- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- I2-7424-362/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01197-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius
nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-45/26-2022), panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – Tarnyba) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta pareiškėjui nustatyti atleidimo 30 procentų dydį (dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pareiškėjui suteikimo 30 procentų dydžio) ir toje dalyje grąžinti klausimo nagrinėjimą atsakovui iš naujo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą P. Š. dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-44-368/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks), parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas (-a) 30 procentų atleidžiamas (-a) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. 2022 m. birželio 6 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius sprendimu Nr. 21R3-(AG3-45/26-2022) nusprendė pareiškėjo P. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas dalyje dėl pareiškėjui nustatyto atleidimo 30 procentų dydžio (dėl – valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pareiškėjui suteikimo 30 procentų dydžio) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. birželio 6 d. sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.
Atsakovas skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjas priskirtinas I turto ir pajamų lygiui. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, 7, 8 ir 9 dalimis valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, yra 30 procentų. 2022 m. balandžio 14 d. Tarnyba (atsakovas) P. Š. jokios antrinės teisinės pagalbos neteikė, todėl pareiškėjui valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis turėjo būti 100 procentų. Be to, atsakovo skundžiamas sprendimas yra pakankamai nemotyvuotas. 2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Nr. CB-3064-2-68-3-02936-2021-4 nutarė kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Akivaizdu, jog 2022 m. balandžio 14 d. pareiškėjui jokia teisinė pagalba nebuvo teikiama ir negalėjo būti teikiama atsižvelgiant į aukščiau nurodytą 2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir apie tai buvo žinoma atsakovo paskirtam advokatui I. T., kuris faktiškai laikytinas atsakovo darbuotoju. Nurodo, jog atsakovas turėjo vykdyti antrinės teisinės pagalbos teikimo kontrolę bei gauti tam tikrą informaciją iš kitų viešojo administravimo subjektų, jei reikėjo, ir pastebėti jog P. Š. 2022 m. balandžio 14 d. jokia teisinė pagalba nebėra teikiama ir tuo pagrindu nebūtų pažeidę Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad skunde pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, suteikiančių pagrindą tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo minimos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos ir dėstomi samprotavimai dėl sutarčių, sudarytų su advokatais, kontrolės, neeliminuoja pareiškėjo, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, pareigos pateikti visus reikalingus duomenis atitinkamo sprendimo priėmimui. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatos nenustato, jog Tarnyba savo iniciatyva turi kontroliuoti paskirtą advokatą, ar jis teikia ir/ ar suteikė pagal konkretų sprendimą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-44-368/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks). Savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodė, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 30 procentų, sutinka kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (70 procentų) apmokėti pats. Tarnybos Šiaulių skyrius nustatęs, kad sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo teikiama kitoje byloje galiojančiu Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870 dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-33-589/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo, parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant kasacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, Tarnybos Šiaulių skyrius, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu, pareiškėjo pranešimo, kad jam antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870 yra neaktuali ar pareiškėjo prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį sprendimą, Tarnyba nebuvo gavusi. Taip pat, skundžiamo sprendimo priėmimo metu, nebuvo gauta iš advokato informacija apie bylos pabaigimą pagal Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870. Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1-3 punktuose nustatytas pareigas, privalėjo informuoti Tarnybą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas tapo neaktualus. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870 buvo neaktualus, pareiškėjas turėjo teisę pateikti Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį sprendimą bei prašyti pakeisti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 nurodytą finansavimo lygį, nelikus galioti Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintai nuostatai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo antroje byloje. Tačiau, iki pareiškėjo skundo gavimo iš Ginčų komisijos, Tarnybos Šiaulių skyrius nebuvo gavęs pareiškėjo prašymo peržiūrėti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 ar prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal galiojantį Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Tarnyba mano, kad Tarnybos Šiaulių skyrius, įvertinęs, jog sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama kitoje byloje galiojančiu 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 teisėtai ir pagrįstai suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo P. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 dalies, kuria nuspręsta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui yra 30 procentų, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-44-368/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks). Atsakovas nustatęs, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama kitoje byloje pagal galiojantį Tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba jam jokios antinės teisinės pagalbos neteikė, kadangi 2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi Nr. CB-3064-2-68-3-02936-2021-4 nutarė pareiškėjo kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, t. y. antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-427-1870 2022 m. balandžio 14 d. nebebuvo teikiama. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, kuris 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-45/26-2022) pareiškėjo skundą atmetė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2012-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2016-02-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019, 2019-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 ir kt.).
Teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš esmės (išskyrus išimtis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis 2 ir 3 punktai) siejama su asmens pajamų lygiu. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (1 punktas); 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis (2 punktas). Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ginčo, jog pareiškėjo metinės pajamos neviršija I turto lygio byloje nėra.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Tarnybai suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus.
Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės, taip pat sprendimo galiojimo laikas, kai asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą (fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti) ir 12 straipsnio 3 punktą (asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą) (18 straipsnio 4 dalies 5 ir 10 punktai). Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų, praėjusių nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos, pabaigos privalo pranešti pareiškėjui, kad šis turi pateikti Tarnybai deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, jeigu nori toliau gauti antrinę teisinę pagalbą. Kai antrinė teisinė pagalba teikiama ir toliau, advokatas turi šiuos pranešimus teikti kasmet ne vėliau kaip likus mėnesiui iki metų pabaigos (18 straipsnio 10 dalis).
Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, matyti, jog antrinė teisinė pagalba kiekvienu atveju yra suteikiama konkrečioje byloje ir konkrečioms teisinėms paslaugoms teikti. Šią išvadą patvirtina tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2, 11, 13 punktų, 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatos, kuriose antrinės teisinės pagalbos suteikimo sąlygos ir apimtis yra siejama būtent su konkrečių bylų, kuriose tokia pagalba yra teikiama, skaičiumi, tiek 18 straipsnio 7 dalies nuostatos, pagal kurias Tarnybos sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą ir advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas. Taigi Tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo visais atvejais privalo būti apibrėžtas tokios antrinės teisinės pagalbos turinys ir apimtis. Konkrečių bylų, kuriose yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nurodymas sudaro prielaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba principo laikymuisi. Pažymėtina, jog tokios pozicijos, vertindamas Tarnybos sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą turinį (apimtį), laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-749/2014).
Šiuo nagrinėjamu atveju Tarnybos 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (8.4 MR)TP-22-T-427-1870 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-33-589/2022 apskundimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo (jeigu prireiks), parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Nurodyta, jog sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. Minėtu sprendimu advokatui I. T. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti pareiškėjui kasacinės instancijos teisme, apskundžiant Panevėžio apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-33-589/2022 bei parengiant procesinius dokumentus. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pareiškėjo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakyta priimti, 2022 m. balandžio 14 d. minėta nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui (paštu) bei jo advokatui. 2022 m. balandžio 14 d. Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą.
Nepasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimo terminui, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas Įstatymo 23 straipsnyje nustatytais atvejais. Apie pasikeitusias aplinkybes dėl teisinės pagalbos teikimo ar prašymą dėl jos nutraukimo Tarnybai pateikia arba advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, arba pareiškėjas (Įstatymo 23 straipsnio 7 dalis – pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą). Pažymėtina, kad Tarnybai priimant 2022 m. balandžio 14 d. skundžiamą sprendimą, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo nutraukti teisinės pagalbos teikimą pagal ankstesnį sprendimą arba pateikęs kokią nors informaciją, kad teisinė pagalba jam nebeteikiama. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šiuo atveju pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 d. Tarnybai pateiktame prašyme suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nurodė, jog jam yra teikiama antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, nurodė, jog sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų bendradarbiavę su Tarnyba, teikęs prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagal 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (8.4 MR)TP-22-T-427-1870. Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos duomenų, pats pareiškėjas 2022 m. balandžio 14 d. nežinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį atsisakyti priimti jo kasacinį skundą (ši nutartis tik 2022 m. balandžio 14 d. paštu buvo išsiųsta pareiškėjui), tačiau net ir vėliau, gavęs minėtą nutartį, nesikreipė į Tarnybą su prašymu nei dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2022 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukimo nei dėl skundžiamo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo pakeitimo.
Teismas sprendžia, kad Tarnyba, įvertinusi pateiktą prašymą bei sprendimo priėmimo dieną turimus duomenis, teisingai sprendė, jog pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikiama kitoje byloje, todėl pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pagal 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą yra 30 procentų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta: 1) sprendimo priėmimo data ir vieta; 2) sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė; 3) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas; 4) pareiškėjo vardas, pavardė; 5) teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės; 6) antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai; 7) nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte nurodytiems pareiškėjams; 8) valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis; 9) kai priimamas sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą, – teikti antrinę teisinę pagalbą skiriamo advokato vardas, pavardė, adresas, telefono numeris, priėmimo laikas; 10) sprendimo galiojimo laikas, kai asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 4 punktą; 11) sprendimo apskundimo tvarka ir terminas; 12) informacija apie ginčo sprendimo mediacijos būdu galimybes ir kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija.
Teismas, įvertinęs 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą, sprendžia, kad jis atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, jame nurodytos aktualios faktinės aplinkybės, teisinės pagalbos apimtis, teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo nuspręsta tiek teikti antrinę teisinę pagalbą, tiek nustatyti išlaidų dalį, tenkančią pareiškėjui, jo galiojimo terminas.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1048-3809 yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-45/26-2022).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.