Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-690-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-07
Bylos Nr.
1-690-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47062-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
S. E.
Advokatai
Andžejaus Kolpakas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-690-1131/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47062-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,kaltinamajam S. E. (S. E.),

transporto priemonės savininkui V. Č. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Andžejui Kolpakui (Andžej Kolpak),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 4 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 4 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 m. 9 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausmės;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL dydžio bauda, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. E. 2020 m. lapkričio 29 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais S. E. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Paaiškino, kad važiavo, būdami neblaivūs, su pažįstamu namo link (duomenys neskelbtini). Sustabdė policija, kai suko link (duomenys neskelbtini). Jis prisipažino vairavęs, o V. Č. buvo jo keleivis. Pareigūnai tikrino jo neblaivumą, kiek atsimena, pripūtė 2,9 prom. V. Č. atpažįsta, būtent jis ir buvo jo keleivis, o ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad važiavo su R., tiesiog sumaišė vardus. Paaiškino, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini), kad pernakvotų ir išsiblaivytų. Abu su V. Č. buvo neblaivūs. Automobilis priklauso V. Č.. Su juo susipažino (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną V. Č. jam paskambino ir pasakė, kad reikia dirbti ir kad nupirko automobilį, V. Č. atvažiavo jo pasiimti. Tuo metu V. Č. dar buvo blaivus. Tada buvo picerijoje prie (duomenys neskelbtini), paėmė dvi picas, picerijoje alkoholis neparduodamas, tada nuėjo į parduotuvę, V. Č. nupirko alkoholio, o vėliau jie kartu su V. Č. vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), prie jo namų išgėrė 0,7 l degtinės. Alkoholį vartojo trise, tas trečias draugas kartu nevažiavo, jis dabar sėdi. Nežino, kodėl V. Č. davė jam vairuoti automobilį, gal todėl, kad bijojo teises prarasti. V. Č. jam davė raktelius, automobilį ir pats sėdėjo šalia. Teigia, kad pasielgė blogai, jau antrą kartą, turi problemų su alkoholiu. Jis vairavo, kadangi buvo blaivesnis. V. Č. buvo daug girtesnis už jį. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus įtariamojo parodymus (b. l. 67-68), kaltinamasis juos patvirtino, nurodė, kad įvykio aplinkybes pamena gerai. Po šio įvykio V. matė dar du kartus, buvo susitikę, pakalbėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės dėl S. E. pareikšto kaltinimo, t. y. būtent dėl vairavimo neblaiviam, yra aiškios, o S. E., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Č. parodė, kad S. E. pažįsta neilgai, apie mėnesi laiko, gal net mažiau. Susipažino psichiatrinėje ligoninėje, kur kartu gulėjo (duomenys neskelbtini). Į ligoninę atsigulė lapkričio 8 d. ir iš ligoninės jį paleido 23 dieną. Teigia, kad turėjo problemų su sveikata, buvo staigūs pakilimai (neadekvatus elgesys), todėl dėl šios problemos buvo paguldytas į ligoninę. Tuo metu, kada jis buvo paleistas iš ligoninės, S. E. dar liko gulėti ligoninėje, tačiau žinojo, kad jį paleis po kelių dienų, todėl susitarė, kad lapkričio 29 d. atvyks susitikti su juo. Apie S. E. mažai ką žino, tik tai, kad gyvena su žmona (duomenys neskelbtini) gatvėje, turi du vaikus, anksčiau sakė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) su traktoriumi. Žino, kad dabar yra bedarbis. Kaip žmogus jis pasirodė labai draugiškas, nepiktybiškas, visada geranoriškai visiems nori padėti. Automobilis ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam (V. Č.). Jis jį nusipirko 2020 m. lapkričio 24 d. iš T. B., tačiau dar nespėjo jo užregistruoti VĮ ,,Regitra“. Spalio mėnesio pabaigoje jam lūžo koja ir 2020 m. lapkričio 2 d. jam uždėjo gipsą ant dešinės kojos, dėl to buvo sudėtinga vaikščioti, vairuoti bei fiziškai dirbti. 2020 m. lapkričio 29 d. ryte atsikėlė, tvarkėsi prie namų (duomenys neskelbtini) kaime (ten yra jo sodyba), vėliau su reikalais išvažiavo į miestą su jam priklausančiu automobiliu. Jam reikėjo pagalbos tvarkant namų aplinką, reikėjo, kad kažkas padėtų pernešti lentas, nes vienam yra sudėtinga. 2020 m. lapkričio 29 d. po pietų nuvažiavo pas S. E. į namus (duomenys neskelbtini), trumpai pabendravo su juo ir jo paprašė, kad jis (S. E.) pavairuotų automobilį iki liudytojo namų, nes tuo metu jam buvo tikrai sunku vairuoti, skaudėjo koją. Jis nežinojo, kad S. E. neturi vairuotojo pažymėjimo. Jeigu būtų žinojęs, kad jis neturi teisių, tikrai nebūtų davęs jam automobilio raktų ir nebūtų leidęs sėsti jam už vairo. Nuvažiavus nuo (duomenys neskelbtini), užvažiavo į piceriją nusipirkti pavalgyti (ar ėjo kartu ar atskirai, prisiminti negali, nes vartoja vaistų kursą). Nusipirkus pavalgyti atsisėdo į automobilį ir važiavo link namų. Automobilyje nuo S. E. alkoholio kvapo nejautė, bendravo normaliai, jokių įtartinų požymių, kad jis yra neblaivus, tikrai nepastebėjo. Staiga pamatė, kad policijos ekipažas įjungė garsinį signalą ir paprašė sustoti. Jie sustojo. Policija paprašė išlipti iš automobilio. S. E. patikrino blaivumą du kartus, po to S. E. buvo sulaikytas ir išvežtas, o automobilis buvo konfiskuotas. Po to jis (V. Č.) paskambino savo sūnui ir paprašė, kad atvažiuotų jį parvežti namo (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 14.50 val. dirbant kartu su specialistu V. K. važiavo ir už (duomenys neskelbtini) pamatė įtartiną automobilį ,,Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris labai lėtai važiavo bei manevravo. Jie (pareigūnai) važiavo paskui minėtą automobilį. Automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini) autobuso sustojime sustojo. Tuo metu jis kartu su specialistu V. K. pamatė, kad iš automobilio keleivio pusės išlipa vyriškis ir pradėjo eiti į vairuotojo pusę. Tuo metu jis su pareigūnu išlipo iš automobilio ir jį sustabdė. Vyriškis, kuris buvo lauke, pateikė dokumentą. Tai buvo V. Č.. Vėliau jam išrašė administracinio nusižengimo protokolą už automobilio perdavimą neblaiviam asmeniui. Bendraujant su juo, buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Priėjus prie vairuotojo pusės, sėdėjo kitas vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai taip pat neblaivus, nes bendraujant su vairuotoju nuo jo buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašė, kad jis pateiktų dokumentą, tačiau iš karto jo pateikti nesugebėjo. Patikrino duomenų bazėje ir nustatė, kad tai buvo S. E.. Patikrino jo blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,70 prom. girtumas., antro pūtimo metu – 2,97 prom. Girtumas. Vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo. Paprašius jo pateikti automobilio bei asmens tapatybes dokumentą, vairuotojas pateikė tik automobilio registracijos liudijimą. Tikrinant automobilio ir vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad vairuotojas S. E. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs. Dėl šio pažeidimo vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 2 d. Vėliau atvyko kitas ekipažas, kuris S. E. išvežė į Vilniaus aps. VPK OVS, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Tuo metu abu vyriškiai buvo akivaizdžiai neblaivūs (b. l. 56).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. 15.03 val. gautas pranešimas, jog buvo sustabdytas automobilis ,,Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus (pirmu pūtimu nustatytas 2,70 prom. girtumas, antru – 2,97 prom. girtumas), sulaikytas. Automobilis išvežtas saugojimui į aikštelę (b. l. 6).

Iš 2020 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini)vyriausiojo patrulio E. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 29 d. 14.50 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. E.. Patikrinimo metu iš vairuotojo burnos buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo neblaivumą 15.00 val. buvo nustatytas 2,70 prom. neblaivumas, patikrinus 15.20 val. – 2,97 prom. neblaivumas. Tikrinant automobilio ir vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad vairuotojas S. E. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 7).

Iš 2020 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) vyr. patrulio A. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad patruliuojant 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.05 val. buvo gautas nurodymas vykti į vietą (duomenys neskelbtini), ir padėti ekipažui dėl neblaivaus vairuotojo. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnai perdavė pristatyti į VPK OVS neblaivų vairuotoją S. E., kuriam nustatytas girtumas – 15.00 val. 2,70 prom., o 15.20 val. – 2,97 prom. (b. l. 8).

2021 m. lapkričio 29 d. 15.25 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. E. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 9).

Iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad S. E. 2020 m. lapkričio 29 d. 15.00 val. nustatytas 2,70 promilių girtumo laipsnis, o 15.20 val. – 2,97 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1298797 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2020 m. gruodžio 29 d. (b. l. 11).

Iš 2020 m. lapkričio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 12). Pridėtas 2020 m. lapkričio 29 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su nuotraukomis (b. l. 13-16, 19-21).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) savininkas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. yra V. Č. (b. l. 17-18).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Nissan X-Trail“ (2006 m. 100 kW/136 AG, 2184 cm³, dyzelinas) kaina Lietuvoje su PVM 2020 m. lapkričio mėnesį – 3380 Eur (b. l. 22).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. lapkričio 24 d. 18.00 val. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutarties nustatyta, kad pardavėjas T. B. pardavė pirkėjui V. Č. automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3000 Eur (b. l. 49).

Iš 2020 m. lapkričio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 39-ANR_P-63147-2020 nustatyta, kad V. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 1 dalį (už transporto priemonės perdavimą asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti) su nurodymu sumokėti 30 eurų dydžio baudą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. Č. su pažeidimu sutiko (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. E. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,70 promilių neblaivumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino kaltinamajam S. E. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu S. E. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Tai, jog S. E. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. M. parodymai, jo tarnybinis pranešimas (b. l. 7), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 6), 2020 m. lapkričio 29 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), 2021 m. lapkričio 29 d. 15.25 val. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 9), alkotesterio kvitai (b. l. 10), VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 18) ir 2020 m. lapkričio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 39-ANR_P-63147-2020 (b. l. 50). Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad S. E. 2020 m. lapkričio 29 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. E. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam S. E.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmę, S. E., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, daug administracinių teisės pažeidimų padaryta esant neblaiviam (b. l. 93-115), anksčiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, o paskutinį kartą – 2017 m. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (b. l. 80-88), nedirba (b. l. 90), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91), nevedęs.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad savo elgesį vertina blogai, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo savo elgesio kaip blogo vertinimas teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis jau antrą kartą vairuoja neblaivus, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimų padarymo. Be to, kaltinamasis jau kartą teistas už vairavimą neblaiviam, o tai rodo itin cinišką požiūrį į KET laikymosi privalomumą, kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ne švelniausią, bet ir ne griežčiausią bausmės rūšį – areštą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų arešto. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad S. E. skirtina 39 parų arešto bausmė, t. y. jo dydį nustatant šiek tiek mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, kuri, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam skirtina 26 parų arešto bausmė.

Kaltinamasis S. E. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 29 d. 15.00 val. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 14.36 val. (viena diena) (b. l. 62, 73). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo S. E.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar kaltinamasis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

S. E. padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, S. E. yra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio grubius KET pažeidimus – ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio, ir už vairavimą neturint tam teisės (b. l. 93-115). Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 80-88), administracine tvarka baustas, be kita ko, ir už šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 93-115).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi S. E. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, praneština VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

Teismo atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo pagal BPK 273 straipsnį kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kadangi transporto priemonės savininkas V. Č. nesutinka su jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimu, todėl teismas, turėdamas pareigą ir siekdamas išsiaiškinti transporto priemonės perdavimo aplinkybes (o ne kaltinamajam kaltinime inkriminuotas aplinkybes), teisiamojo posėdžio metu apklausė liudytojus E. M. ir V. Č.. Šios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su kaltinamajam pareikšto kaltinimo aplinkybėmis, todėl, teismo manymu, tai netrukdo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą šioje byloje. Šių liudytojų, apklaustų teisiamojo posėdžio metu, parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek tai susiję būtent su transporto priemonės perdavimo aplinkybėmis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad nei kaltinamojo, nei transporto priemonės savininko nepažįsta. Sustabdžius automobilį, matė, kad keleivio vietoje sėdintis asmuo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo automobilio savininkas, buvo neblaivus. Jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis leido vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. Keleivis dėl automobilio perdavimo nieko nepasakojo, sakė, kad jie šventė ir nusprendė kažkur važiuoti. Automobilyje buvo picos, gal į svečius ruošėsi važiuoti. Nepamena, ar automobilio savininkas sakė, kodėl perdavė mašiną vairuoti kitam asmeniui. Keleivis dar laikėsi ant kojų ir dar kalbėjo su jais, tačiau buvo stipriai neblaivus. Jis dar kažkam skambino, bet jie ilgai nebuvo, uždarė automobilį ir išvyko pas vairuotoją į budėtojų dalį, o keleivį paliko stotelėje. Teismo posėdžio metu pareigūnas atpažino V. Č. kaip keleivio vietoje sėdėjusį asmenį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas transporto priemonės savininkas V. Č. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, kadangi kartu gulėjo ligoninėje 2020 m. lapkričio mėnesį. Paaiškino, kad jis išėjo iš ligoninės savaite anksčiau už S. E.. Jis prašė darbo. Kadangi jis (V. Č.) tvarko (duomenys neskelbtini) sodybos namelį, todėl pasiūlė jam ten padirbėti. Ligoninėje S. E. pasirodė adekvatus, linksmas žmogus. Išeidamas iš ligoninės, gavo vaistų sąrašą, turi (duomenys neskelbtini), dėl to nuolat geria vaistus. 2020 m. lapkričio 29 d. apie pietus susitarė su S. E., kad pasiims jį iš (duomenys neskelbtini) ir nuveš jį į sodybą. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo pats, nes S. E. turėjo padėti sodyboje, susitarė važiuoti. Nuvažiavo iki picerijos, važiuojant į piceriją, vairavo S. E.. Kadangi jis (V. Č.) buvo susilaužęs koją ir turėjo gipsą, jam buvo sunku vairuoti. Jis pats (V. Č.) paprašė jo (S. E.) vairuoti, jis leido S. E. vairuoti. Jis davė jam pinigų ir S. E. nuėjo pirkti picos, jo nebuvo gan ilgą laiką, 20-30 min. Po to jie važiavo link sodybos. Pravažiavus tunelį, jis pradėjo labai lėtai važiuoti ir keistai judėti tarp juostų. Jis paklausė, kas yra, o jis nieko neatsakė. Tada jis pasakė, jog pats sės už vairo ir kad S. E. sustabdytų mašiną. Jis pasuko į Konstitucijos pr., tačiau jam prašant nesustojo, atvažiavo net iki ,,(duomenys neskelbtini)“. Sustojus jis išlipo, apėjo automobilį, kad sėstų už vairo, ir tuo metu iš paskos atvyko pareigūnai. Pareigūnai S. E. davė pūsti, mašiną nutempė, o jam surašė protokolą. Su S. E. nieko negėrė, tądien jis (V. Č.) alkoholio nevartojo. Jis buvo su kauke, jokio alkoholio kvapo nuo S. E. nejautė, todėl jam buvo staigmena, jog jis įpūtė. Jis (V. Č.) vartoja vaistus, jam nuo alkoholio tik blogiau būtų. Kadangi S. E. kalba greitai, jis nepastebėjo, kad kažkas jam būtų netvarkoje. Manė, kad jo būklė normali, spėja, kad jis galėjo išgerti picerijoje, nes ten buvo ilgai. Iki picerijos jis vairavo gerai, tačiau po to pradėjo vairuoti keistai. Gali būti, jog netyčia sumokėjo baudą, už tai, kad perdavė vairuoti automobilį neturinčiam teisės vairuoti asmeniui. Nurodo, kad tai yra jo klaida, kad jis tą baudą apmokėjo, nesigilino, kadangi taip pat yra gavęs baudą už kaukės nedėvėjimą, galvojo, kad bauda būtent už tai. Iš ligoninės išėjo 2020 m. lapkričio 24 d. Ten gulėjo maždaug dvi su puse savaitės. Ten alkoholio nevartojo. Iki ligoninės taip pat labai retai vartojo alkoholį, kadangi vartoja vaistus, kuriuos reikia gerti nuolat. Jo šeima nusprendė, jog jam reikia pagulėti psichiatrinėje ligoninėje, kadangi jam buvo paūmėjimas. Jis turi (duomenys neskelbtini) jau ne vienerius metus. Teigia, kad tai, jog S. E. posėdžio metu yra nurodęs, jog jie kartu vartojo alkoholį ir kad jis buvo neblaivus, jam buvo staigmena, kadangi tai netiesa. Pareigūnas nurodė, kad jis buvo neblaivus, bet tai pareigūno nuomonė, kadangi jis buvo blaivus. S. E. buvo nustatytas 2,8 prom. girtumo laipsnis, tačiau mano, jog jis picerijoje dar išgėrė, todėl jis tikrai nematė, kad jis buvo toks girtas. Jis dar vaistus vartoja, todėl gal ir dėl šito nepamatė S. E. būklės. Teisę vairuoti turi, vaistų vartoja daug. Įvykio metu gėrė stipresnius vaistus, kadangi buvo paūmėjimas. Jam svaigdavo galva nuo tų vaistų, jo klaida yra tai, kad atsisėdo po tų vaistų už vairo. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo V. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41-42), jis juos patvirtino ir paaiškino, kad tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018, 2K-13-458/2021). Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo S. E., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, kadangi nagrinėjamu atveju automobilis ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo priemone. Ginčo šioje byloje, kad V. Č. priklausančią transporto priemonę kaltinamasis S. E. panaudojo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai nusikalstamai veikai padaryti, nėra.

Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam S. E., bet kartu su juo važiavusiam ir keleivio vietoje sėdėjusiam V. Č.. Pažymėtina, kad ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą, gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įtvirtintas aplinkybes. Pažymėtina, kad ši nuostata taikoma ne asmenų, bet daiktų atžvilgiu. Nagrinėjamai bylai aktualus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021). BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įtvirtintas aplinkybes, turto konfiskavimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka konfiskavimo tikslingumo reikalavimų (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Ginčo šioje byloje, kad V. Č. jam priklausančia transporto priemone leido naudotis, t. y. perdavė jam priklausantį automobilį vairuoti kaltinamajam S. E., ir kad V. Č. važiavo kaip keleivis kartu su kaltinamuoju S. E., nėra. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar V. Č., leisdamas S. E. naudotis jam priklausančia transporto priemone ir kartu važiuodamas su S. E., žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio savininkui, t. y. V. Č., buvo žinoma, jog S. E. jam priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus ir jis, leisdamas S. E. tai daryti, tą žinojo ir suprato, kad jam priklausantį automobilį perduoda neblaiviam asmeniui BK uždraustai veikai daryti.

Šioje byloje teismas konstatavo, kad S. E. 2020 m. lapkričio 29 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,70 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. E. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog automobilis ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Č. bei kad 2020 m. lapkričio 29 d. apie 15.00 val. kaltinamojo S. E. vairuotame automobilyje kartu kaip keleivis važiavo ir V. Č..

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jis prie jo namų (duomenys neskelbtini) kartu su V. Č. gėrė alkoholį – degtinę, o po to jie kartu važiavo V. Č. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) link. V. Č. paprašė jo pavairuoti, jam davė raktelius, automobilį. Jis (S. E.) vairavo, o V. Č. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Alkoholį parduotuvėje nupirko V. Č., o jis (S. E.) pirko picas. V. Č. buvo neblaivus.

Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti tokia kaltinamojo įvykio versija, kadangi jis minėto įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu nurodė išsamiai ir nuosekliai, taip pat teismas nenustatė jokio pagrindo apkalbėti automobilio savininką (V. Č.) ar nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis. Antrojo teisiamojo posėdžio metu, kai buvo apklausiamas transporto priemonės savininkas dėl jam priklausančios transporto priemonės perdavimo aplinkybių kaltinamajam, kaltinamasis kartą nurodė, kad V. Č. su juo negėrė, tačiau balsu perskaičius S. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino kaip teisingus ir nurodė, kad įvykio aplinkybes pamena. Be to, kaltinamasis antrojo teisiamojo posėdžio metu teismo prašė jį nubausti griežčiausia bausme, bet grąžinti V. Č. priklausančią transporto priemonę, nes kitu atveju jis turės jam sumokėti daug pinigų už automobilį. Teismas tokį fragmentinį kaltinamojo pozicijos dėl aplinkybių, susijusių, su jo ir V. Č. alkoholio vartojimu, pakeitimą laiko kaltinamojo gynybine versija, kuri yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Kaltinamasis taip siekia sušvelninti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės padarinius, kurie paliestų ir transporto priemonės savininką V. Č., tai kaltinamasis aiškiai nurodė ir teisiamojo posėdžio metu – kad tik nereiktų jam V. Č. grąžinti pinigų už automobilį, jei teismas jį konfiskuotų. Tai, kad V. Č. buvo neblaivus ir vartojo alkoholį kartu su kaltinamuoju, o po to jam neblaiviam perdavė vairuoti automobilį ir tai žinojo, patvirtina liudytojo pareigūno E. M. parodymai. Šis pareigūnas nurodė, kad sustabdžius automobilį ,,Nissan“ ir priėjus prie jo, matė, kad abu asmenys – ir vairuotojas, ir keleivis, yra neblaivūs. Teismo posėdžio metu pareigūnas atpažino V. Č. kaip keleivio vietoje sėdėjusį asmenį. Keleiviui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Keleivis dar laikėsi ant kojų ir dar kalbėjo su jais, tačiau buvo stipriai neblaivus. Jis dar kažkam skambino, bet jie ilgai nebuvo, uždarė automobilį ir išvyko pas vairuotoją į budėtojų dalį, o keleivį paliko stotelėje. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareigūnas E. M. būtų suinteresuotas apkalbėti V. Č.. Šis pareigūnas įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jis nei su kaltinamuoju, nei su transporto priemonės savininku nėra susietas jokiais ryšiais, pareigūnas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jo prieš tai jokie santykiai su kaltinamuoju ir transporto priemonės savininku nesiejo. Šis pareigūnai davė parodymus įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nėra, todėl pagrindo teigti, jog šio liudytojo parodymai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi, nėra. Be to, tai, kad nebuvo tiksliai išmatuotas V. Č. neblaivumo laipsnis, savaime nepaneigia liudytojo pareigūno E. M. parodymų apie jo neblaivumą, pareigūno funkcijos apima įvairių pažeidimų ir įvykių tyrimą, jis yra apmokytas nustatyti asmenų neblaivumo požymius, todėl teigti, jog tai yra tik pareigūno subjektyvi nuomonė (kad V. Č. buvo neblaivus), nėra pagrindo; juolab šias pareigūno nurodytas aplinkybes, kaip minėta, patvirtina ir kaltinamojo S. E. parodymai.

Tai, jog V. Č. žinojo ir suprato, jog S. E. yra neblaivus, be paties kaltinamojo ir liudytojo pareigūno parodymų patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad S. E. nustatyti visi neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 9); iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad S. E. 2020 m. lapkričio 29 d. 15.00 val. nustatytas 2,70 promilių girtumo laipsnis, o 15.20 val. – 2,97 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10). Tai, jog antru pūtimu kaltinamajam nustatytas didesnis girtumo laipsnis rodo, jog alkoholis buvo vartojamas prieš pat įvykį arba esant trumpam laiko tarpui iki jo, nes asmuo einant laikui neblaivėjo, o priešingai, girtėjo. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paneigė V. Č. versiją, jog jis prisigėrė picerijoje, kadangi kaltinamasis nurodė, jog picerijoje alkoholis neparduodamas, o alkoholį parduotuvėje nupirko pats V. Č.. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. Č. žinojo ir suvokė, kad leido vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui. V. Č. yra gyvenimiškos patirties turintis asmuo, turi atitinkamą vairavimo stažą, turi teisę vairuoti transporto priemones, kaltinamasis buvo itin neblaivus, pripūtė beveik 3 prom., jo neblaivumo požymiai buvo akivaizdūs, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėjo nesuvokti, jog automobilį perduoda vairuoti neblaiviam asmeniui, o juo labiau, kai kaltinamasis ir transporto priemonės savininkas kartu vartojo alkoholį ir po to kartu važiavo. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Kelių eismo taisyklių 14 punktą ne tik draudžiama vairuoti neblaiviems asmenims, bet ir neleidžiama duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie, be kita ko, yra neblaivūs. V. Č. turi vairuotojo pažymėjimą, todėl jis žino Kelių eismo taisykles. Be to, liudytojo V. Č. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi – ikiteisminio tyrimo metu V. Č. nurodė, kad jis neatsimena, ar į piceriją nusipirkti pavalgyti ėjo kartu su S. E. ar atskirai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad į piceriją vienas ėjo S. E., o taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus įvykio aplinkybes prisiminė geriau, taip pat teisiamojo posėdžio metu iškėlė naujas versijas, jog jis negalėjo pajusti ir suprasti kaltinamojo neblaivumo, nes jis dėvėjo veido kaukę, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį kreivojo ir dėl to jis paprašė jo sustoti, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad sustojo tada, kai policijos pareigūnai įjungė švyturėlius. Taigi, matyti, kad V. Č., duodamas parodymus, yra nenuoseklus, jo parodymai yra prieštaringi, taip pat jis atsimena aplinkybes, kurios jam naudingos, o kurios nenaudingos – nepamena, tačiau teismas visa tai laiko jo gynybos versija, siekiant išvengti jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Be to, V. Č. tvirtina, kad jis negalėjo suprasti S. E. neblaivumo dar ir dėl to, kad jis tuo metu vartojo vaistus, nuo jų jam svaigo galva, tačiau teismas šią jo versiją atmeta kaip nepagrįstą ir gynybinę. Pažymėtina, kad V. Č. pas S. E. atvyko pats savo automobiliu, jam tai nesutrukdė vairuoti automobilio, o automobilį vairuoti S. E. perdavė ne dėl to, kad jam svaigo galva, o dėl to, kad buvo susilaužęs koją ir ji buvo sugipsuota. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo netrukus po paleidimo iš ligoninės sugebėjo įsigyti transporto priemonę, ją vairuoti, įsidarbinti, tvarkėsi sodyboje, todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teigti, jog jam paskirtų vaistų poveikis buvo toks, kad jis nesugebėjo suvokti kaltinamąjį esant neblaivų, yra visiškai nelogiška; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jam paskirti vaistai ir jų vartojimas netrukdė gyventi įprasto gyvenimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad asmeniui, vartojant tam tikrus vaistus ir kartu geriant alkoholį, natūralu, kad tai gali išprovokuoti nepageidaujamų sveikatos reiškinių, tačiau pats asmuo turi prisiimti tokio savo elgesio padarinius ir atsakomybę už juos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Č. ne tik žinojo, kad perduoda automobilį neblaiviam S. E., bet dar ir kartu su juo važiavo, tai žinodamas.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo S. E. ir liudytojo E. M. parodymus, kaip nepagrįstus vertina liudytojo V. Č. teiginius, jog jis galėjo klysti dėl S. E. būklės, kadangi šie laikytini, jo kaip automobilio savininko, gynybinę versija, siekiant išvengti galimo, jam priklausančio automobilio, konfiskavimo.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš V. Č. būtų netikslingas. V. Č. įgalioto atstovo nurodomos aplinkybės, kad transporto priemonė jam yra reikalinga darbe, egzistavo ir jam perduodant transporto priemonę vairuoti neblaiviam kaltinamajam, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo tokio poelgio. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo, o nagrinėjamu atveju, jei jos nebūtų perdavęs neblaiviam kaltinamajam pats transporto priemonės savininkas V. Č., šios veikos padarymas būtų neįmanomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021).

Atsižvelgiant į visa tai, taip pat į automobilio vertę, nustačius BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas aplinkybes ir nenustačius BK 72 straipsnio 5 dalies numatytų pagrindų, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų netikslingas, iš V. Č. konfiskuotinas automobilis ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, ši baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju yra būtina, proporcinga ir tikslinga teisinė priemonė. Tai atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs ar perduoda transporto priemones vairuoti neblaiviems asmenims, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą, be to, V. Č. poelgio BK 72 straipsnio kontekste pavojingumą didina ir tai, jog jis ne tik perdavė transporto priemonę neblaiviam S. E., bet dar ir kartu su juo važiavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021).

Siekiant užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro A. M. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. Č. priklausančiam automobiliui ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. birželio 11 d., iš dalies apribojant nuosavybės teises, t. y. uždraudžiant automobilį valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę naudotis automobiliu; turto saugotojas: V. Č. (b. l. 51-52). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam S. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Automobilis ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2020 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio vyresniosios specialistės R. Š. rašte nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir aikštelėje saugoto minėto automobilio, yra 15 Eur (b. l. 23-35). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti S. E. 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. E. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 29 d. 15.00 val. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 14.36 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

S. E. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti V. Č. priklausantį automobilį ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro A. M. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. Č. priklausančiam automobiliui ,,Nissan X-Trail“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotojas: V. Č., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Priteisti iš S. E. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai procesines išlaidas – 15 Eur (penkiolika eurų), patirtas už transporto priemonės – automobilio ,,Nissan X-Trail“ transportavimą ir saugojimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. E. išaiškinti, kad:

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė