Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-891/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
1A-391-891/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47062-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
S. E.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-891/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47062-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nuteistojo S. E. (S. E.) gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas – V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. E. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 39 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 26 paros arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (1 diena).

S. E. skirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus ir 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotas V. Č. priklausantis automobilis NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš S. E. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistos procesinės išlaidos – 15 Eur, patirtos už transporto priemonės – automobilio NISSAN X-TRAIL transportavimą ir saugojimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. E. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 29 d., apie 15.00 val., Vilniuje, prie Konstitucijos pr. 20A, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. Č. priklausantį automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu asmuo, kurio turtas konfiskuotas – V. Č., prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendžio dalį dėl jam priklausančio automobilio NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, tai yra prašo netaikyti automobilio konfiskavimo natūra, o skirti S. E. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 380 Eur su PVM, konfiskavimą.

3. Skunde nurodo, kad byla išnagrinėta viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl nebuvo tikslinamos 2020 m. lapkričio 29 d. įvykio aplinkybės ir nepašalinti esminiai prieštaravimai tarp jo (apelianto) ir S. E. pateiktų parodymų. Pažymi, kad S. E. pateikta informacija skiriasi, jis net painioja jo (apelianto) vardą ir įvykio aplinkybes bei chronologiją, be to, yra gydęsis psichiatrinėje ligoninėje, dėl to, S. E. pateikta informacija neatitinka tikrovės. Teigia, kad alkoholinių gėrimų su S. E. nevartojo ir perduodamas S. E. vairuoti automobilį nežinojo apie jo apsvaigimo būseną, ką nurodė ir apklaustas teisme. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju įstatymu draudžiama veika galėjo būti vykdoma ne tik šiuo konkrečiu transportu, tai yra jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, nes, kaip paaiškėjo teisme nagrinėjant bylą, S. E. dėl įvairių nusikaltimų įvykdymo jau kelis kartus buvo nuteistas ir iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones, apie ką jam (apeliantui) nebuvo žinoma, o pats S. E. informaciją nuslėpė. Apelianto įsitikinimu, jam priklausančio automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ir neproporcinga teisinė priemonė. Nagrinėjamu atveju nei jis, nei S. E. jokios turtinės naudos neturėjo, o įvyko nesusipratimas dėl minėto įvykio skirtingo interpretavimo. Jam (apeliantui) skaudėjo lūžusią koją ir negalėdamas savarankiškai atlikti statybos darbų paprašė S. E. padėti. Kadangi į sodybą planavo važiuoti kartu, todėl nežinodamas svarbių aplinkybių, tai yra nei apie vairuotojo pažymėjimo atėmimą, nei apie apsvaigimą nuo alkoholio, paprašė S. E. vairuoti jo (apelianto) automobilį. Be to, apeliantas pabrėžia, kad automobilis NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise jam priklauso nuo 2020 m. lapkričio 24 d., šis automobilis jam reikalingas ne tik asmeniniais reikalais vykstant į namus, esančius Vilniaus rajone, bet juo dažnai pasinaudoja vykdydamas darbo funkcijas. Pasak apelianto, nagrinėjant bylą apylinkės teisme jis prašė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, netaikyti automobilio konfiskavimo natūra, o taikyti automobilio vertę atitinkančios sumos, tai yra 3 380 Eur su PVM, konfiskavimą, tačiau teismas neatsižvelgė nei į jo pateiktą prašymą, nei į įvykio aplinkybes.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu tiek prokuroras, tiek nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nes skundžiamu nuosprendžiu automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kurio turtas konfiskuotas – V. Č., apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgdamas esminių BPK pažeidimų, aptars tik teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.

6. Apeliantas skunde nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nebuvo tikslinamos įvykio aplinkybės ir liko nepašalinti esminiai prieštaravimai tarp jo ir nuteistojo parodymų. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo ir skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nusprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis S. E. prisipažino esąs kaltas, davė parodymus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o proceso dalyviai tam neprieštaravo. Nusprendęs atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą teismas, siekdamas išsiaiškinti transporto priemonės perdavimo aplinkybes, apklausė liudytoją E. M. ir patį apeliantą. Teismui nusprendus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aplinkybės, dėl kurių yra ginčas ir esminis prieštaravimas, buvo tikslinamos. Pirmosios instancijos teismas informavo V. Č. apie galimą jo automobilio konfiskavimą, suteikė jam galimybę pasikviesti advokatą, duoti paaiškinimus, pačiam apklausti liudytoją ir kaltinamąjį, pasakyti baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą nesutrukdė teismui išsamiai ir visapusiškai nustatyti aplinkybių apie automobilio NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perdavimą, bei nepažeidė apelianto procesinių teisių.

7. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

8. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistasis S. E. padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas), panaudodamas apeliantui V. Č. priklausantį automobilį NISSAN X-TRAIL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri, pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konfiskuotinas turtas. Taip pat teismas nustatė, kad apeliantas, perduodamas nuteistajam vairuoti savo automobilį, žinojo, kad S. E. yra neblaivus, taigi žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

9. Apeliantas neginčija aplinkybių, kad jis perdavė vairuoti nuteistajam S. E. savo transporto priemonę ir kad važiavo kaip keleivis kartu su nuteistuoju, tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis žinojo, jog nuteistasis S. E. yra neblaivus, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. Č. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstą procesinį sprendimą, tai yra pagrįstai konfiskavo V. Č. priklausantį automobilį NISSAN X-TRAIL.

10. Nuteistasis S. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis prie savo namų (duomenys neskelbtini) g. kartu su V. Č. gėrė alkoholį – degtinę, o po to jie kartu važiavo V. Č. priklausančiu automobiliu Molėtų link. V. Č. paprašė jo pavairuoti, jam davė raktelius, automobilį. S. E. vairavo, o V. Č. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Alkoholio parduotuvėje nupirko V. Č., o S. E. pirko picas. V. Č. buvo neblaivus. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad sustabdžius automobilį matė, jog keleivio vietoje sėdintis V. Č. buvo neblaivus. Jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis leido vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. V. Č. dėl automobilio perdavimo nieko nepasakojo, sakė, kad jie šventė ir nusprendė kažkur važiuoti. V. Č. dar laikėsi ant kojų ir dar kalbėjo su jais, tačiau buvo stipriai neblaivus. Automobilio savininkas V. Č., apklaustas teisme, parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d., apie pietus, susitarė su S. E., kad pasiims jį iš (duomenys neskelbtini) g. ir nuveš jį į sodybą. Į (duomenys neskelbtini) g. atvažiavo pats, tačiau nuo ten jau vairavo S. E., nes V. Č. buvo susilaužęs koją, dėl ko buvo sunku vairuoti. Nuvažiavo iki picerijos ir S. E. nuėjo pirkti picos, jo nebuvo gan ilgą laiką, 20–30 min. Po to jie važiavo link sodybos. Pravažiavus tunelį, S. E. pradėjo labai lėtai važiuoti ir keistai judėti tarp juostų. Tada V. Č. pasakė, jog pats sės už vairo ir kad S. E. sustabdytų mašiną. Jis sustojo Konstitucijos pr., tuo metu atvyko pareigūnai. Pareigūnai S. E. davė pūsti, mašiną nutempė, o jam surašė protokolą. Su S. E. tą dieną nieko negėrė, alkoholio nevartojo. Jis buvo su kauke, jokio alkoholio kvapo nuo S. E. nejautė, todėl jam buvo staigmena, jog šis įpūtė. V. Č. vartoja vaistus, jam nuo alkoholio tik blogiau būtų. Jis manė, kad S. E. būklė yra normali, nepastebėjo, kad kažkas būtų netvarkoje. Iki picerijos jis vairavo gerai, tačiau po to pradėjo vairuoti keistai. Gali būti, jog netyčia dėl klaidos sumokėjo baudą, už tai, kad perdavė vairuoti automobilį neturinčiam teisės vairuoti asmeniui, galvojo, kad moka baudą už kaukės nedėvėjimą. Mano, jog S. E. picerijoje išgėrė, todėl jis tikrai nematė, kad šis buvo toks girtas.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad tarp nuteistojo S. E., liudytojo E. M. ir apelianto V. Č. duotų parodymų yra prieštaravimų. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

12. Nuteistasis S. E. viso proceso metu iš esmės davė išsamius, detalius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad kartu su V. Č. gėrė alkoholį, o po to, būdami neblaivūs, jie kartu važiavo V. Č. priklausančiu automobiliu, kurį vairavo nuteistasis, kuriuos iš dalies patvirtino liudytojas E. M. bei kita rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas E. M. parodė, kad išlipęs iš automobilio V. Č. buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, be to V. Č. jam paaiškino, kad jie šventė ir nusprendė kažkur važiuoti. Teismas nenustatė pagrindo liudytojui E. M. apkalbėti V. Č. arba duoti tikrovės neatitinkančius parodymus. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais ir dėl V. Č. neblaivumo, kadangi liudytojas E. M., kaip policijos pareigūnas, yra apmokytas atpažinti asmens neblaivumo požymius, o ta aplinkybė, kad V. Č. neblaivumas nebuvo tiksliai išmatuotas, nėra pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais, juolab, kad jie atitinka nuteistojo S. E. parodymus. Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio duomenų (t. 1, b. l. 9-10) matyti, kad alkoholio koncentracija nuteistojo S. E. kraujyje padidėjo tikrinant jį antrą kartą. Tai reiškia, kad nuteistasis girtėjo, o sulaikytas buvo praėjus trumpam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į S. E. ir V. Č. nurodomą įvykių chronologiją, ši aplinkybė patvirtina nuteistojo S. E. ir liudytojo E. M. parodymus, kad V. Č. su S. E. alkoholį vartojo kartu.

13. Pažymėtina, kad V. Č. duoti parodymai yra prieštaringi, neišsamūs, nelogiški ir neįtikinantys. Apelianto pateiktą versiją, kad S. E. galėjo vartoti alkoholį picerijoje, paneigė pats nuteistasis, nurodęs, kad picerijoje alkoholiu neprekiaujama. Be to, V. Č. aplinkybes dėl apsilankymo picerijoje proceso metu nurodė skirtingai. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad nepamena, ar į piceriją ėjo kartu su S. E., ar atskirai, tačiau nusipirkus pavalgyti atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Teisiamojo posėdžio metu V. Č. jau teigė, kad S. E. nuėjo pirkti picos, o jis liko sėdėti automobilyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nurodė, kad jokių įtartinų požymių, jog S. E. yra neblaivus, nepastebėjo, S. E. automobilį sustabdė dėl to, kad pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Tačiau duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu V. Č. nurodė jau kitokias aplinkybes, tai yra, kad S. E. pradėjo važiuoti labai lėtai ir keistai manevravo tarp eismo juostų, dėl ko šio paprašė sustabdyti automobilį. Pažymėtina ir tai, kad V. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad šis leido neblaiviam ir neturinčiam teisės S. E. vairuoti jo automobilį, tačiau šio pažeidimo V. Č. neginčijo ir sumokėjo jam paskirtą baudą. V. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad baudą sumokėjo per klaidą, kadangi manė mokantis baudą už kaukės nedėvėjimą. Tokius apelianto paaiškinimus teisėjų kolegija laiko neįtikinančiais ir niekuo nepagrįstais bei vertina, tik kaip jo siekį išvengti jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Apeliantui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad administracinio nusižengimo protokolas jam yra surašytas už kaukės nedėvėjimą, nes automobilį sustabdęs pareigūnas E. M. jokių pastabų dėl kaukės nedėvėjimo, netinkamo jos dėvėjimo V. Č. neišsakė. Priešingai, liudytojas E. M. davė tikslius ir aiškius parodymus apie tai, jog administracinio nusižengimo protokolas V. Č. buvo surašytas dėl to, kad jis leido vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui ir su juo buvo kalbama tik apie automobilio perdavimą vairuoti kitam asmeniui. Be to, tokią savo versiją paneigė ir pats V. Č. teisme nurodęs, jog buvo su kauke.

14. Apklausiamas po pertraukos vykusio teisiamojo posėdžio metu, kuomet buvo apklausiamas transporto priemonės savininkas dėl jam priklausančios transporto priemonės perdavimo aplinkybių nuteistajam, S. E. nurodė, kad jis kartu su V. Č. negėrė, o apklausos ikiteisminio tyrimo metu prikalbėjo nesąmonių, tačiau, teismui paskelbus jo anksčiau duotus parodymus, nuteistasis juos patvirtino, tai yra patvirtino, kad alkoholį vartojo kartu su V. Č.. Tokį trumpalaikį nuteistojo parodymų pasikeitimą, teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygojo jo noras palengvinti apelianto, o ne savo teisinę padėtį, kadangi baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio metu jis prašė teismo grąžinti V. Č. automobilį, o jam skirti griežčiausią bausmę. Apelianto akcentuojami nuteistojo S. E. parodymų nesutapimai dėl to, kad jis kartą nurodė neteisingą apelianto vardą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neesminiai, kadangi tiek iš nuteistojo, tiek iš apelianto parodymų matyti, kad iki nagrinėjamo įvykio S. E. ir V. Č. vienas kitą pažinojo neilgai. Apeliantas taip pat akcentuoja aplinkybę, kad nuteistasis S. E. gydėsi psichiatrijos ligoninėje, todėl jo pateikta informacija neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo teiginiu, kadangi, kaip jau minėta, S. E. davė nuoseklius, išsamius ir detalius parodymus, kuriuos patvirtino kita bylos medžiaga, o aplinkybė, kad jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje, savaime neduoda pagrindo abejoti jo parodymais.

15. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl to, kad V. Č. buvo žinoma, jog jam priklausantį automobilį S. E. vairavo būdamas neblaivus, ir jis, leisdamas S. E. tai daryti, tą žinojo ir suprato, kad jam priklausantį automobilį perduoda neblaiviam asmeniui BK uždraustai veikai daryti. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos, o nuosprendyje pateikė detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

16. Apeliantas skundu prašo automobilio konfiskavimą pakeisti į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą iš nuteistojo motyvuodamas tuo, kad jam priklausančio automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra ir neproporcinga teisinė priemonė. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

17. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. Be to, akcentuotina tai, kad nagrinėjamu atveju pats automobilio savininkas V. Č. ne tik suteikė teisę vairuoti transporto priemonę neblaiviam S. E., bet ir važiavo kartu su juo. Todėl pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas nėra aiškiai neproporcinga priemonė.

18. Apeliantas nurodo, kad automobilis jam reikalingas asmeniniais reikalais vykstant į namus, taip pat juo naudojasi darbe. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir nurodė, kad jos apeliantui buvo žinomos dar iki perduodant nuteistajam automobilį, tačiau tai nesulaikė jo nuo pavojingo poelgio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad automobilio vertė yra 3 380 Eur (t. 1, b. l. 22). Apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 700 Eur per mėnesį atlyginimą (t. 1, b. l. 174-175), todėl negalima daryti išvados, kad V. Č. automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra tokia žalinga poveikio priemonė, kad jos skyrimas būtų aiškiai neproporcingas.

19. Apelianto teiginys (su nuoroda į teismų praktiką), kad turto konfiskavimas pirmiausia turi būti nukreiptas į tą turtinę naudą, kurią nuteistasis realiai gavo iš nusikalstamos veikos, yra nesusijęs su nagrinėjama byla, kadangi nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-30-788/2017 priimta esant skirtingai situacijai ir faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje (apelianto nurodomoje byloje buvo sprendžiamas ne nusikalstamos veikos priemonės, o rezultato konfiskavimo klausimas), todėl minimoje byloje priimtas sprendimas šiai bylai neturi precedento galios. Juolab, kad ir pats apeliantas nurodo, jog nei jis, nei nuteistasis jokios turtinės naudos negavo.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad V. Č. priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) priemonė padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta vadovaujantis įstatymu bei teismine praktika šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nuosprendį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. birželio 9 d. pateikė teismui pirminę pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam S. E. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, priteisimo iš S. E. valstybės naudai (t. 2, b. l. 22–23). Pagal šią pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 148,04 Eur.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam S. E. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Taip pat, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis S. E. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija S. E. turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas – V. Č. apeliacinį skundą, pats nuteistasis S. E. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija proceso išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo S. E. valstybės naudai nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kurio turtas konfiskuotas – V. Č., apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, teikimo iš nuteistojo S. E. valstybės naudai nepriteisti.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė