Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį ir jam skirta bausmė – viešieji darbai 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 2 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė - 9 MGL, tai yra 1170 Lt dydžio, bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 6 MGL, tai yra 780 Lt dydžio (225 Eur) bauda;

4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 60 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 40 parų areštas ir 6 MGL, tai yra 780 Lt dydžio (225 Eur) bauda. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL dydžio bauda pakeista į 3 paras arešto;

5. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – 66 paros arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 44 paros arešto;

6. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams;

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatliktąja laisvės apribojimo bausmės dalimi, t. y. bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 70 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

12. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2022 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. 2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi (pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį ir to paties teismo 2022 m. spalio 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą) subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir jam skirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartimi subendrintos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo baudžiamuoju įsakymu skirta arešto bausmė ir skirta galutinė bausmė - 1 metai ir 1 mėnesis laisvės atėmimo,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2022 m. spalio 8 d. apie 20 val. 10 min., veikdamas kartu su M. A., viešoje vietoje – gatvėje prie (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - matant kitiems asmenims, žodinio konflikto metu, M. A. ranka sudavus E. Ž. smūgį į nosį ir kelis smūgius į įvairias kūno vietas, po to rankomis nukentėjusiajam sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir apgadino nukentėjusiojo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – įbrėžė kairės pusės galines dureles, įlenkė dešinės pusės galines dureles ir statramstį, tokiu būdu nukentėjusiajam E. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jam priklausantį turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, jog jis su M. A. sumušė automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją, nes jis, jam atrodo, „užkišo“ automobilį. Galėjo padaryti kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau ne viską prisimena, nes praėjo nemažai laiko nuo to įvykio, o be to, jis buvo neblaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo S. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. parodė, kad 2022 m. spalio 8 d. vakare jie keturiese važiavo automobiliu „Ford“: jis, S. M., G. V. ir S.. Jie nuo (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuojant jiems, galimai (duomenys neskelbtini) alėjoje, iš dešinės pusės, šalutinės gatvės, staigiai išsuko baltos spalvos automobilis „Toyota Prius“ ir sukėlė avarinę situaciją, jų automobilis vos neatsitrenkė į minėtą automobilį. G. V. pyptelėjo vieną kartą ir jie nuvažiavo toliau. Automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo, prie bordiūro, o „Toyota Prius“ vairuotojas juos pasivijo ir išlipo iš automobilio. Pirma išlipo G. V. ir bandė gražiai su juo kalbėtis, bet jis kalbėjo agresyviai, pastūmė G. V.. Jis tai pamatė ir išlipo iš automobilio apginti G. V.. Tada jis pradėjo kalbėti su „Toyota Prius“ vairuotoju ir jis jam ranka trenkė į veido dešinę pusę, o jis jam trenkė atgal į veidą. Tada iš automobilio išlipo S. ir bandė jį atitraukti nuo to vairuotojo, o S. M. liko sėdėti automobilyje, nes jis sėdėjo gale už vairuotojo ir tos durys neatsidaro. Jie tada su G. pėsčiomis ėjo į bendrabutį (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad S. M. su S. nuvažiavo. G. V. jis palydėjo ir paliko pas draugę. Vėliau jį einantį sulaikė pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas E. Ž. parodė, kad jį persekiojusį ir prie (duomenys neskelbtini), pastato sustabdžiusį automobilį vairavo amžiumi vyriausias ir iš visų ūgiu aukščiausias įtariamasis, o mergina išlipo iš keleivio pusės galo. Priekyje sėdėjo nepilnametis, kuris jo nemušė, tik stebėjo viską. Gale, už vairuotojo sėdėjo nepilnametis, kuris jį ir mušė. Jis matė, kad pas jį po akimi jau buvo mėlynė, kai jis iššoko iš automobilio, priėjo labai arti jo, tiesiog savo veidą prikišo prie jo veido ir pradėjo keiktis, jį koneveikė necenzūriniais žodžiais dėl vairavimo. Prisimena, kad tas vyriausias vaikinas sakė jam, kad nelįstų. Jis tuo metu stovėjo prie savo automobilio vairuotojo durelių, kurios buvo atidarytos. Tada tas nepilnametis pradėjo jį stumti savo kūnu, jis suprato, kad čia blogai baigsis, jis sėdo į automobilį ir norėjo išvažiuoti, bet jis pradėjo lupti jo automobilio dureles, jis net nespėjo atsisėsti. Tada jis jam kumščiais pradėjo daužyti į galvos sritį, į kaklą. Jis dengėsi rankomis nuo smūgių ir vieną kartą smarkiai pastūmė užpuoliką, bet tada mergina ir vyriausias vaikinas pradėjo rėkti, ką čia darai, kodėl muši nepilnametį. Tada įsijungė vyriausias vaikinas ir dviese su pirmu užpuoliku jį daužė kumščiais į įvairias vietas, kiek smūgių sudavė, tikrai nežino. Jis suprato, kad jie norėjo jį pargriauti, bet jis išstovėjo ant kojų. Jis bandė išsitraukti telefoną, norėjo skambinti policijai, bet tuomet abu vaikinai vėl pradėjo jį stumdyti ir daužyti. Kraujas iš nosies pradėjo bėgti jau po pirmų smūgių. Jis neprisimena, kaip jam pavyko ištrūkti, greit atsisėdo į automobilį, užsikūrė, pavažiavo atgal, stengdamasis nei vieno nepartrenkti, nes gale konflikto visi keturi buvo išlipę iš automobilio. Vėliau jis grįžo pasižiūrėti, koks buvo jį užpuolusių asmenų automobilio valstybinis numeris, tuo metu jis išgirdo bumbtelėjimą į automobilio galą keleivio pusėje, tarsi kažkas buvo mesta. Vėliau toje vietoje pamatė įlenkimą durelėse. Įbrėžimas ant automobilio vairuotojo pusės galinių durelių virš rankenos galėjo atsirasti, kai jis po konflikto sėdo į automobilį, užsirakino automatiškai, o kažkuris iš visų keturių, nežino kuris, griebė už rankenos, norėjo atidaryti, ir jis tuo metu išgirdo garsą, tarsi būtų perbraukta. Nei to įbrėžimo, nei įlenkimo anksčiau nebuvo, nes iki to įvykio prieš dvi valandas jis buvo plovykloje automobilyje nusiplovęs rankiniu būdu, nuvaškavęs, todėl tikrai būtų pamatęs tuos pažeidimus. Papildomai apklaustas E. Ž. parodė, kad patikslina, jog jį mušė amžiumi vyriausias ir ūgiu aukščiausias vaikinas ir kitas vaikinas, nepilnametis, jam po akimi buvo kraujosruva, jis automobilyje sėdėjo gale už vairuotojo. Viskas vyko labai intensyviai, per trumpą laiką jį mušę vaikinai rankomis sudavė daug smūgių, ne mažiau kaip dešimt į galvos sritį, nosį. Jis galvą ir veidą nuo smūgių bandė dengtis rankomis, todėl keli smūgiai kliuvo ir dešinės rankos žastui, dilbiui ir alkūnei. Jo automobiliui padaryti šie sugadinimai: įlenkimas keleivio pusės galinėje kėbulo dalyje bei įbrėžimas vairuotojo pusės galinėse durelėse.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. N. parodė, kad S., kurio pavardės nežino, M. A. ir G., kurios pavardės nežino, yra jo draugai. 2022 m. spalio 8 d. apie 20 val. iš namų išėjo į parduotuvę, kieme jo laukė S., M. ir G. su automobiliu „Ford“. Jis sėdėjo gale už vairuotojo, šalia jo gale sėdėjo M., o priekyje keleivio vietoje sėdėjo S.. Jie keturiese nuo (duomenys neskelbtini) prospekto važiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės, norėjo pabūti (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje užsidegė žalias šviesoforo signalas, o prieš juos stovėjęs vairuotojas su baltos spalvos automobiliu „Toyota“ nevažiavo. Jie jį aplenkė ir papypino. Po to važiavo gatve, kuri eina pro (duomenys neskelbtini) ir įsuko į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš karto privažiavo taksistas su „Toyota“, sustojo, išlipo iš automobilio. S. išlipo iš automobilio ir su taksistu pradėjo aiškintis. Po to išlipo G.. Tas taksistas S. ir G. pradėjo aiškinti, kaip reikia važiuoti, sakė jie nemoka važiuoti. Tada iš automobilio išlipo ir į konfliktą įsikišo M. M. pradėjo rėkti ant taksisto, taksistas pastūmė M. ir M. nugara atsitrenkė į stulpą ir nukrito ant žemės netoli bordiūro. M. atsistojo ir supykęs kumščiais pradėjo trankyti taksistą. Jis tuo metu dar sėdėjo automobilyje, bet kai pradėjo muštis, išlipo, suprato, kad čia blogai baigsis. M. taksistui smūgiavo į galvą, nežino, kiek kartų, nematė. Kol M. mušėsi su taksistu, S. vaikščiojo apie mašiną, bet nieko mašinai nedarė. Jis M. sugriebė už rankų ir bandė atitraukti nuo taksisto, bet M. iš nervų jį atstūmė. G. tuo metu rėkė ant taksisto, tai taksistas tuo metu dar pradėjo draskyti G. Jis bandė ir G. patraukti, nes ji irgi pradėjo mušti taksistą. Taksistas nukrito ant žemės, o G. jį pradėjo mušti, nes supyko ant taksisto. G. kumščiu pritūpusi taksistą daužė į galvą. M. taip pat kumščiu mušė gulintį taksistą, trankė jam į petį. Jie maždaug 20 sekundžių mušė taksistą. Jam pavyko G. patraukti nuo taksisto, o po to ir M. patraukė. Taksistas atsistojo ir spėjo įlipti į savo automobilį. Įlipęs į mašiną, taksistas pradėjo važinėti po aikštelę pirmyn atgal, nes jis buvo jau policijai paskambinęs. Jis pats pasakė, kad paskambino policijai. Jis su S. įlipo į automobilį, o G. su M. liko. S. sėdo už vairo ir jie važiavo link namų, kur gyvena S. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir jį, S. bei M. sulaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. V. parodė, kad ji neturi ir jai niekada nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. 2022 m. spalio 8 d., visą dieną, ji prižiūrėjo draugės N., kurios pavardės nežino, vaiką. Ir niekur nevažiavo 2022 m. spalio 8 d. su M. ir kitais asmenimis.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo E. Ž. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2232/2022 (02) nurodyta, kad E. Ž. nustatyta kraujosruva nosyje, kraujosruva dešiniame žaste, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimas su kraujosruva dešiniame dilbyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), dėl ne mažiau kaip trijų traukinių poveikių: vienas padarant kraujosruvą nosyje; vienas, padarant kraujosruvą dešiniame žaste; vienas padarant nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, nubrozdinimą su kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimų vaizdas, lokacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis baltos spalvos, ant automobilio dešinės pusės galinių durų, nuo dešinio šono 280 mm. atstumu ir nuo viršutinės durelių dalies 110 mm. atstumu matomas įlenkimas, kurio skersmuo 50 mm x 50 mm. Ant automobilio kairės pusės galinių durų virš rankenos matomas įbrėžimas 55 mm. ilgio.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje stovi baltos spalvos „TOYOTA“ markės automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrint ant automobilio kairės pusės galinių keleivio durelių virš durų atidarymo rankenos užfiksuotas tiesus nedidelis įrėžimas. Ant automobilio kairės pusės galinio sparno po kairės pusės galiniu neatidaromu langu užfiksuotas nedidelis įlenkimas. Ant automobilio dešinės pusės galinių keleivio durelių ties viduriu užfiksuotas nedidelis įlenkimas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš BK 284 straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – 1) įžūliu elgesiu, 2) grasinimais, 3) piktybiškai tyčiojantis arba 4) vandališkais veiksmais.

Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. M. 2022 m. spalio 8 d. apie 20 val. 10 min., veikdamas kartu su M. A., viešoje vietoje – gatvėje prie (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - matant kitiems asmenims, žodinio konflikto metu, M. A. ranka sudavus E. Ž. smūgį į nosį ir kelis smūgius į įvairias kūno vietas, po to rankomis nukentėjusiajam sudavė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas ir apgadino nukentėjusiojo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – įbrėžė kairės pusės galines dureles, įlenkė dešinės pusės galines dureles ir statramstį, tokiu būdu nukentėjusiajam E. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jam priklausantį turtą. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, pagal savo pačio elgesio turinį numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Kaltinamojo S. M. nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Skiriant kaltinamajam S. M. bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis S. M. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo S. M. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teisiamas 14 kartą, būdama teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta S. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, jo trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje numatytas minimalus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad S. M. nusikalstamą veiką, už kurią yra teisiamas, padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (nusikalstama veika padaryta 2022 m. spalio 8 d.), teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo sprendžiantis teismas gali skirti tik švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas, tačiau tai neapima tokių atvejų, kai teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta švelnesnė bausmė negu terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu ar teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės atėmimo bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2013).

Bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys), prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant visą šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 30 parų arešto bausmę, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunktis, 2 dalis) ir kaltinamajam S. M. skirtina galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmė, kaltinamojo S. M. iš dalies atlikta pagal 2023 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. M. galutinę sumažintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant – prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunktis, 2 dalis), ir S. M. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

Į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, S. M. iki šio baudžiamojo įsakymo priėmimo (2023 m. balandžio 19 d.) iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas S. M. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.