- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-1591-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00109-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. J. (buvusi pavardė – V.), išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovui V. J. prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus H. V. gyvenamąją vietą su jo motina, t.y. ieškove A. G.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. V. po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę A. G. sūnui H. V. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią V. V. su nepilnamečiu sūnumi H. V. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos jam priklausančio savaitgalio penktadienį 18 val. ir gražindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.
2. 2025-02-25 ieškovės atstovė pateikė teismui 2025-02-17 šalių sudarytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino 2025 m. vasario 17 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. G. ir atsakovo V. J., šiomis sąlygomis:
1. Nepilnamečio sūnaus H. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina A. G. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
2. V. J. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui H. V. po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Ieškovė A. G. yra skiriama sūnui H. V. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Šalys susitarė, kad V. J. su nepilnamečiu sūnumi H. V. bendraus kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos jam priklausančio savaitgalio penktadienį 18 val. ir gražindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Šalių susitarimu gali būti nustatoma ir kitokia tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.
5. Šia sutartimi ieškovė atsisako visų kitų byloje pareikštų reikalavimų, kurie atskirai neaptarti šioje taikos sutartyje.
6. Šalys susitaria, kad ieškovė neatlygina atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai teismas paskirsto savo nuožiūra.
7. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, o res judicata galią turinčiu ir priverstinai vykdytinu dokumentu taikos sutartis tampa įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria ši taikos sutartis patvirtinama.
8. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Sutartis atitinka tikruosius šalių ketinimus ir valią, todėl šalys teismo prašo patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti.
9. Šalys susitaria ir sutinka, kad šios taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo klausimai būtų išspręsti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant.
10. Šalys pažymi, kad taikos sutartį jos sudaro laisva valia, niekieno neverčiamos, nesant apgaulės, smurto, spaudimo ar grasinimo veiksmų, taip pat kitų tokio pobūdžio veiksmų ir aplinkybių, kurioms esant ši taikos sutartis nebūtų sudaryta. Sudaroma taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, atitinka šalių interesus, taip pat nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymais saugomų interesų. Kiekviena šalis aiškiai patvirtina, kad šią taikos sutartį pasirašė kaip dokumentą atitinkantį jų tikruosius ketinimus ir valią.
4. Teismas nutraukė civilinę bylą Nr. e2-2032-457/2025.
5. Teismas nustatė, kad prašymas tenkintinas, nes sudaryta taikos sutartis nepilnamečio vaiko H. V., gimusio 2022 m. gruodžio 15 d., bei šalių teisių ir teisėtų interesų, taip pat, viešojo intereso nepažeidžia, todėl sutartis patvirtintina, byla nutrauktina rašytinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovas V. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti prašymą patvirtinti taikos sutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktu šalys numatė, kad atsakovas V. J. turės teisę matytis su vaiku kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos jam priklausančio savaitgalio penktadienį 18 val. ir grąžindamas to paties savaitgalio sekmadienį 18 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Taigi per vieną kalendorinį mėnesį atsakovas galės bendrauti su sūnumi viso labo tik 4 paras. Būtent ši taikos sutarties sąlyga suponuoja tarp šalių susidariusią nelygybę dėl nustatytos bendravimo tvarkos, nes ieškovė pasinaudojo atsakovo nežinojimu, nepatyrimu tokiose situacijose ir teisinių pasekmių dėl taikos sutarties patvirtinimo nesuvokimu. Tokiu būdu buvo visiškai ignoruota taikos sutarties prigimtis ir tikslas.
6.2. Priešingai nei buvo teigiama ieškovės ieškinyje, atsakovas V. J. nėra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, auklėjimo ir bendravimo su juo. Priešingai, atsakovas V. J. ne tik išlaiko savo mažametį sūnų, tačiau ir nuolatos su juo bendrauja ir matosi, tarp jų yra susiformavęs stiprus ryšys. Tai, kad ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovui buvo netikėta.
6.3. Kai atsakovui tapo žinoma apie pradėtą civilinę bylą, iš ieškovės ir jos atstovės pusės atsakovas gavo didelį spaudimą kuo greičiau sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartis buvo sudaryta 2025-02-17 d. identiškomis, kaip ieškinyje nurodytomis sąlygomis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad realių derybų tarp šalių nebuvo ir atsakovas neturėjo galimybės derėtis ir išreikšti savo valią.
6.4. Atsakovas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, net nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Iniciatyva sudaryti taikos sutartį kilo iš ieškovės pusės. Taikos sutartį parengė ir teismui tvirtinimui pateikė ieškovės atstovė advokatė. Atsakovas neturėjo galimybės išsiaiškinti ketintos sudaryti ir pasirašytos taikos sutarties sąlygų atitikties jo valiai ir interesams, nes iš ieškovės pusės jautė didelį spaudimą greičiau sudaryti taikos sutartį, kad greičiau baigtųsi procesas. Negana to, ieškovė žodžiu žadėjo, kad atsakovas ir toliau galės bendrauti su vaiku neribotai ir dažnai taip, kaip šiuo metu yra tarp šalių susiklosčiusi praktika. Tačiau net nespėjus įsiteisėti nutarčiai, ieškovė jau nustojo laikytis šalių žodinio susitarimo ir nurodė atsakovui, kad šis neturi teisės matytis su vaikui kita, nei Taikos sutartyje nustatyta tvarka.
6.5. Tokiu būdu akivaizdu, kad sudaryta taikos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės neatitinka atsakovo vidinės valios – atsakovas iš teisų pageidauja bendrauti su vaiku lygiomis teisėmis ir mastu, kaip ir ieškovė. Atsakovas norėtų ir toliau matytis su vaiku dažniau nei tik du savaitgalius per kalendorinį mėnesį. Toks trumpas laiko tarpas, skirtas susitikimui su vaiku, gali neigiamai paveikti atsakovo ir vaiko susiformavusį ryšį, atsakovo teisės dalyvauti vaiko auginime ir auklėjime tokiu būdu yra smarkiai apribotos. Pažymėtina, kad atsakovas buvo skubinamas pasirašyti taikos sutartį iš ieškovės pusės ir iš esmės sutikti su pareikštu ieškiniu pilna apimtimi. Atsakovas iki 2025-03-18 d. apskritai nebuvo kreipęsis teisinės pagalbos ir 2025-02-17 d. pasirašant taikos sutartį jis neturėjo jį atstovaujančio advokato, kuris būtų galėjęs atsakovui išaiškinti taikos sutarties patvirtinimo pasekmes. Vertinant šioje byloje susidariusių aplinkybių visumą, atsakovas V. J. tinkamai negalėjo užtikrinti savo teisės išreikšti valią, kuri būtų nesuponuota niekieno interesų, t. y. be ieškovės ir jos atstovės spaudimo greičiau sutikti su taikos sąlygomis.
6.6. Šiuo atveju taikos sutartyje tarp šalių nėra detaliai aptarta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kas akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, taigi ir viešąjį interesą. Pažymėtina, kad tokia taikos sutartis nesukuria tarp šalių taikos, o priešingai, užprogramuoja ateityje neabejotinai kilsiančius konfliktus ir problemas. Bendravimo su vaiku tvarka apsiriboja viso labo tėvo ir vaiko bendravimą tik pirmąjį ir trečiąjį kalendorinio mėnesio savaitgalį, tuo tarpu Taikos sutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka neaptaria ir nenustato absoliučiai jokių taisyklių, kaip vaiko tėvas galės dalyvauti vaikui svarbių švenčių tokių, kaip vaiko gimtadienis, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, Mokslo ir žinių diena ir kt., metu, kiek laiko tėvas galės matytis su vaiku darbo dienomis. Taikos sutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka neaptaria ir nenustato absoliučiai jokių taisyklių dėl vaiko atostogų, ypač dėl atostogų tvarkos, kai vaikas pradės lankyti mokyklą ir atitinkamai mokslo metų eigoje turės moksleivių atostogas. Pažymėtina, kad atsakovas turi noro ir galimybių praleisti su vaiku žymiai daugiau laiko nei tik pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį. Vaiko interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuri apimtų abiejų tėvų vienodą ir lygiavertį įsitraukimą į vaiko auklėjimą, bendravimą su juo ir kontaktavimą. Tuo tarpu taikos sutartyje nustatytoji tvarka iš esmės eliminuoja vaiko tėvo dalyvavimą vaiko auklėjime ir auginime, taip pat itin apriboja tėvo ir vaiko kontaktą iki absoliučiai minimalaus laiko kiekio per mėnesį (bendravimui nustatytos viso labo 4 paros per mėnesį).
6.7. Atsakovo įsitikinimu, tokia bendravimo tvarka pakenks vaikui, neužtikrins jo teisės į abiejų tėvų turėjimą ir visapusišką bendravimą su abiem tėvais. taikos sutarties turinys yra ydingas, suteikiantis išskirtinį pranašumą ieškovei, apribojantis tėvo dalyvavimą vaiko gyvenime ir nesukuriantis taikos tarp šalių. Tokia taikos sutartis ir itin formali bendravimo su vaiku tvarka neteisėtai apriboja vaiko galimybę pilnavertiškai bendrauti su tėvu ir akivaizdžiai neužkertanti kelio dėl ieškovės ir atsakovo galimų konfliktų ateityje. Taikos sutarties siekis turėtų būti atkurti tarp šalių taiką ir užkirsti galimybę kilti konfliktams ateityje.
6.8. Taikos sutartis pirmosios instancijos teismo buvo patvirtinta nepagrįstai, nes neužtikrina prioritetinio vaiko intereso turėti ryšius su abiem tėvais, užtikrinti lygiavertį, visapusišką ir kokybišką bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu. Ginčijama nutartis neatitinka ir CPK 385 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes šeimos byloje iš esmės liko neišspręstas vienas su vaiko teisėmis susijęs klausimas – tai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taip, kad tokia tvarka atitiktų vaiko poreikius ir teisę į pilnavertišką, nuolatinį, kokybišką bendravimą su abiem savo tėvais, įskaitant atsakovą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė A. G. pateiktu atsiliepimu į skundą prašo klausimą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo teismui spręsti teismo nuožiūra. Nurodo:
7.1. Skunde deklaratyviai nurodoma, kad įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012). Tačiau kokias imperatyviais įstatymo nuostatas pažeidė šalių sudaryta sutartis, skunde taip ir nėra nurodoma. Tokių pagrindų nenustatė ir teismas, todėl pagrįstai šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta skundžiama nutartimi. Tai, kad atsakovas pakeitė savo nuomonę po teismo nutarties priėmimo, savaime nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos.
7.2. Negalima sutikti ir su atskirajame skunde dėstomais teiginiais, kad neva iš ieškovės ir jos atstovės pusės atsakovas gavo didelį spaudimą kuo greičiau sudaryti taikos sutartį, kad neva realių derybų tarp šalių nebuvo ir atsakovas neturėjo galimybės derėtis ir išreikšti savo valią. Taikos sutarties sąlygos buvo derinamos su atsakovu, tiek ieškovei, tiek jos atstovei bendraujant su V. J.. Atsakovas išreiškė poziciją, kad jis sutinka su visais ieškinyje nurodomais reikalavimais, taip pat paminėjo, kad jei ateityje iškils nesutarimų dėl bendravimo tvarkos ar kitų klausimų, kreipsis į teismą su ieškiniu ir tai yra suprantama ir logiškai paaiškinama, nes sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios.
7.3. Tai, kad taikos sutarties sąlygos buvo derinamos su atsakovu, patvirtina ir kartu su šiuo atsiliepimu teikiamos elektroninio laiško kopijos. Taikos sutarties projektas buvo nusiųstas atsakovui el. paštu. Atsakovas susipažino su šiuo dokumentu ir turėjo pastabų dėl pavardės (nes teismui teiktame ieškinyje ir pradinėje taikos sutartyje buvo nurodyta kita atsakovo pavardė – V.) Atsakovas pateikė savo asmens dokumentą, pakoregavus pavardę, buvo pasirašyta taikos sutartis.
7.4. Taigi visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad taikos sutarties sąlygos buvo suderintos su atsakovu, jokio spaudimo ar prievartos jo atžvilgiu nebuvo, o tai, kad atsakovas pakeitė savo nuomonę, nereiškia, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Kiekvienu atveju, teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikos sutartį teismas gali atsisakyti tvirtinti vien tuo pagrindu, jei paaiškėja, jog taikos sutartis buvo sudaryta nesavanoriškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009). Taigi, bylos šalies valios trūkumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1060/2012).
12. Apeliantas teigia, kad sudaryta taikos sutartis tarp atsakovo ir ieškovės neatitinka atsakovo vidinės valios – atsakovas iš teisų pageidauja bendrauti su vaiku lygiomis teisėmis ir mastu, kaip ir ieškovė; atsakovas norėtų ir toliau matytis su vaiku dažniau nei tik du savaitgalius per kalendorinį mėnesį. Atsakovas teigia, kad taikos sutartyje tarp šalių nėra detaliai aptarta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kas akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus, taigi ir viešąjį interesą; taikos sutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka neaptaria ir nenustato absoliučiai jokių taisyklių, kaip vaiko tėvas galės dalyvauti vaikui svarbių švenčių tokių, kaip vaiko gimtadienis, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, Mokslo ir žinių diena ir kt., metu, kiek laiko tėvas galės matytis su vaiku darbo dienomis. Taip pat taikos sutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka neaptaria ir nenustato absoliučiai jokių taisyklių dėl vaiko atostogų, ypač dėl atostogų tvarkos, kai vaikas pradės lankyti mokyklą ir atitinkamai mokslo metų eigoje turės moksleivių atostogas. Neužtikrina prioritetinio vaiko intereso turėti ryšius su abiem tėvais, užtikrinti lygiavertį, visapusišką ir kokybišką bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu.
13. Civilinis procesas skirtas konstatuoti, buvo ar ne konkrečiu atveju materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimas, ar tą pažeidimą padarė konkretus asmuo ir kaip nustatytas pažeidimas turėtų būti pašalintas. Ar konkrečiu atveju pažeista materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas, konstatuoja teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Tačiau proceso šalys gali baigti bylą ir taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teisinės taikos tarp šalių atkūrimas reiškia, kad, priėmus byloje sprendimą ar patvirtinus taikos sutartį tarp šalių, teisiškai išsprendžiamas šalių konfliktas, išaiškinamos šalių materialiosios teisės ir pareigos ir pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas.
14. Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio pirmojoje dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
15. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis). Taikos sutartį nutartimi turi patvirtinti teismas, kuris ex officio (pagal pareigas) vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-585/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimus atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. 2025-02-25 ieškovės atstovė pateikė prašymą teismui tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį. Taikos sutartis, ieškovės atstovės prašymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtinta 2025 m. kovo 12 d. rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus, jų valią sudarant taikos sutartį; taip pat nesiėmė visų būtinų priemonių kylančioms abejonėms ar neaiškumams pašalinti. Byloje duomenų, kad teismas, prieš patvirtindamas taikos sutartį, būtų patikrinęs pačių proceso šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų ir išaiškinęs joms sutarties sudarymo teisines pasekmes, nėra, nors 2025 m. kovo 25 d. buvo numatytas parengiamasis posėdis. Esant nustatytoms taikos sutarties derinimo bei tvirtinimo aplinkybėms bei atsakovui kvestionuojant taikos sutarties sąlygas, kuriomis nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kad ji neatitinka atsakovo tikrosios valios, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių teisinė taika nebuvo pasiekta ir tebėra išlikęs ginčas.
17. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovo pasirašyta ir ieškovės atstovės pateikta teismui tvirtinti taikos sutartis, tikrai atitiko jo valią. Tas faktas, jog dar net skundžiamai nutarčiai neįsiteisėjus atsakovas jau kvestionuoja savo laisvą valią, kelia tam tikrą pagrindą manymui, kad šie argumentai gali būti pagrįsti ir neatmestina, jog atsakovo sutikimas su taikos sutartimi galėjo būti klaidingas, įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas bylą vedė be profesionalaus atstovo, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui pateikė ieškovės atstovė, o toks prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kokias pasekmes sukuria teismo patvirtina taikos sutartis – bylos šalys kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegali (CPK 294 straipsnio 2 dalis), į tai, kad, atsakovui kvestionuojant sulygtos taikos sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, įvertinus taip pat tai, kad taikos sutartyje tarp šalių nėra detaliai aptarta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nenustatyta jokių taisyklių, kaip vaiko tėvas galės dalyvauti vaikui svarbių švenčių tokių, kaip vaiko gimtadienis, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, Mokslo ir žinių diena ir kt., metu, kiek laiko tėvas galės matytis su vaiku darbo dienomis per atostogas, taigi teisinė taika tarp šalių nebuvo pasiekta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties tvirtinimo klausimą, visapusiškai neišsiaiškino aplinkybių reikšmingų taikos sutarties tvirtinimui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacine tvarka yra vertinamas tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o taikos sutarties tvirtinimu baigiamas procesas pirmosios instancijos teisme – byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Kadangi CPK nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui baigti proceso pirmosios instancijos teisme, skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
V. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.