Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. J. pareiškė teisme ieškinį atsakovei D. G., prašydama priteisti iš atsakovės 11 269,48 Eur, iš jų: 7 240,50 Eur be pagrindo gautų lėšų, 2 816,58 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant savo, kaip bendraturtės, pareigos išlaikyti turtą, 668,76 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų, nevykdant pareigos mokėti palūkanas ir įmokas už banko atsakovei suteiktą paskolą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 543,64 Eur palūkanas nuo be pagrindo gautų/sutaupytų lėšų (10 725,84 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis K. G., kuris visą savo turtą po mirties testamentu paliko ieškovei. Įstatymo nustatyta tvarka ieškovė priėmė brolio palikimą bei iš paveldėjimo santykių kilusias visas teises ir pareigas. Atsakovė yra ieškovės brolio K. G. buvusi sutuoktinė, ieškovės brolio santuoka su atsakove nutraukta Kauno apylinkės teismo 1995 m. lapkričio 29 d. sprendimu. Nutraukiant santuoką, teismas sprendimu padalino santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą, ieškovės broliui K. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė – 43/100 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai atsakovei – 57/100 dalis šio buto. Dar broliui esant gyvam ieškovė žinojo, jog jis yra susitaręs su atsakove dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios buto dalies išpirkimo. Žinojo, jog brolis 2013 m. gruodžio mėn. daugiau nei pusę sutartos su atsakove kainos buvo sumokėjęs. Kiek ieškovei buvo žinoma iš brolio, susitarimas dėl buto dalies išpirkimo su atsakove buvo sudarytas raštu, tačiau perėmus po brolio mirties jo turtą, rašytinės sutarties nerado. Aplinkybę, kad K. G. siekė iš atsakovės išpirkti jai priklausančią buto dalį patvirtina mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, jog brolis 2008 m. gegužės 6 d. atsakovei pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2008 m. gegužės 7 d. – 11 000 Lt (3 185,82 Eur), 2008 m. gegužės 9 d. – 4 000 Lt (1 158,48 Eur), iš viso 7 240,50 Eur. Visuose pavedimuose nurodyta jų paskirtis – apmokėjimas už butą adresu (duomenys neskelbtini), gavėjas – D. G. Kitą dalį lėšų už atsakovei priklausančią buto dalį K. G. mokėjo atsakovei D. G. periodinėmis įmokomis. Aplinkybės apie brolio mokamas įmokas atsakovei už butą ieškovei tapo žinomos ne tik iš paties K. G., bet ir iš jo draugų bei pažįstamų. Ieškovė po brolio mirties (duomenys neskelbtini) atvykusi į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš kambario, kuriame iki mirties gyveno brolis, yra dingę jam priklausę daiktai, užrašai, dokumentai. Šiuos daiktus, kaip vėliau paaiškėjo, paėmė jo buvusi sutuoktinė D. G. Dalis daiktų ieškovei buvo grąžinta, tačiau tarp jų nebuvo dalies dokumentų, dalies brolio užrašų, kuriuose buvo padarytos atžymos būtent ir apie K. G. atliktus mokėjimus D. G., todėl nėra žinoma kiek K. G. iš viso sumokėjo atsakovei iki savo mirties, tikslu išpirkti iš atsakovės jai priklausančią buto dalį. Kadangi atsakovei iki K. G. mirties priklausiusios buto dalies pirkimo – pardavimo sandoris taip ir liko neįformintas įstatymo nustatyta tvarka, atsakovė privalo grąžinti visas be pagrindo iš K. G. gautas lėšas. K. G. pervedė atsakovei mokėjimo pavedimais 7 240,50 Eur pagal tikslinę paskirtį – už butą, tačiau K. G. nuosavybėn buto dalis, priklausiusi atsakovei, perduota nebuvo. Tokiu būdu K. G. turtas (lėšos) sumažėjo, o atsakovės turtas (lėšos) padidėjo 7 240,50 Eur suma. Tarp atsakovės turto padidėjimo K. G. turto sumažėjimo yra priežastinis ryšis, ką patvirtina mokėjimo pavedimai; nesant byloje duomenų apie sudarytą pirkimo – pardavimo sandorį, konstatuotina, kad gauti 7 240,50 Eur lėšas atsakovė neturėjo nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo, todėl atsakovė be pagrindo įgytas lėšas privalo grąžinti. Ieškovės nuomone, šiuo atveju taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas (LR CK 6. 242 straipsnis). Šiuo metu viso buto savininkė yra atsakovė. K. G. apmokėdavo ne tik jam, kaip nuomininkui, tenkančią dalį buto išlaikymo mokesčių (už vandenį, dujas, elektrą), bet mokėjo ir atsakovei, kaip buto dalies savininkei, tenkančią buto išlaikymo mokesčių dalį. Be to, K. G. mokėjo už atsakovę AB ,,Šiaulių bankas“ palūkanas už suteiktą paskolą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) renovacijai. Toks K. G. elgesys paaiškintinas tuo, kad, jis siekė išpirkti iš atsakovės jai priklausančią dalį buto, o ateityje tapti viso buto savininku. Todėl atsakovė K. G. sąskaita sutaupė ir tokiu būdu nepagrįstai gavo turtinę naudą. Todėl ieškovė, kaip K. G. testamentinė įpėdinė, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Kadangi atsakovė nevykdydama savo, kaip buto dalies bendraturtės, pareigos mokėti buto išlaikymo išlaidas bei dengti palūkanas už jai suteiktą paskolą gyvenamojo namo renovacijai, nepagrįstai sutaupė K. G. sąskaita, todėl, vadovaujantis CK 4.76, 6.242 straipsnių nuostatomis, atsakovė privalo atlyginti dalį (57 proc.) išlaidų, susijusių su buto išlaikymu bei atlyginti už paskolą sumokėtas palūkanas. Už dujas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. K. G. sumokėjo iš viso 3 063,22 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1 746,04 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų. Už elektrą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. K. G. sumokėjo 1 343,03 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 765,53 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų. Už vandenį laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. K. G. sumokėjo iš viso 535,11 Eur, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 305,01 Eur be pagrindo sutaupytų lėšų. Turimais duomenimis už paskolą, suteiktą D. G. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d., sumokėjo už D. G. 668,76 Eur, iš jų 74,71 Eur paskolos dengimui ir 594,66 Eur palūkanų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 668,76 Eur suma. Iš atsakovės ieškovei priteistinos be pagrindo atsakovės sutaupytos lėšos (būsto išlaikymo, bankui sumokėtos palūkanos, įmoka paskolai dengti) – 3 485,34 Eur. Atsakovė taip pat nuo šių lėšų privalo sumokėti įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio palūkanas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, kurios iš viso sudaro 543,64 Eur (10 725,84 Eur x 5 proc./365 d. x 370 d.).

9. Apeliaciniame skunde ieškovė J. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; LR BPK 300 straipsnyje numatyta tvarka pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prokurorui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Taigi, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje laikomas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu ir teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 99/2012 ir kt.). Taigi, aplinkybė, kad teismui nebuvo pateiktas rašytinis K. G. ir atsakovės susitarimas dėl atsakovei priklausančios buto dalies išpirkimo, suponuoja išvadą, jog šiuo atveju ir yra prielaida taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar nepagrįsto lėšų sutaupymo institutą, kadangi neišlikus sutarčiai (sutartį, kaip ir kitus K. G. dokumentus, yra užvaldžiusi atsakovė), apeliantė negali pažeistų teisių apginti kitais teisių gynimo būdais.

9.2. Apie apeliantės brolio ir atsakovės sudarytą susitarimą bei jo vykdymą liudijo byloje apklausti liudytojai - R. L., G. L., A. V., A. S., kurie parodė, kad jiems buvo žinoma aplinkybė, jog K. G. buvo susitaręs su atsakove dėl jai priklausančios buto dalies išpirkimo ir, kad K. G. dalinėmis įmokomis atsakovei įmokas mokėjo. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių šių liudytojų duotus parodymus ar šių liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo abejoti šiais parodymais ir/ar juos atmesti.

9.3. Aplinkybę, jog tarp K. G. ir atsakovės buvo susitarimas dėl buto dalies išpirkimo, patvirtina ir šalių atlikti konkliudentiniai veiksmai, t. y. faktinė tarp K. G. ir atsakovės susiklosčiusi situacija, būtent: K. G. piniginių lėšų pervedimas atsakovei bankiniais pavedimais, nurodant tikslinę paskirtį „apmokėjimas už butą adresu (duomenys neskelbtini)“; atsakovės naujo turto - buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimas; ieškovės išsikraustymas iš buto (duomenys neskelbtini); atsakovės, kaip bendraturtės, pareigos išlaikyti jai priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nevykdymas (nemokėjo už elektrą, dujas, vandenį); K. G. vykdomi mokėjimai už atsakovei priklausančią buto dalį laikotarpiu nuo 2008 m. iki mirties (už vandenį, elektrą, dujas). Atsakovei užvaldžius rašytinį tarp K. G. ir atsakovės sudarytą susitarimą, apeliantė neteko teisės ginti pažeistas teises kitais įstatyme nustatytais būdais, todėl priešingai, nei sprendė teismas, susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas (CK 6.242 straipsnis). Atsakovei neigiant buvus susitarimą, konstatuotina, kad apeliantės brolis vykdė neegzistuojančią prievolę, dėl ko atsakovė turtą (7 240,50 Eur) gavo be pagrindo ir be teisėto pagrindo sutaupė (2 816,58 Eur), nevykdydama savo, kaip bendraturtės, pareigos išlaikyti turtą bei nemokėdama palūkanų ir įmokų (668,76 Eur) už namo renovacijai suteiktą paskolą.

9.4. Teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė būtų nesąžiningai praturtėjusi K. G. turto sąskaita, o tai reiškia, kad ji neturi pareigos gražinti ieškiniu prašomų priteisti piniginių lėšų, pažeidė šalių rungimosi principą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad K. G. buvo skolingas atsakovei bei šios skolos pagrindą bei dydį tenka atsakovei. Tuo tarpu teismas skolinius santykius, t. y. aplinkybę, kad K. G. buvo skolingas atsakovei, preziumavo, nenustatinėdamas tokio įsiskolinimo pagrindo bei jo dydžio. Apeliantės nuomone, teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad 1997 m. rugsėjo 2 d. K. G. buvo išsiųstas raginimas apmokėti 1 093 Lt Santakos butų ūkiui, 54,65 Lt valstybei bei 484 Lt D. G., taip pat aplinkybė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. K. G. priklausanti buto dalis buvo parduota iš varžytynių, jokiu būdu nesuponuoja išvados, apie kokius nors K. G. įsiskolinimus atsakovei. Nagrinėjamoje byloje teismas turėjo vertinti tai, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą į gautas/sutaupytas lėšas (ieškinio dalyką), o jeigu turėjo, tai kokia apimtimi ir kokiu pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių aplinkybių, tuo pažeidė rengimosi, bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvada dėl K. G. įsiskolinimų atsakovei grindžiama prielaidomis apie bylos aplinkybes. Juolab, jog byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių jog D. G. 2008 m. turėjo K. G. reikalavimo teisę ar buvo pripažinta jo kreditore.

9.5. Teisiškai nemotyvuota ir prieštaraujanti teismų praktikai pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė, kaip K. G. testamentinė įpėdinė, neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų atsakovei, kadangi K. G. iki savo mirties nebuvo pareiškęs turtinių reikalavimų atsakovei ar įgijęs atsakovės atžvilgiu turtines teises. Apeliantė pažymi, jog iki pat jos brolio mirties, atsakovė neginčijo ir vykdė tarp šalių sudarytą susitarimą, ir tik K. G. mirus, užvaldžiusi neteisėtai brolio dokumentus bei jais disponuodama, ėmė neigti buvus bet kokį susitarimą su K. G. dėl jai priklausančios buto dalies išpirkimo. Iki savo mirties K. G. turėjo sutartį bei įrodymus apie atsakovei atliktus mokėjimus, todėl jam nebuvo reikalo būti pripažintam D. G. kreditoriumi, juolab, jog jis siekė išsipirkti iš atsakovės jai priklausančią buto dalį. Taigi, aplinkybė, kad K. G. iki savo mirties nebuvo pareiškęs atsakovei turtinių reikalavimų, negali būti pagrindu išvadai, kad apeliantė, kaip įpėdinė, neturi teisinio pagrindo reikšti atsakovei turtinius reikalavimus. Apeliantės reikalavimo teisė kildinama iš paveldėjimo teisinių santykių. Todėl nepaisant to, kad iki savo mirties K. G. nebuvo pareiškęs atsakovei turtinių reikalavimų (kadangi atsakovė neginčijo susitarimo), apeliantė, kaip įpėdinė po brolio mirties, perėmė visas jo teises ir pareigas, o tai reiškia, kad perėmė ir teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti tai, ką ji be pagrindo iš brolio gavo (jo sąskaita sutaupė). Vien ta aplinkybė, kad į paveldimo turto apyrašą nėra įrašyti duomenys apie K. G. skolininkus, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismų praktika yra nuosekliai išplėtota, jog įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Teismų praktikos biuletenis Nr. 47). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik į turto apyrašą įtrauktas kreditorinis reikalavimas sukuria įpėdiniui tam tikras teises, prieštarauja ir teismų praktikai.

9.6. Teisiškai nepagristas teismo argumentas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, kad ieškovės turtas dėl to sumažėjo, kad dėl to ieškovė ar K. G. patyrė nuostolius. Apeliantė pažymi, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadą, jog K. G. buvo skolingas atsakovei. Atsakovei neigiant buvus susitarimą tarp jos ir K. G., taip pat neįrodžius, kad ji teisėtai ir pagrįstai gavo bankiniu pavedimu pervestas sumas, kad pagrįstai nevykdė pareigos mokėti jai, kaip bendraturtei, tenkančią mokesčių dalį už butą, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad atsakovė be teisinio pagrindo gavo/sutaupė lėšas; šias lėšas gavo/sutaupė K. G. sąskaita; tarp K. G. turto sumažėjimo ir atsakovės turto padidėjimo yra priežastis ryšys; atsakovei gauti iš K. G. pinigus ir/ar nemokėti už jai priklausančią turto dalį komunalinių (turto išlaikymo) mokesčių nebuvo įstatyminio ar sutartinio pagrindo (atsakovė pastarąjį pagrindą ginčija), t. y. atsakovė iš K. G. pinigus gavo/sutaupė be teisinio pagrindo; nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį; K. G. nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos (pagal susitarimą siekė iš atsakovės išpirkti jai priklausančią buto dalį ir atliko mokėjimus); kitais gynybos būdais apginti pažeistas teises galimybės nėra (neišlikus tarp šalių sudarytam susitarimui). Apeliantė pažymi, kad konstatavus nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo prievolę, atsiskaitymams tarp skolininko ir kreditoriaus galioja bendroji taisyklė, kad, išskyrus CK nustatytas išimtis, turi būti grąžinta visa tai, kas yra nepagrįstai gauta ar sutaupyta (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis).

9.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai (ne)vertino byloje esančius įrodymus ir padarė fakto klaidų. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad UAB „Oferta“ dokumentus (DOK-98445) pateikė ieškovė; kad liudytojas G. L. ir liudytoja R. L. teisme parodė, jog jiems žinoma, kad D. G. ruošėsi išpirkti iš K. G. buto dalį; kad antstolio S. U. patvarkyme Dėl skolininko lėšų ir/ar turinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto skolininkas yra K. G. (DOK-98445 priedas), nors iš tiesų – UAB „Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutas“. Teismas neįvertino: iš bankų gautų duomenų lyginamosios analizės apie G. G. ir K. G. pajamas; įrodymų, patvirtinančių, kad D. G. 2008 m. gegužės ir rugsėjo mėn. nedirbo ir gavo tik bedarbio pašalpą, tačiau paskolos, suteiktos būstui įsigyti, dengimui įnešė nemažas pinigų sumas; UAB „Kauno švara“ 2018-03-13 rašto Nr. (17.14)-1S-148, kuris patvirtina, kad mokėtojo kodas, nurodytas mokėjimų kvituose, yra priskirtas butui, esančiam (duomenys neskelbtini); pateiktų K. G. pajamų deklaracijų, mokėjimų už komunalines paslaugas, nurodytų suvestinėje už 1999-2008 metus (t. 1, b. l. 128-129), bei šiuos duomenis patvirtinančių mokėjimų kvitų bei bankinių pavedimų (t. 2, b. l. 2-32); K. G. pareiškimo Kauno m. savivaldybei dėl alimentų išskaičiavimo iš jo gaunamų pajamų; K. G. pavedimų dukrai (t. 2, b. l. 60, 66-67). Teismas netinkamai įvertino atsakovės į bylą pateiktus mokėjimo kvitus už komunalinius mokesčius bei nepagrįstai dalį kvitų pripažino įrodymais, patvirtinančiais aplinkybę, kad atsakovė mokėjo už butą (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų pateikti mokėjimai yra už butą (duomenys neskelbtini). Teismas padarė fakto klaidą konstatuodamas, kad sąskaitos už butą, adresu (duomenys neskelbtini) buvo išrašomos atskirai K. G. ir D. G.; kad byloje nepateikti įrodymai, susitarimai kokiais pagrindais ir apimtimi K. G. ir atsakovė vykdė įsipareigojimus išlaikyti butą.

9.8. Teismo proceso metu atsakovė pateikė teismui UAB „Oferta” dokumentus - akcininkų susirinkimo protokolus; dokumentus, susijusius su gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacija, antstolio raštus, adresuotus K. G. (t. 2, b. l. 157-167). Šiais dokumentais atsakovė neturi teisės disponuoti, kadangi jie priklausė mirusiam K. G., todėl, apeliantės nuomone, galimai tokie atsakovės veiksmai turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 302 straipsnyje, požymių. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu viešai pareiškė, kad atlyginimą gaudavo „vokelyje“, kas pagal galiojančius įstatymus yra neteisėta. Todėl teismas, apeliantės nuomone, privalėjo LR BPK 299, 300 straipsniuose numatyta tvarka pranešti prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.