Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. ir jo gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad ne anksčiau kaip 2008 m. gruodžio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą suklastoti dokumentą ir vėliau jį panaudoti teisme, panaudodamas V. S. UAB „Vanesa“ siųstą raštą, iškirpęs iš jo V. S. parašą ir prirašęs tekstą „Aš V. S. a/k (duomenys neskelbtini) pasiskolinau ir gavau 7000,- litų (septynis tūkstančius litų) iš G. S. a/k (duomenys neskelbtini) V. S. įsipareigoju grąžinti iki 2009 rugsėjo 15 d. G. S. pinigus daviau 2008.12.08 Paskolos sutartis“ ir jį pasirašęs, suklastojo dokumentą. Po to šį suklastotą dokumentą panaudojo 2010 m balandžio 30 d. kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą, esantį Kaune, Laisvės al. 103, su ieškiniu dėl piniginių reikalavimų, pateikdamas teismui minėtą žinomai suklastotą paskolos raštelį.

Prokuroro manymu, kasatorių argumentai dėl nukentėjusiosios V. S., liudytojo A. S. parodymų, specialisto išvados vertinimo prieštarauja bylos medžiagai. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad paskolos raštelio tekstas buvo surašytas vėliau ir pritaikytas prie V. S. parašo. Nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai pagrįstai įvertinti kaip patikimi, nes buvo nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, nekito nuo proceso pradžios, atitiko specialisto išvados duomenis. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti pakanka nustatyti dokumento suklastojimo faktą, pagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad nesvarbi kaltinamajame akte nenurodyta aplinkybė, kokį dokumentą panaudojant buvo sukurtas suklastotas paskolos raštelis nagrinėjamoje byloje.

Prokuroras nurodo, jog nepagrįsti ir atmestini kaip deklaratyvūs kasacinio skundo argumentai, kad G. S. paskolos raštelio neklastojo, todėl jo veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino jį teisinančių įrodymų, kad kitaip pažeidė BPK 7 ir 301 straipsnius. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje išsamiai išanalizuoti nuteistojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, jie palyginti tarpusavyje, išsamiai išnagrinėti, todėl BPK 7, 301, 320 straipsnio pažeidimų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė. Byloje nenustatyta, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių G. S. kaltę, jo veika kvalifikuota tinkamai, bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendį ar nutartį nėra pagrindo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą nukentėjusiosios A. S. atstovas advokatas R. M. prašo nuteistojo G. S. ir jo gynėjos advokatės B. Pauliukevičienės kasacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasatoriai nurodo, kad teismai neteisingai įvertino byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, neįvertino G. S. apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, patvirtinančių paskolinius santykius su A. S., o tai yra teiginiai, kuriais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvados, susijusios su įrodymu vertinimu ir faktų konstatavimu, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir šie argumentai turėtų būti palikti nenagrinėti.

Nukentėjusiosios atstovo nuomone, G. S. tyčią suklastoti dokumentą ir jį panaudoti patikimai patvirtina aplinkybės, kad jis kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, pateikdamas piniginį reikalavimą, kaip įrodymą pridėdamas suklastotą paskolos raštelį. Savo veika jis siekė materialinės naudos, todėl nustatytas ir jo veikos motyvas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai netyrė, ar V. S. buvo skolinga G. S. 7000 Lt, nes ši aplinkybė neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui ar bausmės už šią nusikalstamą veiką skyrimui. Be to, pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl turėjo būti nagrinėjama dėl paskolos raštelio suklastojimo, o ne dėl paskolos buvimo ar nebuvimo fakto. Pažymėtina ir tai, kad veikos padarymo metu nukentėjusiajai V. S. skolintis nereikėjo, nes savo banko sąskaitose ji turėjo 7000 Lt.

Nukentėjusios atstovo manymu, teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamiesi jais padarė teisingas išvadas apie faktines bylos aplinkybes. Byloje teismui buvo pateikti įrodymai, kad UAB „Vanesa“ gavo V. S. 2008 m. lapkričio 15 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. raštus, taip pat įrodymai apie spausdintuvą, kuriuo ši naudojosi juos rašydama. Byloje yra duomenys, kurie rodo, kad G. S., dirbdamas UAB „Vanesa“, turėjo galimybę pasinaudoti šiais nukentėjusiosios siųstais raštais. Specialisto išvada dėl to, kad paskolos raštelis suklastotas, yra patikima, nes ji parengta laikantis vidinių Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, pagal kuriuos specialisto išvadai taikomi tokie patys įforminimo ir dalių turinio reikalavimai, kaip ir ekspertizės aktui. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog tirtame paskolos raštelyje nebuvo rasta spausdintuvo rašalo likučių, nepaneigia to, kad parašas buvo iškirptas iš nukentėjusiosios V. S. siųstų UAB „Vanesa“ raštų, nes specialistė paaiškino, kad žymes palieka tik lazerinis, o ne rašalinis spausdintuvas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas bei veikos kvalifikavimas

Tam, kad būtų teisingai įvertinti bylos proceso metu gauti duomenys būtina išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šis reikalavimas įtvirtintas BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo bylos proceso metu gautus duomenis, bylos procese pirmosios instancijos teisme, buvo ne tik atliekamas anksčiau gautų bylos duomenų tyrimas, tačiau nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymu buvo atidedami teismo posėdžiai dėl papildomų įrodymų surinkimo bei esamų patikrinimo, siekiant apklausti liudytojus, išreikalauti dokumentus, apklausti rašysenos specialistą. Šios aplinkybės patvirtina, kad bylos procesas vyko laikantis BPK 7 straipsnyje, 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų reikalavimų, tinkamai užtikrinant kaltinamojo teisės į gynybą realizavimą bei kitas procesines teises.

Kasatorių pozicija yra grindžiama dviem aspektais. Jie teigia, jog G. S. dokumento neklastojo ir teismai pripažindami jį kaltu rėmėsi hipotetiniais duomenimis, nepakankamais pripažinti kaltu padarius nusikaltimą. Kitas aspektas, kuriuo grindžiamas kasacinis skundas, yra tvirtinimas, kad nukentėjusioji yra G. S. skolinga, todėl formalus pažeidimas negali būti laikomas nusikaltimu. Taigi kasacinis skundas grindžiamas dviem iš esmės alternatyviais pagrindais.

Skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje išsamiai išanalizuoti nuteistojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, jie palyginti tarpusavyje, išsamiai išnagrinėti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išnagrinėjo G. S. gynybinės pozicijos argumentus pirmosios instancijos teismo proceso metu ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teismai aiškinosi dokumento suklastojimo aplinkybes ir realaus skolos santykių buvimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad net civilinių santykių buvimas nesuteikia teisės ir galimybės siekiant apginti savo turtinus interesus naudotis neteisėtomis priemonėmis, o šiuo atveju – klastoti dokumentus.

Įrodinėjimo procese yra svarbūs įrodymų leistinumo ir sąsajos kriterijai. Pagrindiniai įrodymai, patvirtinantys G. S. kaltę padarius veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra nukentėjusiosios parodymai ir specialistės išvada dėl 2008 m. gruodžio 8 d. data surašyto paskolos sutarties teksto. BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus apkaltinamajam nuosprendžiui, kai jis yra grindžiamas nukentėjusiojo parodymais. Įstatymas reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik nukentėjusiojo parodymais, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, to neneigia ir nuteistasis, kad 2008 m. gruodžio 8 d. paskolos sutarties tekstas yra surašytas G. S., išskyrus nukentėjusios parašą. Tokia praktika, sudarant paskolos sutartis, nėra įprasta, nes surašant paskolos sutarties tekstą paprastai pats skolininkas surašo tekstą ar jo dalį, nurodydamas savo vardą, pavardę, kitus asmens duomenis. Nors specialisto tyrimas dėl teksto išdėstymo lapelyje ir išvada dėl teksto pritaikymo prie lape buvusio parašo, kaip teisingai nurodyta ir kasaciniame skunde, savo esme priskirtinas prie tikėtino pobūdžio įrodymų, tačiau bylos proceso metu gauti duomenys tampa įrodymais teismo proceso metu įvertinant ne tik jų individualų informacinį turinį, bet ir sąsają su kitais bylos duomenimis. Kiti bylos duomenys, taip pat ir atskiros aplinkybės, gali sustiprinti ar atvirkščiai sumenkinti atskiro įrodymų šaltinio įrodomąją vertę. Teismai pagrįstai įvertino šį įrodymą atsižvelgdami ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Buvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Vanesa“ nebuvo surasti nukentėjusiosios V. S. 2008 m. lapkričio 15 d. ir 2008 m. lapkričio 21 d. UAB „Vanesa“ siųsti raštai, ant kurių buvo nukentėjusiosios parašai, į tai, kad sutarties lapelis buvo iškirptas iš tokio paties tipo popieriaus lapo kaip išsiųsti UAB „Vanesa“. Byloje yra duomenys, kurie rodo, kad G. S., dirbdamas UAB „Vanesa“, turėjo galimybę pasinaudoti šiais nukentėjusios siųstais raštais. Visos šios aplinkybės sustiprina specialisto išvados įrodomąją vertę, specialisto išvada bei minėtos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymų teisingumą. Nagrinėjant bylą teisme Baudžiamojo proceso įstatymas numato laisvą bylos duomenų pripažinimo įrodymais procesą. Įrodymų vertinimo procesas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis. Kasacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo procesą tikrina teisės taikymo aspektu – kiek šie duomenys atitinka įstatymo reikalavimus, faktų nustatymas ir įrodymų pakankamumo klausimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku. Aptarti įrodymai atitinka įstatymų reikalavimus, todėl teismai pagrįstai jais rėmėsi, pripažindami G. S. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

BK 300 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Byloje nustatyta, kad G. S. suklastojo dokumentą – 2008 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartį – ir jį panaudojo 2010 m balandžio 30 d. kreipdamasis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl piniginių reikalavimų patenkinimo. Paskolos sutartis yra dokumentas, nes jis sukuria asmenims juridines teises ir pareigas. Tokio dokumento suklastojimu ir panaudojimu yra kėsinamasi į teisės aktais nustatytą valdymo tvarką, nustatančią atitinkamų dokumentų apyvartą. Ši nusikalstama veika yra su formalia dispozicija, todėl padarinių nenumato. Veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar realiai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo paskolos teisiniai santykiai. BPK 255 straipsnis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Paskolos ar kitokių finansinių įsipareigojimų aplinkybė būtų reikšminga, jei G. S. būtų buvęs pareikštas kaltinimas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl turtinės teisės įgijimo apgaule.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bendrųjų bylos apeliacinio nagrinėjimo nuostatų atsakant į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. S. ir jo gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės kasacinį skundą atmesti.