- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-03
- Bylos Nr.
- 2-1060/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01764-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vairas“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo išspręstas tarp bylos šalių kilęs ginčas, sąlygų teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama
pakeisti ieškovės atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad „darbo sutartis nutraukiama nuo 2010 m. vasario 12 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį“;priteisti ieškovei iš atsakovo B UAB „Trakų vairas“ 800 Lt vidutinį 1 mėnesio darbo užmokestį už uždelstą su ieškove atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kas apytiksliai sudaro 14 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas B UAB „Vairas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad jį pripažįsta dalyje dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos priteisimo, kas sudaro 1 208,40 Lt, bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2010 m. kovo 16 d. priteisimo, kas iš viso sudaro 912 Lt. Atsakovas prašė likusioje dalyje ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Pagal patvirtintas taikos sutarties sąlygas atsakovas sutiko, kad būtų pakeista ieškovės atleidimo iš darbo formuluotė nurodant, kad „darbo sutartis nutraukiama nuo 2010 m. vasario 12 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį“; atsakovas pripažino ieškovės reikalavimo teisę pagal DK 127 straipsnio 2 dalį išmokėti jai 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bendrai 1 208,40 Lt sumai, atskaičius mokesčius iš atsakovo; atsakovas pripažino ieškovės reikalavimo teisę į vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2010 m. kovo 16 d. bendrai 912 Lt sumai, atskaičius mokesčius iš atsakovo. Ieškovė nuo kitų ieškinio reikalavimų atsisakė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį ir palikti galioti visus ieškinio reikalavimus dėl 14 000 Lt priteisimo. Ieškovė kaip esminį argumentą nurodo aplinkybę, kad buvo suklaidinta ją atstovavusios advokatės dėl taikos sutarties sąlygų, ką patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis. Ieškovė teigia, kad jai buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė J. L.. Ši advokatė neįteikė ieškovei nei taikos sutarties, nei skundžiamos teismo nutarties. Advokatė ieškovei liepė nieko neklausinėti ir pasirašyti taikos sutartį, iškišusi taikos sutartį per mašinos langą degalinėje ir neparodydama ieškovei viso taikos sutarties teksto. Be to, advokatė nurodė, kad taikos sutartyje ieškovės reikalavimas dėl išmokos priteisimo yra paliktas beveik tokio paties dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas B UAB „Trakų vairas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas sutiko su ieškovei naudingiausiomis bei įstatymams neprieštaraujančiomis taikos sutarties sąlygomis. Ieškovė pati asmeniškai pasirašė visus taikos sutarties egzempliorius, kas įrodo, jog ji taikos sutarties sąlygas suprato. Taikos sutartis dalyje dėl 1 208,40 Lt jau yra įvykdyta, nes 2011 m. gruodžio 21 d. Garantinio fondo tarybos posėdžio metu buvo nuspręsta šią sumą ieškovei sumokėti. Kadangi Garantinio fondo lėšomis nėra dengiamas įsiskolinimas darbuotojui už uždelstą atsiskaityti laiką, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi buvo 912 Lt padidintas ieškovės finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje Nr. B2-459-450/2012. Ieškovė neįrodė, kad taikos sutartis pažeidžia jos interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. Kiekvienu atveju, teismas prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 str., 42 str. 1-2 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 294 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikos sutartį teismas gali atsisakyti tvirtinti vien tuo pagrindu, jei paaiškėja, jog taikos sutartis buvo sudaryta nesavanoriškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-72/2009). Taigi, bylos šalies valios trūkumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
Nagrinėjamu atveju ieškovės esminis atskirojo skundo motyvas dėl taikos sutarties neteisėtumo ir yra susijęs su jos valios trūkumu, tai yra ieškovė teigia, kad ją atstovavusi advokatė neparodė ieškovei visų taikos sutarties sąlygų, dėl ko ieškovė pasirašė taikos sutartį, jos neskaičiusi. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas bei CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga, įpareigoja šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai šalis remiasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos prielaidą dėl advokatės netinkamo profesinių pareigų atlikimo. Tuo tarpu į bylą yra pateiktas pačios ieškovės pasirašytas taikos sutarties, surašytos ant 1 lapo, egzempliorius (b.l. 51). Taikos sutarties sąlygos yra konkrečios ir aiškios, lengvai įskaitomos ir suprantamos, taikos sutartyje nurodyta, kad šalys supranta CPK 294 ir 295 straipsnius, kuriuose nurodytos bylos baigimo taikos sutartimi pasekmės. Ieškovės atskirajame skunde minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-574/2012, buvo konstatuota, kad apeliantė neturi teisinio išsilavinimo bei ankščiau jai buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Tačiau šioje nutartyje nebuvo konstatuota ieškovės atskirajame skunde minėta aplinkybė, kad advokatė netinkamai teikė ieškovei teisines paslaugas ar ieškovę apgavo. Be to, atskirajame skunde nurodomas ieškovės elgesys, kad ji pasirašė taikos sutartį, jos neskaičiusi, neatitinka įprastinių protingo žmogaus elgesio standartų (bonus pater familias), todėl riziką už galimus tokio elgesio teisinius padarinius turi prisiimti pati ieškovė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-231/2010). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė buvus jos valios trūkumą, pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės keliamas klausimas dėl jos advokatės netinkamo atstovavimo ieškovės interesams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tokio pobūdžio klausimai gali būti sprendžiami Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neturi teisinio išsilavinimo bei jai teikiama antrinė teisinė pagalba, atkreipia ieškovės dėmesį į tai, kad nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis, kuria įmonei iškelta bankroto byla, yra nutraukiamas išmokų, susijusių su darbo santykiais, už pavėluotą mokėjimą skaičiavimas (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „Trakų vairas“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2010 m. kovo 15 d., ieškovei nuo šios datos neturi būti skaičiuojamos su darbo santykiais susijusios išmokos už pavėluotą mokėjimą. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos maksimaliai atitinka įstatymo nuostatas dėl vidutinio darbo užmokesčio priskaičiavimo, nes ieškovės reikalavimas dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, už pavėluotą mokėjimą iki 2010 m. kovo 15 d. yra patenkintas.
Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei nepažeidžia asmens (asmenų) teisių ar viešojo intereso. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 2 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.