Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1678-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
2S-1678-163/2017
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01336-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pareiškėjas
P. P.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Pro invest group“, V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1678-163/2017Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01336-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės Ilonos Girdenienės atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Pro invest group“, V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas P. P. kreipėsi į antstolę Iloną Girdenienę, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymo Nr. S-5315 dalį, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiems (suimtiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar sąskaitoje esanti lėšų suma viršija ar ne MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjo nuomone išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.Antstolė Ilona Girdenienė 2017-06-29 patvarkymu Nr. S-6225 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Plungės rajono apylinkės teismui (CPK 510 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo P. P. skundą tenkino – panaikino antstolės Ilonos Girdenienės 2017 m. birželio 6 d. patvarkymo Nr. S‑5315 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui P. P. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje; Įpareigojo antstolę Iloną Girdenienę 2017 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. S‑5315 patikslinti, nurodant, jog įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos išieškotinos, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią algą; Įpareigojo antstolę Iloną Girdenienę grąžinti P. P. lėšas, išieškotas 2017-06-20.Nurodė, kad įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kitokiais legaliais būdais pareiškėjas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip pat šiuo metu objektyviai neprieinamos, todėl yra pagrindas šia prasme asmeninėje nuteisto skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas prilyginti gryniesiems pinigams.Pažymėjo, jog vykdomojoje byloje esantys įrodymai bei iš VSDFV duomenų bazės gauta informacija patvirtina, kad pareiškėjas nedirba ir darbo pajamų negauna, darė išvadą, kad pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos, nėra gautos iš darbinės veiklos, o skolininko iš artimųjų ar kitų asmenų gautos lėšos nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), todėl išieškojimo iš tokių piniginių lėšų nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Teigia, jog dėl nurodytų aplinkybių, išieškant iš šių lėšų, atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą nukreipti išieškojimą į vienos MMA neviršijančią pinigų sumą.Atkreipė dėmesį, jog antstolės priimtas skundžiamas patvarkymas dėl lėšų arešto ir jų nurašymo reiškia visų piniginių lėšų, esančių (ar būsimų) skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą. Dėl to pareiškėjo skundo teiginius teismas vertina kaip pagrįstus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė Ilona Girdenienė prašė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-07-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1919-514/2017 ir skolininko P. P. skundą atmesti. Nurodė, kad pradėjus išieškojimą skolininko naujai gaunamos jam priklausančios lėšų įplaukos iš trečiųjų asmenų laikytinos kitomis skolininko pajamomis. Teigia, jog toliau lėšas asmuo naudoja savo nuožiūra, todėl padidėja bendros skolininko pajamos vykdymo procese, dėl to išieškojimas iš šių lėšų galimas. Nurodė, kad išskaitoms iš tokio pobūdžio kitų pajamų turi būti taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai).Teikdama atskirąjį skundą pareiškėja vadovaujasi kasacinio teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje nurodyta, jog CPK 668 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš turto, aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Darė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti gali būti taikomas bendrai lėšų sumai, jei suma neviršija vieno MMA, likusiai iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo.Taip pat nurodė, kad LR CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pareiškėjos vertinimu, tai reiškia, jog draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Teigia, jog lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. ir 6¹ str. 1 d. nurodytus atvejus. Pažymi, jog lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas, todėl mano, kad antstolio veiksmai yra teisėti.Atkreipė dėmesį, jog skolininkas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra LR CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolė turi teisę areštuoti visas skolininko pinigines lėšas, esančias asmeninėje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje ir pervesti jas į depozitinę sąskaitą.Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0051/17/00648 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-31-360/2017 dėl 927,00 Eur išieškojimo iš skolininko P. P. išieškotojo V. P. naudai. Antstolio kontoroje taip pat vykdoma vykdomoji byla Nr. 0051/17/00505 pagal Kauno m. 16-ojo notarų biuro 2017-04-12 išduotą vykdomąjį raštą Nr. RK-1827 dėl 150,00 Eur skolos, 38,23 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo nesumokėtos vekselio sumos nuo vekselio mokėjimo termino pasibaigimo 2017-04-10 iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos iš skolininko P. P. išieškotojos UAB „Pro invest group“ naudai. 2017 m. birželio 6 d. antstolė priėmė patvarkymus Nr. S-5315 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymuose antstolė nurodė, kad areštuojamos P. P. priklausančios lėšos, esančios Marijampolės pataisos namuose, reikalaudama iš šių lėšų kiekvieną mėnesį atlikti išskaitas, išskaičiuoti 70 procentų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą ir 40 procentų pajamų dalies, neviršijančias Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą.Atskiruoju skundu pareiškėja nurodė, jog antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Teigia, jog lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas vadovaudamasi CPK 688 straipsniu. Tai reiškia, jog antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 668 str. 1 d. nuostatomis apibrėžė turtą į kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas, t. y. išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas ir sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio straipsnio nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Šiuo atveju, skolininkui priklausančios lėšos esančios laisvės atėmimo vietos įstaigų sąskaitoje prilygintos skolininko pinigų sumoms, ar kitam turtui, esančiam pas kitus asmenis, todėl nei įstatymai nei teismų praktika nenumato galimybės netaikyti draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis išieškojimo vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, teismas konstatuoja, jog remiantis šiais atskirojo skundo argumentais Plungės rajono apylinkės teismo 2017‑07‑28 nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo.Apeliantė taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju antstolis neturi teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą ar jį sustabdyti, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis, tačiau ir su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolis nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, todėl šis antstolės atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas be kitą ko konstatuoja, jog apeliantė neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį Nr. 3K-3-154-313/2016. Apeliantė mano, jog CPK 668 str. nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja bei darė išvadą, jog CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas taikomas tik išieškant iš lėšų, likusių iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja vykdė išieškojimą CPK 688 str. pagrindu, bet ne CPK 736 straipsnio pagrindu bei nepaisydama draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumas, neviršijančias vienos MMA, pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančius teisės aktus, todėl konstatuotina, jog antstolės veiksmai buvo neteisėti. Pažymėtina, jog jeigu yra išieškoma iš sumų įplaukiančių į nuteistojo sąskaitą CPK LI skyriuje nustatyta tvarka kaip iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų yra taikomos CPK 736 str. 1 d. numatytos taisyklės, kurios numato ir išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika šie abu išieškojimo būdai gali būti taikomi kartu. Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė