-93)

Iš 1998-04-02 LR SAM įsakymo Nr. 181 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ 9.12 punkto matyti, kad GKK išduoda asmenims pažymėjimus apie jų sveikatos būklę norminių aktų nustatytais atvejais (valdininkams, šauktiniams, slaugantiems invalidus, išvykstantiems į užsienį, siunčiamiems į pensionus, Migracijos tarnybai, norintiems įsigyti šaunamąjį ginklą ar gauti kompensaciją už žemę, atleidžiamiems nuo egzaminų ar fizinio lavinimo užsiėmimų, taip pat įvaikinimo atveju, rekomenduojant akademines atostogas besimokantiems, paties asmens pageidavimu ir kt.). (1 t., b.l. 99-100)

Iš 1999-11-29 LR SAM įsakymo Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ nėra nustatyta jokio specialaus medicininio pažymėjimo asmenims, kuriems reikalinga pastovi hemodializė.

Iš 2012-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus rašto matyti, kad teisę naudotis transporto lengvata, pagal LR Transporto lengvatų įstatymo 5 str., t.y., teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 procentų nuolaida turi į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis), kontrolės metu transporto kontrolieriui pateikia LR SAM 1999 -11-29 įsakymu Nr. 515 patvirtintą medicinos pažymą – formą Nr. 027/a. Pažymoje gydytojas pažymi diagnozę, tarptautinį statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos kodą ir nurodo, kad asmeniui reikalingos nuolatinės hemodializės procedūros. (1 t., b.l. 147)

Iš 2012-04-18 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-617 matyti, kad tirti pateiktas Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimas Nr. 74, išduotas 2001-04-05 E. Č. vardu, neatitinka lyginamajam tyrimui pateikto Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo blanko pavyzdžio. Pažymėjimas pagamintas iš dviejų skirtingo popieriaus lapų, juos tarpusavyje suklijavus, ant vieno lapo atspausdinus tekstą, atlikus rankraštinius įrašus bei atspaudus spaudo bei antspaudo atspaudus. Spausdintinis tekstas pažymėjime atspausdintas elektrografija, tiksliniai įrašai atspausdinti spausdinimo mašinėle, pažymėjimo numeris ir parašai parašyti ir pasirašyti rašomąja priemone, spaudo bei antspaudo atspaudai atspausti klišėmis. Tirti pateiktame pažymėjime yra pakeisti pirminiai rekvizitai, t.y. žodyje „Č.“ raidė „u“, asmens kode (duomenys neskelbtini) skaičiai „3490“, žodyje „jam“ raidės „j“ ir „a“ nėra pirminės. Šiose vietose pirminiai įrašai buvo užmaskuoti baltos spalvos dažais, o jų vietose atspausdinti esami įrašai. Pirminiai įrašai šiose vietose buvo atitinkamai „i“ (visas žodis „Č.“), asmens kode vietoje pirmų keturių skaičių buvo ženklai „ /*(“ “, kur simboliais „*“ parodytas neįskaitomas ženklas, žodyje „jam“ pirmos dvi raidės buvo „JA“. Tiriamajame dokumente esančiame stačiakampio spaudo atspaude yra tekstas „Kauno * Centrinė *** poliklinika“, kur simboliais „*“ parodyti neįskaitomi ženklai. Apvalaus antspaudo atspaudo centrinėje dalyje matyti žodis „Gydytojas“, kitose vietose ženklai neryškūs, sutepti, todėl jų nustatyti nėra galimybės. (1 t., b.l. 111-114)

Pagal LR BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Nusikalstamos veikos pavojingumas yra veikos požymis, reiškiantis, kad nusikalstama veika kėsinamasi į svarbias valstybės saugomas teisines vertybes, įvardytas LR BK 1 str. 1 d. Formaliosiose nusikaltimų sudėtyse inter alia LR BK 300 str. 1 d esančioje sudėtyje, veikos pavojingumą lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas. Veika laikoma baigta nuo bet kurio iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimo momento. Pagal teismų praktiką dokumentu LR BK 300 str. 1 d. prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Dokumento turinys ir forma taip pat turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-515/2006, 2K-33/2013).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2009-11-18 E. Č. asmens kratos metu ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-00721-09 buvo paimtas VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimas Nr. 74 (1 t., b.l. 48-65). VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės duomenimis, šis pažymėjimas pagal Gydytojų konsultacinės komisijos registracijos knygą negali būti patikrintas, nes knygos saugomos tik 3 metus.Be to, pateikto pažymėjimo Nr. 74 formatas neatitinka Gydytojų konsultacinės komisijos išduodamų pažymėjimų formato ir teksto (1 t., b.l. 87, 89). Iš VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės rašto matyti, kad minėtos ligoninės pažymėjimuose niekada asmens duomenys nebuvo spausdinami, jie buvo surašomi ranka, visada ant pažymėjimų buvo dedami VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės ir Gydytojų konsultacinės komisijos spaudai, ko ant E. Č. pažymėjimo nebuvo.

Pažymėjime matomas įrašas „jam būtina pastovi dializė“, dgn. „anurija renalis“. Iš Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento rašto matyti, kad „anurija“ yra ne ligos diagnozė, o simptomas, t.y. lėtinio ar ūminio inkstų nepakankamumo simptomas (1 t., b.l. 115). Nustatyta, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje pažymėjimo išdavimo metu, t.y. 2001 m. nebuvo urologijos ar panašaus profilio skyriaus, kuriame būtų gydomi pacientai su pažymoje nurodyta diagnoze. Be to, nustatyta, kad pagal VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės ligoninių registracijos duomenis, E. Č. nuo 2000 m. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje nesigydė.

Pažymėtina, kad Gydytojų konsultacinės komisijos darbas vyko pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-04-02 įsakymu patvirtintus „Sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatus“ (1 t., b.l. 99-100), 2001 m. Gydytojų konsultacinė komisija išduodavo asmenims pažymėjimus apie jų sveikatos būklę tik norminių aktų nustatytais atvejais, t.y. valdininkams, šauktiniams, slaugantiems invalidus, išvykstantiems į užsienį, siunčiamiems į pensionus, Migracijos tarnybai, norintiems įsigyti šaunamąjį ginklą ar gauti kompensaciją už žemę, atleidžiamiems nuo egzaminų ar fizinio lavinimo užsiėmimų, taip pat įvaikinimo atveju, rekomenduojant akademines atostogas besimokantiems, paties asmens pageidavimu.

Atlikus VšĮ Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74, išduoto 2001-04-05 E. Č. vardu ir Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo blanko lyginamąjį tyrimą, paaiškėjo, kad E. Č. vardu išduotas pažymėjimas neatitinka nustatytam pažymėjimo blankui (1 t., b.l. 111-114).

Iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, kad tokio pažymėjimo turėjimas suteikia privilegiją naudotis 80 proc. transporto lengvata. Todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad minėtas suklastotas dokumentas yra E. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas ir galimai buvo panaudotas kryptingai siekiant sau naudos.

Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. 2012-04-18 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-617 patvirtina tai, kad pateiktas Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimas Nr. 74, išduotas 2001-04-05 E. Č. vardu, neatitinka lyginamajam tyrimui pateikto Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo blanko pavyzdžio, be to, jame yra daug neatitikimų.

Nors kaltinamasis neprisipažįsta, kad suklastojo VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą Nr. 74, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, kad pats dokumentas asmens kratos metu buvo rastas pas jį, kad dokumento turinys ir reikšmė naudinga tik kaltinamajam, kad šis dokumentas yra netikras, kad dokumento blankas yra netikras ir pagamintas kitu būdu, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė apskritai neišdavinėjo tokio tipo pažymų, suponuoja išvadą, kad kaltinamasis E. Č. suklastojo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą Nr. 74. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. teisingai.

Nr. 96-242 suklastojimo

Liudytojas J. Š. parodė, kad kaltinamąjį E. Č. pažįsta, nes kaip policijos pareigūnas buvo kelis kartus atlikęs kratas jo namuose bylose dėl nepilnamečių tvirkinimo. Kratų metu rado vaistų, tuščių receptų, pinigų, užrašų. Sulaikant kaltinamąjį, buvo atlikta kaltinamojo asmens krata. Jos metu buvo rasti užrašai, pažymėjimas. Atliekant asmens kratą, buvo rašomi protokolai. Juos pasirašė pareigūnai. Nepamena, ar Č. reiškė pretenzijas pareigūnams.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo J. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigose. 2009-2010 metais atlikinėjo kai kuriuos procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo. Veiksmus atliko, pagal tyrėjos E. V. žodinį pavedimą. 2009 metais rudenį, galimai lapkričio mėnesį, berods mėnesio antroje pusėje, toje ikiteisminio tyrimo byloje įtariamasis E. Č., vadovaujantis LR BPK 140 str. buvo laikinai sulaikomas. Jis, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 145- 146 str., atliko įtariamojo E. Č. asmens kratą. Asmens kratą atliko tokia tvarka, kuri yra reglamentuota įstatyme, o būtent asmens kratą atliko todėl, kad asmuo buvo laikinai sulaikomas, kratą atliko jis, nes yra tos pačios lyties, kaip ir įtariamasis, asmens kratą atliko, nes turėjo pagrindo manyti, kad E. Č. tarp savo asmeninių daiktų gali turėti nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamų būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl seksualinio mažamečio asmens prievartavimo, tai atlikdamas asmens kratą ieškojo pornografinio turinio dalykų, psichotropinių medžiagų, susirašinėjimų, receptų, mobilaus ryšio telefono ir kitų daiktų bei dokumentų, galinčių turėti reikšmės tiriamai nusikalstamai veikai. Ką tiksliai rado asmens kratos metu šiuo metu tiksliai neprisimena, prisimena, kad rado keletą dokumentų, kažkokių laikraščių iškarpų, kažkokių popierėlių, vyro nuotrauką, kažkokių užrašų, mobilaus ryšio telefoną, raktų ryšulį, skėtį, piniginę, receptų blankų, kurie nebuvo užpildyti, užrašų knygutę, asmens tapatybės kortelę, vizitines kažkokias korteles, kelis maišelius, kažkokias tabletes, berods pinigų, tarp kurių buvo ir užsienio šalių valiuta. Prisimena, kad visi daiktai buvo sudėti į juodos spalvos krepšį, segamą užtrauktuku. Ar kokie nors daiktai buvo rasti E. Č. drabužių kišenėse neprisimena, bet lyg ne, nebent galėjo rasti kokių nors popierėlių, nes jų prisimena buvo iš tiesų labai daug. Asmens krata buvo atliekama įtariamajam dalyvaujant ir matant, visi daiktai buvo sudėti ant stalo, po to tie daiktai įtariamajam matant ir dalyvaujant buvo surašomi į asmens kratos protokolą. Asmens kratos protokolą rašė dviem egzemplioriais, kurių vieną įteikė įtariamajam E. Č.. Įtariamasis jokių pastabų dėl atliekamo veiksmo neišsakė, ant kratos protokolo pasirašė. Kalbant apie rastus dokumentus pas E. Č., tai jeigu neklysta buvo lyg Seimo leidimas, kažkokios ligoninės pažymėjimas, galimai Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės, lyg kažkoks žurnalistų pažymėjimas ir kažkoks pažymėjimas nukentėjusiojo asmens, tik neprisimena, kokios institucijos išduotas. Seimo leidimas buvo oranžinės spalvos, žurnalistų pažymėjimas žalios spalvos, nukentėjusio asmens lyg pilkšvas, lyg žalias, o ligoninės berods baltas. Dar paklausė E. Č. iš kur jis turi Seimo leidimą ir ar jis yra žurnalistas, tai šis atsakė kažkaip panašiai, kad jis yra kovotojas už žmogaus teises, kad jis yra žurnalistų sąjungos narys ir kad Seimo leidimas, jam buvo išduotas kaip žurnalistui. Įtariamojo E. Č. asmens kratos metu jokie kiti asmenys nedalyvavo. Asmens kratos protokolas buvo surašomas tokia tvarka, kuri yra reglamentuota LR BPK 179 str., t.y., buvo parašyta data, laikas, veiksmo atlikimo vieta, veiksmą atliekantis asmuo, kieno krata atliekama, kas kratos metu rasta ir paimta, dalyvavusių kratos metu asmenų pastabos ir pareiškimai. Atlikus asmens kratą, ant protokolo pasirašė jis ir įtariamasis E. Č.. Minimos asmens kratos metu jokios techninės priemonės panaudotos nebuvo. (2 t., b.l. 54-56)

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas patvirtino, kad tokie dokumentai buvo paimti iš kaltinamojo. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Negalėjo būti, kad asmens kratos metu iš kaltinamojo būtų išimta daiktų, kurių jis neįrašė į protokolą. Protokolo jis neklastojo, lapų nesukeitė. Kokie tiksliai buvo išimti daiktai, jis neprisimena. Ką matė, tą užrašė į protokolą. Jei buvo kopija, tai ir užrašė, kad tai yra kopija. Nepamena, kas yra pažymėjimas Nr. 74. Bet, jei jis yra įrašytas protokole, tai reiškia, kad jis buvo rastas. Visą paimtą medžiagą jis perdavė tyrėjai, sau nieko nepasiliko. Nepamena, kokia užrašų knygelė buvo paimta iš kaltinamojo kratos metu. Tiksliai nepamena, bet jis mano, kad krata buvo filmuojama. Nepamena, ar asmens kratos protokolas yra vienas blankas iš dviejų pusių.

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2012-03-23 rašto matyti, kad Seimo kanceliarija neturi duomenų, ar E. Č. buvo išduotas leidimas įeiti į Seimo rūmus, nes Seimo archyve saugomi dokumentai 5 metus. Nurodytu laikotarpiu Seimo kanceliarijoje dirbusių asmenų prisimintą dokumentų valdymo tvarką, tikėtina, kad 1996 m. išduotuose leidimuose įeiti į Seimo rūmus buvo rašomi tik asmens vardas ir pavardė, nenurodant asmens kodo. Ši informacija galėjo būti įrašoma spausdinimo mašinėle arba kompiuterio pagalba, fotonuotraukos ant leidimų būdavo priklijuojamos. Taip pat tikėtina, kad Seimo kancleris ant kiekvieno leidimo pasirašinėdavo ranka. (2 t., b.l. 45)

Iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2011-02-28 rašto matyti, kad Seimo kanceliarija negali atsakyti pagal 1996 metais galiojusią Seimo bylų nomenklatūrą užsakomų leidimų įeiti į Seimo rūmus, kadangi dokumentais Seimo archyve saugomi 5 metus. Remiantis tuo metu galiojusiu LRS valdybos 1994 metų lieps 26 d. nutarimu Nr. 435, leidimus įeiti į Seimo rūmus išduodavo seimo kancleris pagal rašytinę paraišką. Duomenų apie tai, kas pateikė prašymą išduoti ilgalaikį leidimą įeiti į Seimo rūmus E. Č. neišliko. Pagal išlikusį kitam asmeniniui 1996 m. išduotą ilgalaikį leidimą įeiti į Seimo rūmus, mano, kad leidimas E. Č. įeiti į seimo rūmus galėjo būti oranžinės spalvos. Pagal išlikusį leidimą matyti, kad asmens kodas ant ilgalaikio leidimo rašomas nebuvo, galiojimo laikas būdavo nurodomas, kita leidimo pusė būdavo be jokių ženklų, vienspalvė, tokios pačios oranžinės spalvos. Remiantis išlikusiu leidimu, kuris išduotas prasidėjus naujai 1996-2000 m. Seimo kadencijai (leidimą pasirašė tuometinis Seimo kancleris J. R.), matyti, kad buvo uždėtas raudonos spalvos mažasis Lietuvos Respublikos seimo antspaudas su Lietuvos valstybės herbu. Ant leidimo E. Č. matyti, kad buvo uždėtas juodas apvalus LRS antspaudas su viduryje esančiu žodžiu „Leidimams“. Matyti, jog leidimas E. Č. buvo išduotas 1992-1996 m. Seimo kadencijoje, leidimą pasirašius tuometiniam Seimo kancleriui N. G.. Nėra išlikusių duomenų ar 1996 metais, visiems visuomeninių organizacijų atstovams buvo išduodami ilgalaikiai leidimai, taip pat nėra duomenų, ar 1996 m. buvo gauti kokie nors dokumentai, susiję su Žmogaus teisių gynimo sąjunga (2 t., b.l. 32-33)

Iš Kauno AVPK KTV specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-1308 matyti, kad tirti pateiktas leidimas Nr. 96-242 įeiti į Seimo rūmus, išduotas A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), vardu, yra netikras. Blankas ir jame esantys rekvizitai yra atspausdinti ant fotopopieriaus fotografijos būdu. Tirti pateiktame blanke yra pakeisti pirminiai įrašai, t.y., apačioje esantis užrašas „1996 11 22“ yra užmaskuotas (uždengtas) tamsiai raudono popieriaus juostele su užrašu „a/(duomenys neskelbtini)“. Blanke esantis apvalaus antspaudo atspaudas yra atliktas panaudojus technines priemones, t.y., spalvotąją fotografiją. (2 t., b.l. 50-53)

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis nuo 1992-1996 m. buvo Seimo narys, nuo 1993 metų iki 1996 metų dirbo Seimo kancleriu. Į klausimą ar išdavė A. Č. leidimą įeiti į rūmus Nr. 96-242, atsakė, kad kadangi buvo Seimo kancleriu tai pagal pareigas privalėjo pasirašyti prašymus ir leidimus, kuriuos teikė kiti Seimo nariai. Mano, kad A. Č. buvo išduotas leidimas, kaip visuomeninės organizacijos „Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos“ atstovui. Taip pat nežino, kuriais metais minėtas leidimas išduotas ir iki kada galioja. Iš pateiktos kopijos Nr. 96-242, galima spręsti, kad jis yra pasirašytas jo paties. Kiek laiko saugojami minėti leidimai nežino. (2 t., b.l. 27-28)

Ekspertė J. V. parodė, kad tyrimas atliktas neakredituotu metodu. Šis metodas yra registruotas, įteisintas, patvirtintas, tik dėl lėšų trūkumo akredituoti yra gal trys metodai. Tai yra standartinės procedūros, kurios yra patvirtintos. Tyrimo objekto išvaizdą aprašė ji. Jie ką gauna, tą ir aprašinėja. Gauna užantspauduotuose vokuose tiriamus dokumentus. Šiuo atveju irgi taip pat buvo, tai užfiksuota aprašyme. Jiems reikėjo tik apžiūrėti ir tirti po mikroskopu. Buvo nekokybiškai atliktas antras laminavimas. Antroji plėvelė buvo atšokusi. Pažymėjimas buvo padarytas foto būdu. Galimai spausdintas tekstas galėjo būti padarytas spausdintuvu, ne spausdinimo mašinėle. Ji tyrė mašinraštį, kuriuo buvo užrašytas asmens kodas. Buvo pateikta specialisto išvada. Kaltinamojo asmens kodas buvo įrašytas baltais dažais.

Ekspertas M. K. parodė, kad rašte yra nurodyti siunčiami dokumentai. Nenurodoma kokiame pavidale jie yra siunčiami. Gauti daiktai nenustebino, nes jie gauna visokių daiktų. Jis tyrė rašomąja mašinėle rašytus ženklus. Klausimai buvo labai konkrečiai suformuoti. Buvo pateiktas tyrimui leidimas įeiti į Seimo rūmus. Jie rašomosiomis mašinėlėmis atspausdina lyginamuosius pavyzdžius. Pastabų jokių neturėjo. Atsakinėjo į klausimus, kurie buvo užduoti. Buvo naudojama korekcinė juostelė. Netikrino pirštu, ar korekcinė juostelė tepa. Jis prielaidų nedaro. Buvo atliekamas identifikacinis tyrimas. Pritrūko ženklų specialiųjų požymių. Buvo rastas vienas specialusis požymis, tačiau jo nepakanka kategoriškai išvadai. Specialiųjų požymių daugiau lieka, jei spausdinama ne per korekcinę juostelę. Šio tyrimo įrodomoji vertė nėra mažesnė nei akredituoto tyrimo. Negali nurodyti skaičiaus specialiųjų požymių, kad būtų galima būtų duoti kategorišką išvadą. Kiekvienas tyrimas yra individualus. Paaiškino, kad paprasta juostelė – tai juostelė, per kurią spausdinami ženklai. O korekcinė juostelė – tokia, kaip korektorius, kai uždedama baltais dažnais. Dokumente asmens kodas buvo atspausdintas per korekcinę juostelę – ant juodo fono balti dažai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikinėjant kaltinamojo asmens E. Č. kratą, jos metu pas minėtą asmenį buvo rastas leidimas įeiti į Seimo rūmus (1 t., b.l. 48-65). Liudytojas J. Š. parodė, kad jam kaltinamasis buvo nurodęs, kad yra žurnalistų sąjungos narys ir kad Seimo leidimas jam buvo išduotas kaip žurnalistui.

Nustatyta, kad Seimo kanceliarija neturi išlikusių duomenų apie leidimo įeiti į Seimo rūmus išdavimą E. Č.. Iš Lietuvos Respublikos Seimo leidimo įeiti į rūmus Nr. 96-242, išduoto E. Č. matyti, kad minėtas leidimas 1996 m. buvo pasirašytas Seimo kanclerio N. G.. Iš liudytojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nuo 1992-1996 m. buvo Seimo narys, nuo 1993 metų iki 1996 metų dirbo Seimo kancleriu. Pagal Seimo kanclerio pareigas jis privalėjo pasirašyti prašymus ir leidimus, kuriuos teikė kiti Seimo nariai, todėl A. Č. galimai buvo išduotas leidimas iki 1996 m.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija patvirtino, kad leidimas įeiti į Seimo rūmus 1996 m. galėjo būti oranžinės spalvos, jame buvo rašomi tik vardas ir pavardė, nenurodant asmens kodo, buvo nurodoma leidimo galiojimo data. Be to, kitoje leidimo pusėje nebuvo jokių ženklų, ji buvo oranžinės spalvos, vienspalvė. Ši informacija galėjo būti įrašoma spausdinimo mašinėle arba kompiuterio pagalba, fotonuotraukos ant leidimų būdavo priklijuojamos. Tikėtina, kad Seimo kancleris ant kiekvieno leidimo pasirašinėdavo ranka. Byloje pateikta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos Specialisto išvada, kad tirti pateiktas leidimas Nr. 96-242 į Seimo rūmus, išduotas A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu yra netikras. Blankas ir jame esantys rekvizitai yra atspausdinti ant fotopopieriaus fotografijos būdu. Jame pakeisti pirminiai įrašai, t.y. apačioje esantis užrašas „1996 11 22“ yra užmaskuotas tamsiai raudono popieriaus juostele su užrašu „a/k (duomenys neskelbtini)“. Blanke esantis apvalus antspaudas yra atliktas, panaudojus technines priemones, t.y. spalvotąją fotografiją.

Byloje buvo atliktas tyrimas, iš kurio matyti, kad leidime įeiti į Seimo rūmus Nr. 96-242 nurodytas asmens kodas atspausdintas tirti pateikta iš kaltinamojo paimta spausdinimo mašinėle „Optika SP 20,1“ per rašomosios mašinėlės korekcinę juostelę. Kitas šiame pažymėjime esantis spausdintinių ženklų tekstas nėra atspausdintas rašomąja mašinėle, jis atliktas foto būdu nuo tikėtinai spausdintuvo išspausdinto teksto (4 t., b.l. 23-30).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis E. Č. suklastojo leidimą įeiti į Seimo rūmus. Leidimas buvo tik kaltinamojo žinioje, suklastotas jo paties ar su jo žinia, tai buvo naudinga tik kaltinamajam, šis dokumentas buvo rastas pas jį ir labai tikėtina, kad leidimo pakeitimai buvo atlikti iš kaltinamojo paimta mašinėle. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. teisingai.

į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl laisvės kovų

dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009-07-29 LŽTGS Respublikinės

valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. RV-21/09 kopijos suklastojimo

Liudytoja E. V. parodė, kad asmens kratos metu klausimų neuždavinėjo. Kratą visada atlieka tos pačios lyties asmuo. Asmens kratos protokolas susideda iš vieno lapo. Jo kopija galėjo būti atšviesta ir paduota kaltinamajam. Kratos metu buvo išimta kaltinamojo užrašų knygutė. Daiktai, kurie buvo paimti asmens kratos metu, aprašyti ir yra byloje. Visų paimtų daiktų nepamena. Daiktų apžiūros metu buvo fotografuojama. Iki to laiko daiktai buvo saugomi. Asmens kratos metu taip pat buvo fotografuojama. Tarnybinis pažymėjimas asmens kratos metu nebuvo paimtas, jei jis neįrašytas protokole. Kai daiktai tapo tyrimu nereikalingi, juos bandė kaltinamajam grąžinti, tačiau jis atsisakė juos priimti, todėl dabar šie daiktai saugomi. Asmens kratos metu buvo surašyti pagrindiniai paimtų daiktų požymiai. Kaltinamasis pasirašė protokolą, jokių pretenzijų neturėjo. Daiktai buvo sudėti į dėžę, kuri užantspauduota. Švitinskui nevadovavo. Jis savarankiškas tyrėjas, jos pavedimų neatliko.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo E. Č. prašymu pagarsinta 2010-01-26 apžiūros protokolo pradžia (1 t., b.l. 49).

Pagarsinus šį dokumentą, liudytoja E. V. parodė, kad dėstomojoje dalyje galėjo būti parašyta, kad daiktai paimami iš rankinės. Tie daiktai, kurie buvo paimti asmens kratos metu, buvo aprašyta. Galėjo būti, kad buvo paimtas 6 raktų ryšulys ir vienas raktas. Galėjo būti, kad atrūšiavo tuščius lapus. Visi paimti daiktai buvo tiksliai aprašyti. Leidimas eiti į Seimo rūmus yra visiška klastotė. Protokole neparašyta, kad tai ir Leidimo eiti į Seimo rūmus kopija. Šį dokumentą pateikė ekspertams. Joks akreditacijos pažymėjimas išimtas nebuvo. Buvo paimtas Leidimas eiti į Seimo rūmus. Jame vietoj galiojimo datos buvo įrašytas asmens kodas. Šis dokumentas buvo paimtas specialistams. Jei matėsi, kad dokumentas laminuotas du kartus, tai protokole ji nurodė, kad dokumentas laminuotas du kartus. Šį pažymėjimą grąžino kaltinamajam, jo nesugadino. Tyrėjas Š. dalyvavo kratos metu kaltinamojo bute. Jis rado raudonus pažymėjimų blankus. Veiksmas buvo filmuojamas. Veiksme dalyvavo kviestiniai. Kaltinamasis protokolą pasirašė. Be to, dalyvavo ir specialistai, kurie viską pakavo, antspaudavo. Pažymėjimų jie nepaėmė, nes juos domino psichotropinės medžiagos.

Liudytojas Vytenis P. D. parodė, kad kaltinamąjį žino tik iš žiniasklaidos. Jokioms visuomeninėms organizacijoms, išskyrus savo specialybę nepriklauso. Nerašė jokių kreipimųsi Rezistencijos centrui. L. buvo jo kurso draugas. B., V., S. yra gydytojai, su jais jokių ryšių nepalaiko. Jam parodytame dokumente yra ne jo parašas. Jis prieš pusantrų metų gavo šaukimą atvykti pas tyrėją. Visko tiksliai nepamena, tačiau tyrėja klausė jo apie dalyvavimą organizacijose. Jo vardai yra du – V. P.. Jam tyrėja paaiškino, kad vykdomas tyrimas dėl rašto, klausė, ar ant jo yra jo parašas, ar jis pažįsta L., B. ir kitus asmenis, paminėtus tame rašte. A. Č. su tyrėja nekalbėjo. Parodymus duoda už save.

Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamąjį žino iš žiniasklaidos, bet jo nepažįsta. Niekada nepriklausė Žmogaus teisių gynimo sąjungai. Priklauso tik Krašto apsaugos veteranų klubui. Jokių kreipimųsi į Rezistencijos centrą nerašė. Deltuvą pažįsta iš KMUK. Jis yra baigęs farmaciją, dirba LSMUL. Žino, kad V. dirba ūkio dalyje. Kartu jokiose organizacijose nebuvo. Jam parodytame dokumente yra ne jo parašas. Žurnalistų organizacijai nepriklauso. Vieną dieną gavo lapelį, kad turi nuvykti pas tyrėją. Jai paskambino ir sužinojo, kad ji kviečia dėl parašų. Matė, kad tame rašte parašai padirbti. Po jo pavarde yra ne jo parašas. Jam buvo šokas. Dar pažįsta brolį L., žino A. L.. Tyrėja jo apie kitus L. neklausė. Č. tyrėja necharakterizavo. Nejaučia džiaugsmo dėl to, kad jį pakvietė tyrėja. Ši procedūra jį stresavo, vargino.

Liudytojas Ildefonsas A. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, pamatė jį tik teisme. Apie patį kaltinamąjį žino tik iš televizijos. Niekada nepriklausė Žmogaus teisių gynimo sąjungai. Nerašė jokių kreipimųsi Rezistencijos centrui. Kreipėsi tik į Sodrą dėl pensijos. Tyrėja jam parodė dokumentą, kuriame buvo įrašyta jo pavardė, o šalia pavardės parašo nebuvo. Dar buvo nurodyta jo gyvenamoji vieta. Jis nieko nežinojo apie to dokumento tekstą. Tyrėja sakė, kad jį pakvietė todėl, kad dirbo medicinos įstaigoje, rinkosi iš kelių Morkūnų. Jo brolis A. M. taip pat jokių reikalų su visuomeninėmis organizacijomis neturi. Jam nepažįstami rašte surašyti žmonės. Jo brolis gyvena ne Laisvės alėjoje. Jo vardas U. A., jo adresas buvo ant šaukimo. Gal tyrėja jo adresą rado telefonų knygoje, nes tame dokumente adresas nenurodytas.

Liudytojas J. V. parodė, kad apie kaltinamąjį žino tik iš televizijos. Niekada nepriklausė Žmogaus teisių gynimo sąjungai, nerašė jokių kreipimųsi Rezistencijos centrui. Vieną dieną gavo šaukimą atvykti pas tyrėją, jam paaiškino, kad yra kviečiamas dėl suklastoto parašo. Tyrėja jam parodė kažkokį dokumentą, kuriame buvo nurodyta jo vardas ir pavardė. Šalia jo vardo ir pavardės buvo ne jo parašas. Mano, kad tai nesusipratimas. L. dirba universitete. Nežino, ar jis dalyvavo kokios nors organizacijos veikloje. Jo parašas minėtame dokumente suklastotas. Jis net nepanašus į jo parašą. Pažįstame gimines V.. Daugiau kitų V. nepažįsta. Mano, kad nemažai yra V.

Liudytojas Z. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš televizijos. Dirba Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre staliumi. Nepriklauso jokiai visuomeninei organizacijai. Nepriklauso Žmogaus teisių gynimo organizacijai. Nerašė jokių peticijų, kreipimųsi. Jį pakvietė tyrėja, nes kažkokiam dokumente buvo B. pavardė. Jis nieko nepasirašinėjo. Tame rašte 4, 6 pavardės. Skundą perskaitė, jį prisimena bendrais bruožais. Pažįsta ir daugiau B. Skunde – ne jo parašas. Tas parašas nepanašus į jo parašą.

Liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su juo niekada nebuvo susitikęs. Dirba Klinikose dujų tarnybos šaltkalviu, nepriklauso jokiai visuomeninei organizacijai. Su Žmogaus teisių organizacija jokių reikalų neturėjo, jokių kreipimųsi nepasirašinėjo. Dokumente, kurį jam rodė tyrėja, parašas yra ne jo. Jam buvo didelė nuostaba, kad jį iškvietė į policiją. S. – dažniausiai paplitusi pavardė. Iš artimųjų žmonių, daugiau S. nepažįsta. Niekada nebuvo liudijęs prieš tai teisme. Jis nėra dalyvavęs streikuose. Nesiaiškino, ar sąraše įrašyta S. S. pavardė yra kito asmens.

Liudytojas S. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Jis su draugu buvo užėjęs į Žmogaus teisių gynimo sąjungą, bendravo su Č.. Nepamena, kokius klausimus aptarinėjo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojo S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad anksčiau yra dirbęs spaustuvėje „Spindulys“, viršelių įspaudėju. Spaustuvėje dirbo nuo 1990-1994 metų. Kuomet dirbo spaustuvėje „Spindulys, tai negali pasakyti kuriais tiksliai metais, tačiau susipažino su vienu tokiu vyru, kuris buvo kurčias ir kurio vardas buvo V. V. vieną kartą jį pasikvietė nueiti į Žmogaus teisių gynimo sąjungą, kuri buvo įsikūrusi adresu Donelaičio 2, Kaune , ten yra Žemės ūkio rūmai. Kiek prisimena, tai ta organizacija buvo įsikūrusi antrame aukšte, laiptais užkilus reikėjo sukti į kairę pusę ir koridoriaus gale buvo du kabinetai, kuriuose ir buvo įsikūrusi Žmogaus teisių gynimo sąjunga. Ar taip tiksliai tuo metu vadinosi ta sąjunga, neprisimena. Net negali tiksliai įvardinti priežasties dėl ko nuėjo į tą sąjungą. Toje sąjungoje buvo toks vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, kalbėjosi su tuo vyru. Viso toje sąjungoje yra buvęs 2 kartus. Kai antrą kartą apsilankė toje sąjungoje, susipažino su E. Č., šis prisistatė sąjungos pirmininku ir pasakė, kad tas kitas vyras, pas kurį pirmą kartą atėjo yra jo pavaduotojas. Su E. Č. taip pat kalbėjosi, šis sakė, kad gina žmogaus teises, sakė, kad padeda lengvai gauti butus. Kadangi tuo metu gyveno savo žmonos tėvų bute, tai norėjosi su žmona gyventi atskirai be tėvų, todėl norėjo gauti butą. Prisimena, kad kažkaip E. Č. jam buvo pokalbio metu suteikęs viltį, kad galės padėti gauti butą. Tačiau buto negavo, kur gyveno anksčiau, ten gyvena ir dabar ir žmogaus teisių gynimo sąjungoje daugiau niekada nesilankė. Ar šiuo metu ta sąjunga dar egzistuoja nežino. Niekada aktyviai sąjungos veikloje nedalyvavo, jokių nukentėjusių žmonių teisių negynė ir E. Č. daugiau nebematė. Kai susipažino su E. Č. nieko apie jį visiškai nežinojo. Vėliau per televiziją ir laikraščius sužinojo, kad E. Č. yra kaltinimas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus. Kiek tą žmogaus teisių gynimo sąjungą sudarė narių nežino, nes jam narių skaičiaus niekas nerodė, su tais sąjungos nariais bendrauti neteko. Tas V., kuris jį atsivedė į tą sąjungą, šiuo metu yra miręs. Žino, nes 1999 metais dalyvavo jo laidotuvėse. Apklausos metu, yra parodytas sąjungos kreipimasis į atitinkamą instituciją, parodytos po kreipimusi surašytos asmenų pavardės ir parašai. Niekada ant jokio surašyto kreipimosi nepasirašinėjo ir parašas, esantis prie jo pavardės nėra jo. (1 t., b.l. 175-176)

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino, parodė, kad tyrėja jam atsiuntė kvietimą. Atvykus jam buvo parodytas dokumentas, kuriame nurodyta jo vardas ir pavardė, tačiau ne jo parašas. Jo parašas buvo suklastotas. Paties dokumento neskaitė. Daugiau asmenų, pavarde B., nepažįsta. Yra tik jo brolis K. B..

Ekspertė R. V. parodė, kad buvo daroma ekspertizė, atsakant į teisėjo klausimą nurodyto asmens atžvilgiu. Buvo nurodytas asmuo E. Č.. Tai buvo specialisto išvada. Specialisto išvadoje jos įvardintos kaip specialistės, bet jos yra teismo ekspertės. Jeigu užduotyje buvo klausiama, ar pasirašė tas asmuo, ar už jį pasirašė kitas asmuo, ar tas parašas yra egzistuojančio asmens, ar ne, jie tiria dėl kurio asmens klausiama. Jie būtinai klausia, ar yra egzistuojantis asmuo, kurio vardu pasirašyta. Aprašomoji dalis – tai tiriamojo dalis. Pagal Standartinių tyrimų procedūrų aprašymą, priimtą 2012 m., išvadoje yra toks terminas, kurį jie turi rašyti – įvertinus duomenis, kad jie sudaro pakankamą duomenų visumą išvadai duoti. Išvada yra kategoriška, tikėtina ir išvada – nustatyti negalima. Ištyrus duomenų visumą, konstatuojama, ar yra pakankamai duomenų išvadai duoti.

Ekspertė A. Ž. parodė, kad atliko parašų nustatymo tyrimą. Buvo pateikta kaltinamojo rašysena lyginimui. Yra netiriamos parašų kopijos, nebent ginčytinuose dokumentuose. Buvo pateikta nukopijuota kaltinamojo rašysena. Ją galėjo lyginti su kitais pavyzdžiais. Tai neprieštaravo metodiniams reikalavimams. Tada, kai žmonės, kurių vardais pasirašyta, egzistuoja, ekspertas turi palyginti parašą su tų žmonių parašais. Šioje situacijoje tyrėja nurodė, kad tų žmonių nėra. Šiuo atveju tyrėjas imasi atsakomybės dėl tų žmonių egzistavimo. Dėl kai kurių parašų ji parašė, kad „negalima nustatyti“ kas pasirašė. Kituose parašuose buvo pakankamai sutapimų su kaltinamojo rašysena. Pagal parašų sudėtingumą yra visokių išvadų - kai kurios „kategoriškos“, kitos- „tikėtinos“, dar kitos- „nustatyti negalima“. Metodikai nenusižengta nei vienu atveju. Šioje byloje lygino kaltinamojo parašus su jo rašysena. Rado sutapimų. Tai yra kategoriška išvada, ne orientacinė. Tyrimo 1 epizode nustatė 10 sutapimų su kaltinamojo rašysena, kas yra pakankama teigti, kad kaltinamasis pasirašė. 2 epizode nepakanka sutapimų, todėl išvada tik „tikėtina“. Jeigu byloje būtų keletas įtariamųjų, tada lygintų visų įtariamųjų rašyseną, tačiau surasta visuma būtų tais pačiais būdais. Jei net prie kaltinamojo būtų dar dešimt įtariamųjų, išvados būtų tos pačios. Ekspertė atsako už savo išvadą.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas. Šį butą pirko ir tapo jo savininku 2003 metais. Šiuo adresu yra registruota jo bendrovė. Adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 metų yra registruotas telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu jis nesinaudoja, jis buvo aktyvuotas ir duotas tam, kad galėtų naudotis internetu ir kabeline televizija. Apie šio numerio egzistavimą jis nieko net nežinojo. Bute net nėra laidinio telefono aparato. Šis telefono numeris buvo paskelbtas tinklalapyje „zebra.lt“ adresų knygoje, be jo žinios. Jis niekada nepriklausė ir nepriklauso Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinei valdybai. Apie šią sąjungą ir jos veiklą jam nieko nėra žinoma. E. Č. jis nepažįsta. Apie jį žino tik iš spaudos, kad jis yra pedofilas ir tiek. Apie E. Č. visuomeninę veiklą nieko nežino, nes tuo nesidomi. Jis telefono numerio (duomenys neskelbtini) viešai nepublikavo jokiame kreipimesi dėl pasipriešinimo statuso suteikimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasipriešinimo dalyvių komisijai. (1 t., b.l. 158-159)

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena maždaug apie 35-40 metų. Jis iki pensijos visą laiką dirbo mechaniku AB „(duomenys neskelbtini)“. Nebedirba nuo 2005 metų liepos mėnesio. Be savo pagrindinio darbo, daugiau jokia veikla, nei politine, nei pilietine, nei visuomenine niekada neužsiėmė, politinėms partijoms ar kitoms organizacijoms niekada nepriklausė. 2006-10-27 iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gavo pažymėjimą Nr(duomenys neskelbtini), kadangi yra nukentėjęs nuo 1939-1990 metų okupacijos. Kai buvo 1 metų amžiaus, tai kartu su savo tėvais buvo ištremti iš Lietuvos. Dėl šio pažymėjimo gavimo, jis su tėvais asmeniškai kreipėsi į atitinkamas institucijas. Jo gyvenamasis adresas viešoje erdvėje nėra niekur skelbiamas. E. Č. pažįsta tik iš spaudos ir niekaip kitaip. Jo gyvai matęs nėra niekada, bendravęs nėra taip pat. Apie jį žino tik tiek, kad jis nuolat yra teisiamas už seksualinius nusikaltimus. Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos respublikinei valdybai niekada nepriklausė ir net neįsivaizduoja kas tai per sąjunga ir kokią veiklą jį vykdo. Apklausos metu, jam yra parodytas raštas ir mato, kad tame rašte yra nurodytas organizacijos kodas juridinių asmenų registre, bei organizacijos adresas. Mato, kad yra įrašyta (duomenys neskelbtini). Tas asmuo, kuris rašė šį raštą tyčia pasinaudojo jo gyvenamuoju adresu, be jo sutikimo. Tvirtina, kad niekada gyvenime jo adresas nepriklausė ir nepriklauso jokiai organizacijai, įstaigai ar institucijai. Apklausos metu yra parodytos po šiuo raštu pasirašiusių asmenų pavardės. Perskaitęs šias pavardes jis nei vieno asmens, nurodytomis pavardėmis nepažįsta, išskyrus kažkada seniai pažinojo tokį A. arba A. M., kuris kaip ir jis buvo mechanikas, dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 160-161)

Iš 2010-06-17 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašto, iš kurio matyti, kad 2009-05-19 centras gavo A. (taip pasirašė) Č., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą pripažinti jam laisvės kovų dalyvio teisinį statusą. Taip pat pateikė dešimties asmenų galimai pasirašytą prašymą, kurio autentiškas kelias abejones. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija pasiūlė LGGRT centru nepripažinti E. Č. laisvės kovų dalyvio teisinio statuso. (1 t., b.l. 140)

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiriant patiekto prašymo autentiškumą, buvo nustatya, kad telefono numeriai, nurodyti prašymo blanko rekvizituose, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinei valdybai nepriklauso. Telefono abonentinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2009-04-22 priklauso S. G., iki šios dienos priklausė AB „TEO LT“ Taksofonų skyriui; telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2002-03-22 priklauso AB „TEO LT“ Taksofonų skyriui, 2003-03-01 išjungtas; telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), 2002-08-22 išjungtas; telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso AB „TEO LT“ Taksofonų skyriui, 2002-02-23 išjungtas; (1 t., b.l. 150-154)

Iš 2011-02-07 VĮ Registrų centro Kauno filialo rašto matyti, kad patikrinus LR Juridinių asmenų registro duomenų banką, duomenų apie juridinį asmenį Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjunga Respublikinė valdyba ir juridinį asmenį, kurio kodas 9065653, nerasta. (1 t., b.l. 119)

Iš 2012-03-27 LR Teisingumo ministerijos rašto matyti, kad Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos įstatai buvo įregistruoti Teisingumo ministro 1990 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 50-VO, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989 m. vasario 17 d. įsaku „Dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos“. Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjunga nuo jos įstatų įregistravimo tapo juridiniu asmeniu, vėliau jai buvo suteiktas kodas – 9065653. 1995 m. priėmus Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą bei įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo“ visos visuomeninės organizacijos, kurių įstatai buvo įregistruoti iki Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įsigaliojimo, turėjo savo įstatus suderinti su šiuo įstatymu ir pateikti juos registruojančiai institucijai arba raštu pranešti apie jų atitikimą įstatymui iki 1996 m. lapkričio 1 d. Pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo“ 3 straipsnį visuomeninės organizacijos įstatus įregistravusios valstybės institucijos sprendimu visuomeninės organizacijos veikla galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu per įstatymo nustatytą terminą visuomeninė organizacija nesikreipė į įstatus įregistravusią valstybės instituciją ir nepateikė įstatų, suderintų su Visuomeninių organizacijų įstatymu arba nepranešė apie jų atitikimą minimam įstatymui. Nustatytu terminu Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjunga kreipėsi į Teisingumo ministeriją, todėl nutraukti organizacijos veiklą pagal minėto įstatymo 3 straipsnį nebuvo teisinio pagrindo. Nagrinėjant dokumentus paaiškėjo, kad sąjungoje vyksta ginčas dėl vadovavimo (sąjungos pirmininkais save įvardijo J. A. ir A. Č.). Teisingumo ministerija negalėjo perregistruoti įstatų, kol vidaus ginčai nebuvo išspręsti, tačiau įstatymo nustatyta tvarka sąjungos veikla nebuvo nutraukta. Kadangi Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos įstatai nebuvo perregistruoti, duomenys apie šį juridinį asmenį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“, nebuvo registruoti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registre. Atitinkamai duomenys apie Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungą nebuvo perduoti ir 2004 m. sausio 1 d. pradėjusiam veikti Juridinių asmenų registrui, kuriame turi būti registruojami visi juridiniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį juridiniai asmenys (tarp jų ir asociacijos ir visuomeninės organizacijos), kurie buvo įsteigti ir įregistruoti iki šių įstatymų įsigaliojimo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, laikomi juridiniais asmenimis ir įsigaliojus šiems įstatymams ir tęsia savo veiklą papildomai ar pakartotinai nepersiregistravę, t.y. įtvirtinamas juridinių asmenų veiklos tęstinumas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos įstatų perregistravimo procedūra nebuvo baigta pagal teisės aktus, galiojusius iki šių įstatymų įsigaliojimo, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį įsigaliojus šiems įstatymams, juridinių asmenų steigimo dokumentai galioja tik tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam kodeksui, Asociacijų ir kitiems įstatymams. (1t., b.l. 121-122)

Iš LGGRT centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininko G. Š. rašto matyti, kad LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriuje (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) paštu 2009-05-19 gautas Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos raštas „Dėl pasipriešinimo statuso suteikimo“ ir perduotas Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai. Kartu gautas A. (E.) Č. užpildytas ir pasirašytas prašymas-anketa dėl teisinio statuso pripažinimo. Vokai komisijoje paprastai nesaugomi ir į pretendentų statusui gauti bylas nesegami, todėl nurodyti ant voko, kuriame gauti minėti dokumentai, nurodyto siuntėjo duomenis neturi galimybės. Komisijoje yra išlikę du vokai, kuriuose gauti dokumentai, susiję su A. (E.) Č. prašymo svarstymu. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2010-03-22 išsiųstas vokas Nr. 14-Č-55 (Kauno tardymo izoliatoriaus spaudo duomenys). Ant voko nurodyti siuntėjo A. Č. vardas, pavardė, adresas (duomenys neskelbtini). Jame 2010-03-23 gautas A. (E.) Č. pareiškimas. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2010-06-29 išsiųstame voke Nr. 14-S-191 (Kauno tardymo izoliatoriaus spaudo duomenys) nurodyti siuntėjo G. S. vardas, pavardė, adresas A. M. g. 11, Kaunas. Jame 2010-06-30 gautas A. (Ervydo) Č. pareiškimas, kurio pabaigoje nurodyti G. S. vardas, pavardė, tel. (8 5) 2610897 ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos A. (E.) Č. charakteristika. Ją pateikė tyrimui tokiu pavidalu, kokiu gavo. 2010-07-01 gavo G. S., gyv. (duomenys neskelbtini) pareiškimą. (2 t., b.l. 12)

Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikinėjant kaltinamojo asmens E. Č. kratą, jos metu pas E. Č. buvo rastas Nukentėjusiojo asmens pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro E. Č..